Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis komitetas, Kultūros ministerijos teikimu, šiandien, balandžio 20 d. pritarė valstybės lėšų skyrimui programai „Europos kultūros sostinė 2022“. Galutinis sprendimas dėl finansinio indėlio dydžio bus priimtas 2017 m. atrinkus Lietuvos miestą – Europos kultūros sostinę 2022, tačiau šis indėlis neturėtų viršyti 50 proc. bendro miesto planuojamo kultūros programos biudžeto, o valstybės indėlio dydis Europos kultūros sostinei 2022 programai įgyvendinti (be kapitalo investicijų) neturėtų viršyti 10 mln. eurų.
Europos kultūros sostinės yra skelbiamos jau 30 metų, nuo 1985 m. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos projektu kultūros srityje. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Ne vienas atliktas tyrimas patvirtino, kad Europos kultūros sostinės iniciatyva yra reikšmingas miesto ir visuomenės pokyčių per kultūrą katalizatorius, kad ji skatina indėlį į ilgalaikę miesto ar regiono plėtrą, kuria naujas tradicijas, kurios keičia miesto kultūrinį žemėlapį Europos kultūros sostinės metams pasibaigus, skatina veikti ir vienija bendruomenę, padeda kultūros bendruomenei plėtoti profesinius ryšius, suteikia galimybę būti pastebėtiems tarptautiniu mastu.
Iniciatyvai įgaunant vis platesnį mastą atitinkamai buvo keičiamos ir tobulinamos dalyvavimo joje taisyklės, aiškiau apibrėžiama dalyvaujančių šalių atsakomybė. 2014 metais priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo nustatomi Europos Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020-2033 metais, aiškiai reglamentuoja Europos kultūros sostinės atrankos ir įgyvendinimo procedūras. Atsižvelgiant į ilgametę patirtį, buvo suformuluoti maksimalų procesų skaidrumą užtikrinantys reikalavimai. Paraiškų atranką ir projektų įgyvendinimo vertinimą atlieka nepriklausomi ekspertai, kuriuos skiria Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Regionų komitetas, privaloma užtikrinti platų politinį sutarimą dėl valstybės dalyvavimo ir už meninius sprendimus atsakingų darbuotojų nepriklausomumą.
„Europos kultūros sostinė – tai ne vienkartinė šventė, o ilgalaikė investicija į miesto plėtrą, todėl būtina sąlyga miestui, teikiančiam paraišką šiam vardui gauti, yra ta, kad kultūros dėmuo būtų aiškiai atspindėtas miesto ilgalaikėje strategijoje. Vien dalyvavimas paraiškų konkurse yra paskata miestams naujai pažvelgti į kultūros vaidmenį ir jos teikiamus privalumus miesto plėtros kontekste“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Naujajame reglamente yra aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriuos turi atitikti miestai, pretenduojantys į Europos kultūros sostinės vardą. Jie turi pasiūlyti kokybišką kultūros programą, kurioje būtų atspindėta:
kultūros prieinamumas ir dalyvavimas joje,
socialinės atskirties mažinimas,
kultūros infrastruktūros gerinimas,
kultūros darbuotojų kompetencijų kėlimas
sąsajos su kitais sektoriais (švietimo, turizmo, socialinių paslaugų, teritorijų planavimo etc.)
miesto matomumas ir bendruomenės telkimas.
Pasak ministro, 2014 metų Sprendime numatyta galimybė Lietuvai nominuoti vieną iš savo miestų 2022 m. Miesto atrankos procedūrą koordinuojanti institucija yra Kultūros ministerija. Laimėjus teisę gauti Europos kultūros sostinės 2022 vardą, atsakingu už patvirtintos programos įgyvendinimą tampa Miestas. Nuo įsipareigojimų laikymosi priklauso, ar bus skiriamas ES prizas – Melinos Mercouri apdovanojimas (1,5 mln. eurų).
Planuojant miesto ir valstybės bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą, bus siekiama rasti tokį valdymo ir finansavimo modelį, kuris užtikrintų efektyvų ir skaidrų valstybės resursų naudojimą, taip pat sklandų pasirengimo ir įgyvendinimo procesą.
Kvietimą dalyvauti nacionalinėje atrankoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti Kultūros ministerija paskelbė 2015 m. liepos 20 d. Galutinis paraiškų priėmimo terminas – 2016 m. gegužės 24 d.
Kultūros ministerijos informacija