Vytautas Brėdikis, kolekcijos kodas VAM-7
Žymus Lietuvos architektas, pedagogas gimė 1930 m. lapkričio 20 d. Biržuose. Čia 1937–1949 m. mokėsi ir Biržų Antano Smetonos valstybinę gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo LSSR dailės instituto Architektūros fakultete, įgijo dailininko-architekto specialybę. [1]
1955–1965 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto architektu, 1960–1964 m. buvo grupės vadovas, 1964–1965 m. projektų vyriausiasis architektas. 1958 m. tapo Lietuvos architektų sąjungos nariu.
Nuo 1965 m. LSSR dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1971 m. docentas, 1984 m. profesorius, 1988–1993 m. rektorius(pirmasis Akademijos istorijoje išrinktas, o ne paskirtas rektorius). Lietuvos mokslo tarybos ekspertas. [2][3]
Dar ankstyvaisiais karjeros metais Miestų statybos ir projektavimo institute Vilniuje išsikristalizavo profesinės architekto nuostatos: viena jų – vienodai dėmesingai spręsti didesnio ir smulkaus mastelio dalykus, projektuojant urbanistinius objektus, neišleisti iš akių pavienių elementų, iš kurių susideda visuma, o projektuojant pastatą, kruopščiai kurti tiek jo tūrinę kompoziciją, tiek koloritą ar interjero detales: „Nesąmonė, kai architektui sukūrus pastatą, ateina kitas ir daro interjerą; juk tai – visuma, kurią reikia daryti nuo pradžios iki galo,“ – pastebėjo jis vieno iš pokalbių metu. Tad Vilniaus autobusų stotyje autorius statybų metu net buvo įsitaisęs darbo vietą ten, kad galėtų iškart spręsti kilusias problemas.
Žinoma, visų pirma architektui rūpėjo įsigilinti į aplinką, kurioje stovės jo kūrinys. Taip nemažai laiko praleista Lazdynų mikrorajono apylinkėse, atidžiai analizuota paminklo J. Janoniui aplinka, siūlant net pakeisti Biržų miesto centro gen. planą ir pan. Jo architektūroje pulsuoja modernizmo dvasia; verta atkreipti dėmesį ne vien į tūrių, šviesos-šešėlio žaismą, bet ir dizaino elementus, kuriuos V. Brėdikis kūrė su ne menkesne atida. Jo darbai tikrai verti būti įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrų sąrašą.
Projektai:
1952, 1962, 1963 m. Lietuvos ekspozicija Liaudies pasiekimų parodoje, Maskva (bendraautoris)
1957–1958 m. tipinių gyvenamųjų namų projektai
1959 m. kaimo mokyklų projektai
1960 m. detalusis Vilniaus centrinės dalies planas (bendraautoris)
1961-1962 m. detalusis suplanavimo ir užstatymo projektas Burbiškėms, Vilnius (bendraautoris)
1962-1963 m. Lazdynų detalusis planas, Vilnius (bendraautoris)
1965-1966 m. Lazdynų detaliojo plano korektūros, Vilnius (bendraautoris)
1962-1965 m. teritorijos prie Vilniaus geležinkelio stoties detalusis suplanavimo ir užstatymo projektas (bendraautoris)
1963-1970 m. daugiaaukštis administracinis pastatas (dispečerinė) prie Vilniaus autobusų stoties
1956-1957 m. Antakalnio gyvenamasis kvartalas, Vilnius (su arch. V. E. Čekanausku)
1967-1973 m. Lazdynų gyvenamasis rajonas, Vilnius (su arch. V. E. Čekanausku ir kt.)
1962-1970 m. Vilniaus autobusų stotis
1965 m. teritorijos dešiniajame Neries krante detalusis suplanavimo ir užstatymo projektas
1971-1792 m., 1976 m. Biržų aikštės su paminklu Juliui Janoniui suplanavimo ir sutvarkymo projektas (su skulpt. K. Bogdanu)
1971-1972 m. Vilniaus II statybos tresto gamybinis administracinis korpusas
1974 m. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, interjerai (1978 m., su arch. A. Mačiuliu ir skulpt. T. Baginsku),
1978 m. Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo (Skargos kiemo) suplanavimo ir sutvarkymo projektas (su skulpt. G. Karaliumi)
1978 m. paminklas „Batija“ Kokolyje, Suomija (su skulpt. P. Deltuva)
1966-1981 m. Lietuvos dailės instituto (dab. VDA) mokomasis korpusas, Vilnius (bendraautoriai V. Nasvytis ir kt.)
1971-1972 m. dviejų sodo namų projektai
1984 m. Dailės akademijos tiltas, Vilnius
Daugelio antkapinių paminklų architektūrinės dalys; apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų. [4]
1997 m. memorialo žuvusiems už laisvę Žeimiuose projektas (su skulpt. K. Bogdanu)
2001 m. memorialo žuvusiems vietinės rinktinės kariams Paneriuose projektas, Vilnius (su skulpt. K. Bogdanu)
Daugelio antkapinių paminklų autorius
Apdovanojimai:
1974 m. Lenino premija už Lazdynų gyvenamasis rajoną (su arch. V. E. Čekanausku ir kt.)
1975 m. SSRS Ministrų Tarybos premija už Vilniaus autobusų stotį
1984 m. LSSR valstybinė premija už Lietuvos dailės instituto (dab. VDA) mokomąjį korpusą
1984 m. LSSR liaudies architektas
1998 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
Šaltiniai:
1)Aušra Siaurusaitytė. Vytautas Brėdikis: tryliktasis riteris./ Archiforma, 2006(3). 44-43 psl.
2)Algimantas Mačiulis. Vytautas Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – 463 psl.
3)http://www.architektura.vda.lt/index.php/pageid/609/articlepage/0/articleid/218
4)Algimantas Mačiulis. Vytautas Brėdikis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. – 283 psl.
5) http://www.vda.lt/index.php/pageid/901
