Saulius Juškys, kolekcijos kodas VAM-10
Lietuvos architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, gimė 1954 m. gegužės 31 d. Kaune.
1977 m., baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, grįžo į Kauną dirbti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. Tuo metu Kaune susiformavo iniciatyvi 8-jo dešimtmečio VISI absolventų komanda – E. Miliūnas-Simas, K. Kisielius, A. Kančas. G. Janulytė, H. Žukauskas, A. ir A. Kaušpėdai ir kiti. Nuo šio įvairiapusiško ir bendruomeniško konteksto neatsiejama ir Sauliaus Juškio kūrybinė veikla.
Pirmas didelis objektas – kartu su E. Miliūnu ir K. Kisieliumi realizuota M. Žilinsko galerija Kaune. Pastatas buvo statomas pagal E. Miliūno konkursą laimėjusį projektą, trims grupės nariams pasidalinus skirtingus komplekso korpusus. Jaunų architektų grupės darbas tapo ryškiu vėlyvojo modernizmo – postmodernizmo raiškos pavyzdžiu, etapiniu objektu vėlyvojo sovietmečio Kauno ir Lietuvos architektūroje. Kompleksas inovatyviai ir nestandartiškai įsiliejo į Kauno Naujamiesčio urbanistinį kontekstą, pats kurdamas nuosavą daugiaplanę “miesto mieste” struktūrą. Estetine raiška objektas atliepė vėlyvojo modernizmo, postmodernizmo, metabolizmo idėjas. Kalbant apie S. Juškį, objektas išskirtinis ir kaip bene vienintelis, projektuotas su bendraautoriais. Beveik visi vėlesni darbai kurti savarankiškai, tuo gal pabrėžiant individualisto charakterį.
1985 metais kartu su K.Kisieliumi pradėti projektuoti Alytaus savivaldybė, miesto teatras ir inžinierių namai. Vėliau savarankiškai tęstas darbas, apimantis veik visą miesto kvartalą, užsitęsė beveik 2 dešimtmečius ir tapo pirmu stambiu savarankišku autoriaus kūriniu. Centrinėje Alytaus dalyje išsidėstęs kompleksas suformavo miesto administracinio centro įvaizdį. Pažymėtina, kad savivaldybės pastatas interpretuotas ne kaip sovietinis “vykdomasis”, o kaip tikra miesto Rotušė, referuojanti į Lietuvos tarpukario modernizmą (kaip prisimena autorius, įtakos turėjo ir per darbovietės “Miestprojekte” langą matomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštas). Nebūtų perdėta teigti, ir kad visuomeninių pastatų kompleksas suteikė provincialiam Alytui miestietiško charakterio.
Meninė S. Juškio pusė ir talentas atsiskleidžia paminkle R. Kalantos aukai įamžinti. Darnus architekto ir skulptoriaus R. Antinio jaunesniojo tendemas nutrina ribas, kur pasibaigia skulptūra ir prasideda architektūra. Žemės meno tradicijas primenanti stilizuotų „akmenų“ ar „nuolaužų“ kompozicija organiškai suaudžia parko takelius bei mažąją architektūrą, sustodama ties Laisvės alėjos perimetru. Anot autoriaus, “Aukos lauko” (taip pavadinta skulptūrinė kompozicija), idėją jis nupasakojo ekspromtu gyvai, bendro paminklo kūrimo iniciatyvinės grupės susitikimo metu, ir momentaliai gavo užsakymą iš anksčiau projektinius pasiūlymus rengusio kolegos ir draugo E. Miliūno.
Apgalvota tūrių, formų ir faktūrų kompozicija dėliojama ir Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Atidžiai identifikuojami ir išsaugomi esami pastatai ir jų formos, kruopščiai įterpiami nauji fragmentai, tuo sukuriant naujos kokybės kompleksą. Seno – naujo santykis papildomas eile kitų kontrastų: siauros, bet aukštos erdvės; aštrūs dekoratyvinių stogelių “peiliai” ant plastiškų fasadų plokštumų; bendra komplekso monochromija su polichrominiais akcentais.
S. Juškio kūrybai būdinga meninė klausa, reikalaujanti laiko ir eskizavimo proceso. Sparčių procesų laikai po Nepriklausomybės nepaskubino ramios ir solidžios Sauliaus kūrybos. Lyginant su produktyvesniais kolegomis, atrodytų, kad projektų ir realizuotų objektų nėra daug. Tačiau kiekvienas jų kuriamas kruopščiai ir atsakingai, įtvirtinant tam tikrą laikui nepavaldžią “slow-architecture”.
Svarbiausi darbai
1981–1984 m. Kauno Mykolo Žilinsko paveikslų galerijos projektas (kartu su architektais E. Miliūnu ir K. Kisieliumi).
1980-1981 m. Prienų taupomojo banko projektas (projektuota kaip centrinė taupomoji kasa Prienuose).
1986–1989 m. Alytaus miesto savivaldybės projektas (projektuota kaip Alytaus m. vykdomojo komiteto administracinis pastatas).
1987–1989 m. Alytaus dramos teatro projektas projektuota kaip rajoniniai kultūros namai Alytuje).
1989–1990 m. Alytaus inžinierių namų su technine biblioteka projektas.
1991–1993 m. Tarptautinio biznio centro Kaune projektas.
1994–2005 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos projektas.
2002 m. Paminklas Romo Kalantos aukai įamžinti „Aukos laukas“ Kaune (kartu su skulptoriumi R.Antiniu jaunesniuoju).
2002–2003 m. Sodybų Preiloje, Neringos mieste rekonstrukcija.
2004–2006 m. Pramoninių pastatų rekonstrukcijos projektas Vilniuje, Savanorių pr. 180.
2005 m. Kauno geležinkelio stoties peronų uždengimo priešprojektiniai pasiūlymai ().
2006 m. Panevėžio „Mokslo ir technologijų parko“ techninis projektas.
2006–2007 m. Anykščių policijos komisariato pastatų rekonstrukcijos projekto korektūra.
2007–2008 m. Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos projektas.
2009–2010 m. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pastato Kauno g. 6, Klaipėdoje projektas.
Pedagoginė veikla
VDA Kauno dailės fakulteto Architektūros katedros lektorius.
Visuomeninė veikla
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narys.
Apdovanojimai
1984 m. Kauno Mykolo Žilinsko paveikslų galerijos projektas LAS pripažintas geriausiu metų projektu.
1996 m. Alytaus dramos teatro mažosios salės projektas LAS Kauno skyriaus apžiūroje pripažintas geriausia metų realizacija visuomeninių pastatų kategorijoje.
1998 m. paroda-konkursas „Sausa statyba Lietuvoje 1998 m., II vieta;
2007 m. paroda-konkursas „Sausa statyba Lietuvoje 2006 m., V vieta;
2006 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos projektas LAS Kauno skyriaus apžiūroje pripažintas geriausiu interjerų realizacijų srityje;
2007 m. žurnalo „Archiforma“ 2006 m. nominacija „Geriausia metų pastatų srities realizacija“ už Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato rekonstrukciją ir interjerus;
2006 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija „už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę kuriant Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato rekonstrukciją, interjerus (2006 m.) bei paminklą Romo Kalantos aukai įamžinti „Aukos laukas“ Kaune (2002 m.)“.
