Adolfas Lukošaitis (1906 m. rugsėjo 12 d. Sankt Peterburge – 1993 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas.
Biografija
1922 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė Raseinių gimnaziją, 1934 m. baigė statybos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete.
1934–1937 m. Marijampolės apskrities inžinierius. 1934–1940 m. vertėsi privačia praktika. 1940–1941 m. Pramonės statybos projektavimo instituto projektavimo grupės vadovas. 1941–1944 m. bendrovės „Pienocentras“ techninio skyriaus vedėjas.
1944–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto (1946–1950 m. Kauno universitetas) dėstytojas. 1958 m. baigė TSRS architektūros akademiją Maskvoje, architektūros mokslų kandidatas. 1951–1970 m. Kauno politechnikos instituto, 1971–1992 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, 1971–1974 m. Architektūros katedros vedėjas; nuo 1976 m. profesorius.
Mokiniai: Juozas Baršauskas, Vytautas Kasputis, Zigmantas Liandzbergis, Algimantas Miškinis, Kęstutis Pempė, Jurgis Vanagas. [1]
1946–1954 m. LTSR architektų sąjungos valdybos pirmininkas. 1965 m. LTSR nusipelnęs statybininkas.
Kūrybai būdinga funkcinė ir meninė dermė, aiški, ritmiška, pastato paskirtį atitinkanti, fasadų skaidymo sistema, racionali konstrukcija.
Svarbiausi pastatai:
Kurhauzas, dabar Kultūros namai, Alytus, 1938 m.
Marijampolės ligoninė, 1939 m.
Darbo rūmai, su inž. Antanu Novicku, 1939 m.
Taupomųjų kasų rūmai, su architektais Arnu Funku, Broniumi Elsbergu, dab. Kauno miesto savivaldybė, 1939 m.
Raseinių gimnazija, 1939 m.
Lietuvos paviljonas Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, su architektais Jonu Kumpiu, Kaziu Šešelgiu, 1953 m. [2]
Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Adolfas_Luko%C5%A1aitis
[1]
Leonidas Ziberkas. Adolfas Lukošaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. – 682 psl.
[2]
Jolita Kančienė. Adolfas Lukošaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. – 661-662 psl.
