Šiandien netekome žymaus Lietuvos architekto Vytauto Nasvyčio (1928-2016): nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo, liaudies architekto, Valstybinės premijos laureato, Kultūros ministerijos ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Architektūros riterio, apdovanoto LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato.
Vytauto Nasvyčio kūryboje gilų pėdsaką paliko studijų laikais dėstytojo Simono Ramunio diegtos „tautinės“ architektūros paieškos. Jos pėdsakai aptinkami jau pirmuosiuose architektų dueto darbuose: 1952 m. Sąjunginės žemės ūkio parodos Maskvoje Lietuvos paviljono, LR kultūros paveldo registre esančiame viešbutyje „Neringa“ su kavine. Lygia greta V. Nasvytis su broliu siekė savo kūryboje atspindėti moderniosios architektūros tendencijas, taip nusigręždami nuo tuo metu vyravusios stalinistinės – soc. realizmo – architektūros. Jų architektūra drąsi, glaudi dailės ir architektūros sąsaja, dėmesys detalėms lemia jų projektuotų pastatų išbaigtumą, aukštą meninį lygį. Pagrindinis kūrybos bruožas – racionalus turinys pripildomas organinių ar geometrizuotų formų artefaktais. Lemiantis kūrybos instrumentas – šviesa, šviesotamsos pagalba paryškinanti grafiškų elementų ritmą, atskleidžia pastatų vidaus erdvių plastiškumą. Drąsiai galima pritarti A. Mačiulio nuomonei, kad V. ir A. Nasvyčių sukurti „Neringos“ ir „Lietuvos“ viešbučiai, Centrinis paštas, Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra mūsų šalies architektūros „aukso fondas“.
Vėliau, išsiskyrus brolių kūrybiniams keliams, V. Nasvytis sėkmingai bendradarbiavo su VDA kolegomis, drauge kūrė Lietuvos valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) naują korpusą, Naujųjų Apaštalų bažnyčią, Vilkaviškio katedros atstatymą ir kt. jo kurtuose objektuose išryškėjo nauji laikmečio ženklai, atsirado spalvų, pastebimi postmodernistiniai sprendimai. Tačiau kaip anksčiau, taip ir dabar jis išlieka ištikimas žmogiškam masteliui, reiklus kiekvienai detalei.
Vytautas Nasvytis kartu su broliu Algimantu Nasvyčiu yra šių projektų autoriai: „Neringos“ viešbutis ir kavinės interjeras Vilniuje (1959), Centrinio pašto rekonstrukcija ir išplėtimas Vilniuje (1969), Naujo miesto centro dešiniajame Neries krante urbanistinė vizija (1966-1974), viešbutis „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984), Nacionalinis dramos teatras Vilniuje (1981), LR Parlamentas (1982). Vytautas Nasvytis taip pat kūrė Lietuvos valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) naująjį korpusą Vilniuje (su V. Brėdikiu, V. Mikučianiu; 1981), Naujųjų Apaštalų bažnyčią Vilniuje (su M. Šaliamoru; 1994) ir kt.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir visus, pažinojusius bei mylėjusius jį..
Atsisveikinimas su velioniu – sausio 10 d. (sekmadienį) nuo 11.00 Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Urna išnešama 14.00, laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Daugiau apie Vytauto Nasvyčio kūrybą.
2014 metų interviu, darytas su broliu Algimantu Nasvyčiu: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis.