Publikacijos
- Formos ir turinio dichotomija 2018.12.12 Autorius Tomas Skripkiūnas Įvadas Formos ir turinio dichotomija – tai vientiso objekto / visumos padalijimas į dvi dalis. Formos ir turinio atskyrimas gali būti pražūtingas meno kūriniui, tačiau jį analizuojant ir tyrinėjant labai svarbu išskirti šiuos du kūrinio elementus.
- Vietos dvasia (genius loci) ir jos apraiškų respektavimas 2018.12.09 Autorius Vytautas Petrušonis Įvadas „Made in Vilnius“ leidinio straipsnyje nurodoma, kad po 2013 metų pradžioje Vilniuje organizuotos UNESCO patariamosios misijos Lietuva pagaliau gavo palankią oficialią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos išvadą dėl „Architektūros parko“ pirmosios dalies – buvusios „Skaiteks“ gamyklos konversijos.
- Miestovaizdžio skaitomumas kaip tapatumo rodiklis 2018.12.03 Autoriai prof. dr. Kęstutis Zaleckis, doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Jurga Vitkuvienė Kauno technologijos universitetas* Įvadas Žvelgiant į architektūrą ar urbanistinius darinius ir juos tiriant įvairiuose kontekstuose, daugiausia dėmesio skiriama tūriui ir formai, o tarp architektūrinių tūrių ar ribų esanti erdvė dažniausiai matoma kaip tuštuma.
- Lazdynai – sukonstruota vietos dvasia? 2018.12.01 Autorė Viltė Janušauskaitė[1] Įvadas Genius loci temos klasikas Cristianas Norberg-Shulzas savo garsiajame veikale „Genius loci: towards a phenomenology of architecture“ (1980 m.) teigė, kad klasikinė vieta, neabejotinai turinti genius loci, yra viduramžių miestas. Ir priešingai – „naujoji“, t. y. modernizmo, architektūra kaltinama sunaikinusi vietos dvasią ir netgi vertę, moderniam žmogui tikint, kad mokslas ir technologijos gali jį […]
- Architektūros genijus: meninės įtaigos ir savitumo kategorijos 2018.11.30 Autorius Gytis Oržikauskas Įvadas Romėnų mitologijoje laikyta, kad „genijus“ yra gimimo momentu žmogui priskiriama dvasia, kurioje slypi visas asmens likimo potencialas. Architektūros teorijoje sąvoką „genijus“ galime aptikti, kai kalbama apie architekto kūrybinio potencialo mastą, t. y. „genialumą“, arba kalbant apie nematerialiąsias architektūros menines (turinio) savybes, tokias kaip „vietos dvasios“ kategorija.
- Tarp įpaveldinto ir gyvybingo miesto: Vilniaus atvejis 2018.11.24 Autorė dr. Skaidra Trilupaitytė Miestas kaip sambūvio ir įtampų vieta Lietuvos sostinės, istoriškai reikšmingo kultūros miesto, įvaizdis viešojoje erdvėje nuo seno plėtotas pabrėžiant europietiškumą, išryškinant kryžkelės tarp Rytų ir Vakarų metaforą.