© G. Kopatz – Fotografija
Šie metai kaip niekad gausūs knygomis apie architektūrą. Neseniai išleista dar viena – architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“.
Knygoje populiariai pasakojama apie svarbiausius Vilniaus pastatus, miesto vystymąsi amžių bėgyje, paskutiniųjų dešimtmečių pasikeitimus, pastatų, ansamblių restauravimą, pasikeitusią jų paskirtį. Į pasakojimo audinį įpinama vienos-kitos asmenybės (Laurynas Gucevičius, Mykolas Šulcas, Vaclovas Michnevičius) biografija, miesto ūkio vystymosi reiškiniai (vandentiekis, parduotuvės), pažiūrų, tikybų (katalikai, protestantai, masonai) santykiai, šventės ir konfliktai. Gana daug dėmesio skiriama XIX amžiui, kuris įnešė daug pasikeitimų į Vilniaus aplinką ir gyvenimą. Buvo statomi atneštiniai Rusijos imperiniam ampyrui būdingi pastatai, suplanuoti nauji miesto kvartalai, iškilo propagandiniai paminklai. Nusavinti vienuolynų ansambliai pavirto kareivinėmis, kalėjimais, bažnyčios perdirbtos į cerkves. Panaši politika šių pastatų atžvilgiu buvo tęsiama sovietmetyje.
Mūrų apžvalgą pradedame nuo Gedimino kalno. Trumpai aptariame miesto planavimą. Nusileidę nuo kalno, sustojame Katedros aikštėje, kur aptariame klasicistinės Katedros, Gedimino paminklo statybą, aikštės suplanavimo ir rekonstrukcijos istoriją. Pro Vilniaus katedros kapitulai Pilies gatvėje priklausiusius pastatus pasukame į Bernardinų gatvę, kur sustojame prie buvusių Zavadskių rūmų. Maironio gatvėje aplankome visas šventoves (Šv. Onos ir Bernardinų, Šv. Mykolo Arkangelo ir Skaisčiausios Dievo Motinos), papasakojame apie šios gatvės atsiradimą ir Adomo Mickevičiaus paminklo pastatymą.
Iš Pilies gatvės pasukame į Šv. Jono g., kur aptariame kelis namus (Rusecko, J. Ertlio, S. Paco) ir pasiekiame Universiteto gatvę. Kalbame apie Universiteto įsteigimą, seniausius pastatus, alumnatą, Universiteto ansamblio vystymąsi. Daug dėmesio skiriame pastatų restauravimui ir naujiems meno kūriniams Universiteto rūmuose. Aptariame Šv. Jono bažnyčios barokinio interjero sunaikinimą, sovietmečio netektis ir restauravimą. Universiteto kiemais išeiname į Pilies g. ir panagrinėjame Universitetui priklausiusius Pilies g. 11-15, Pilies g. 20-22 bei šalia jų stovinčius namus. Pasiekę Didžiąją g., toliau domimės kadaise Universitetui priklausiusiais (Franko, Chodkevičių, Klinikų) namais ir netoliese esančiomis senomis cerkvėmis. Pasukę į Savičiaus g., randame apleistą kadaise Universitetui priklausiusį buvusį Augustinų vienuolyno ansamblį ir pradedamus restauruoti buvusios Savičiaus ligoninės pastatus Bokšto gatvėje. Kiemais sugrįžtame į Didžiąją gatvę.
Aptariame Pacų rūmų ir Rotušės aikštės bei kai kurių aikštę supančių namų istoriją. Daugiau sustojame prie Šv. Kazimiero bažnyčios, jos uždarymo, perdirbimo į cerkvę istorijos. Pasakojimą pagrindžiame žinomais išlikusiais projektais. Nuo Šv. Kazimiero bažnyčios pasukame Subačiaus gatve ir, trumpai paminėdami miesto gynybinės sienos atsiradimą, išeiname už jos. Aplankome Misionierių ir Vizičių vienuolynų ansamblius, pakalbame apie abiejų vienuolijų veiklą švietimo srityje. Nueiname iki vadinamosios Rasų kolonijos, pasakojame apie XX a. pradžioje pastatytus gyvenamųjų namų kvartalus. Trumpai užbėgame į Rasų kapines.
Pro Aušros vartus sugrįžtame į Senamiestį. Aušros vartų gatvėje pasakojame apie Šv. Teresės, Šv. Dvasios ir Švč. Trejybės ansamblius, Brastos bažnytinę uniją, unitų-bazilijonų veiklą, santykius su stačiatikiais ir katalikais. Panagrinėjame architektūriškai labai skirtingų Medininkų restorano ir Europos viešbučio pastatų vietą šioje miesto dalyje. Pro Filharmonijos rūmus pasukame į Arklių gatvę. Čia susipažįstame su Visų Šventųjų bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, Oginskių rūmais, aptariame turgaus halę – XX amžiaus naujų konstrukcijų Vilniuje paminklą. Pro puikiai į Senamiesčio audinį įsikomponavusius Dailės parodų rūmus (dabar Šiuolaikinio meno centras) pasukame į Vokiečių gatvę, kur sustojame prie liuteronams priklausiusių pastatų istorijos. Paliečiame kultūrinę Miulerio namų veiklą XIX amžiuje.
Iš Vokiečių gatvės pasukame link seniausiųjų Vilniaus Šv. Mikalojaus, Pranciškonų bažnyčių. Prisimename seniausiųjų vienuolijų Vilniuje atsiradimo aplinkybes. Nueiname iki Dominikonų ansamblio. Prisimindami Švč. Trejybės (nuo 2004 – Dievo Gailestingumo) bažnyčią, daug dėmesio skiriame prie jos veikusiai špitolei bei špitolių reorganizacijai XVIII amžiaus pabaigoje. Šv. Ignoto gatve pasiekiame du vienas priešais kitą stovinčius vienuolynų ansamblius. Pasakojimą pradedame nuo Šv. Kotrynos bažnyčios ir benediktinių vienuolyno istorijos. Kitoje Vilniaus g. pusėje susipažįstame su Mokytojų namų rūmais, prisimename Vilniaus žinių išleidimo istoriją. Sugrįžę į Šv. Ignoto gatvę, prisimename liūdną Šv. Ignoto bažnyčios pavertimo kariškių klubu istoriją, vienuolyno ūkinių korpusų perstatymą 1891 metais.
Nuo Jono Žemaičio paminklo pasukame link Prezidentūros. Prisimename Šv. Kryžiaus bažnyčios ir bonifratrų vienuolyno – pirmos Vilniaus psichiatrinės ligoninės istoriją, S. Daukanto aikštėje stovėjusį paminklą M. Muravjovui, buvusių generalgubernatoriaus rūmų statybą, dėl jos nugriautus Universiteto ūkinius pastatus, aikštės sutvarkymą Antrojo pasaulinio karo metais.
Toliau knygos pasakojimas persikelia prie Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno. Čia aptariame ne tik šiuos pastatus, bet ir netoliese stovinčius Rašytojų sąjungos bei kai kuriuos Gedimino prospekto namus (centrinį paštą, Dramos teatrą, Lietuvos banką). Daug dėmesio skiriame paminklų V. Kudirkos aikštėje istorijai. Pasakojame apie Aleksandro Nevskio koplyčią – paminklą 1863 m. sukilimo malšintojams, generolo I. Černiachovskio kapą, Vinco Kudirkos paminklo atsiradimo aplinkybes.
Pasukę Vilniaus gatve, čia didžiausią dėmesį skiriame pastatams, kuriuose veikė Vilniaus labdarybės draugijos įstaigos, įsikūrusios buvusiame miesto reformacijos centre – Jonušo Radvilos rūmuose. Aptariame archit. J. Januševskio namą su projektavimo biuru ir mechaninėmis dirbtuvėmis, Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos pastatą ir veiklą.
Gedimino prospektu pasiekiame Lukiškių aikštę. Pakeliui prisimename šios Gedimino prospekto atkarpos nutiesimą, Jurgio viešbučio, J. Montvilos rūmų, Neringos kavinės atsiradimo aplinkybes. Aptariame aplink Lukiškių aikštę stovinčius Teismų rūmų, buvusios Mergaičių gimnazijos, Lietuvių ligoninės pastatus. Be Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno pastatų, kuriuose nuo 1799 metų veikė Vilniaus generalinė ligoninė nemažai dėmesio skiriame tarp Kražių ir J. Tumo-Vaižganto gatvių 1911 m. pastatytam gyvenamųjų namų kvartalui – Lukiškių kolonijai. Knygos pasakojimą baigiame Lukiškių aikštės, kuri vis dar laukia savo naujo veido, istorija.
Autorė knygą skiria tiems skaitytojams, kurie nori daugiau sužinoti apie miestą, kuriame gyvena, bet neturi laiko ir galimybių skaityti dabar apie atskirus pastatus išleidžiamas storas monografijas. Rašant knygą, panaudoti duomenys iš autorės publikacijų, skelbtų leidinyje Kultūros paminklai, žurnaluose Statyba ir architektūra, Archiforma, dienraščiuose Diena ir Lietuvos rytas. Faktinė medžiaga papildyta naujais duomenimis, pridedamas vienas kitas neskelbtas archyvinis radinys.
M. Baužienė
