{"id":1851,"date":"2016-12-03T15:41:39","date_gmt":"2016-12-03T13:41:39","guid":{"rendered":"http:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/?p=1851"},"modified":"2016-12-23T01:18:01","modified_gmt":"2016-12-22T23:18:01","slug":"vilniaus-inzinerinis-statybos-institutas-v-diciaus-refleksijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/vilniaus-inzinerinis-statybos-institutas-v-diciaus-refleksijos\/","title":{"rendered":"Vilniaus in\u017einerinis statybos institutas: V. Di\u010diaus refleksijos"},"content":{"rendered":"<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-780\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic-300x231.jpg\" alt=\"VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic.jpg\" width=\"300\" height=\"231\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic-300x231.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic-1024x788.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic-600x462.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic-65x50.jpg 65w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/08\/VAM-1(L-III)-S(08-02)_academic.jpg 1280w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><br \/>\n<em>VGTU rektoratas ir biblioteka, konkursas, II vieta (1984). Projektavimo-konstravimo biuras (arch. V. Di\u010dius kartu su A. Ambrasu, G. \u010caikausku ir A. Trimoniu). Maketo nuotr.\u00a0<\/em><\/p>\n<p>1970 m. \u012fsik\u016br\u0117 Vilniaus in\u017einerinis statybos institutas (VISI, dab. VGTU), i\u0161 Kauno politechnikos instituto (KPI, dab. KTU) \u012f Vilni\u0173 buvo perkeltas Statybos fakultetas (SF) kartu su architektus rengusi\u0173 Architekt\u016bros, Miest\u0173 ir gyvenvie\u010di\u0173 planavimo ir Pie\u0161imo katedr\u0173 gyvuoju ir negyvuoju inventoriumi.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nKadangi buvau irgi nusprend\u0119s keltis \u012f Vilni\u0173, man buvo paruo\u0161ta vieta Miest\u0173 statybos projektavimo institute (MSPI), ta\u010diau planus supainiojo VISI rektorius prof. Aleksandras \u010cyras, pasi\u016bl\u0119s docento pareigas naujai \u012fsteigto Architekt\u016bros fakulteto Architekt\u016bros katedroje. Sutikau. Tuo metu buvo statomas mano projektuotas \u201eGirstupio\u201c kult\u016bros ir sporto kompleksas Kaune, KPI student\u0173 kavin\u0117 \u201eKolegos\u201c, Alytaus sporto r\u016bmai. Man buvo suteikta galimyb\u0117 vykdyti min\u0117t\u0173 objekt\u0173 autorin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, taip pat toliau projektuoti per \u012fkurt\u0105 Projektavimo-konstravimo biur\u0105.<\/p>\n<p>Pirmoji darbo diena prasid\u0117jo rektoriaus priimamajame, kur laukiant pri\u0117mimo pasirod\u0117 prof. A.Kudzys ir nustebo mane pamat\u0119s. Dar labiau nustebo su\u017einoj\u0119s, kad \u010dia dirbsiu. Nelabai nud\u017eiugau ir a\u0161, mat prie\u0161 kelis m\u0117nesius Kaune dviem doktorantams apsigynus disertacij\u0105 \u201eTartu\u201c kavin\u0117je vyko piet\u016bs, kuriuose dalyvavo A. Kudzys, tuo metu dirb\u0119s KPI Vilniaus filiale. Savo kalboje jis prastai atsiliep\u0117 apie Kaun\u0105, liaupsino Vilni\u0173, o apie architekt\u016br\u0105 parei\u0161k\u0117, kad \u201ejei statyba yra karv\u0117, tai architekt\u016bra \u2013 jos uodega\u201c. Pob\u016bvio sve\u010diai, kuri\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 SF darbuotojai, \u017einodami, kad greitai teks patiems persikelti \u012f Vilni\u0173, kar\u010di\u0105 piliul\u0119 prarijo tylomis. Kauno ir architekt\u016bros garb\u0119 teko ginti man. Informavau, kad \u201eVilniuje n\u0117ra vilnie\u010di\u0173, yra kaunie\u010diai ir kaimie\u010diai, o jei statyba yra karv\u0117, tai architekt\u016bra \u2013 jos uodega, kuri pridengia g\u0117d\u0105\u201c. V\u0117liau daugeliu klausim\u0173 m\u016bs\u0173 nuomon\u0117s sutapo, i\u0161skyrus po\u017ei\u016br\u012f \u012f architekt\u016br\u0105 ir architektus \u2013 A. Kudzys palaik\u0117 vyravusi\u0105 VISI nuomon\u0119. Ypa\u010d nuskriaustas jaut\u0117si SF, paleid\u0119s i\u0161 savo globos architektus ir ne kart\u0105 band\u0119s juos susigr\u0105\u017einti; tuo labiau kad \u012f architekt\u016bros studijas stojo geriausiai baig\u0119 vidurin\u0119 mokykl\u0105, o architekt\u0173 student\u0173 studij\u0173 pa\u017eangumo vidurkis nuolat b\u016bdavo auk\u0161\u010diausias.<\/p>\n<p>\u012e Vilni\u0173 KPI Statybos fakultetas persikraust\u0117 1969 m. KPI filialo baz\u0117je \u012fk\u016brus Vilniaus in\u017einerin\u012f statybos institut\u0105. Kad tokios krypties auk\u0161tosios mokyklos Vilniui reik\u0117jo, seniai buvo ai\u0161ku: Vilnius buvo respublikos sostin\u0117, ministerijas ir kitas vadovaujamas \u012fstaigas vien humanitarais neu\u017ekam\u0161ysi, nor\u0117josi pakeisti ir i\u0161 broli\u0161k\u0173 respublik\u0173 atsi\u0173stus kadrus. Sunkaus organizacinio darbo \u0117m\u0117si KPI Vilniaus filialo prorektorius prof. A. \u010cyras ir 1969 m. rugs\u0117jo 1 d. VISI pri\u0117m\u0117 pirmuosius studentus, tarp j\u0173 \u2013 ir 50 studijuoti architekt\u016bros. I\u0161 KPI \u012f VISI buvo perkeltas Statybos fakultetas \u2013 per 60 d\u0117stytoj\u0173, jiems suteikti butai.<\/p>\n<p>Ar reik\u0117jo \u012f Vilni\u0173 kelti architektus, kai \u010dia s\u0117kmingai juos reng\u0117 Dail\u0117s institutas, tuo metu buvo daug abejojan\u010di\u0173. Dail\u0117s instituto Architekt\u016bros katedroje dominavo \u0161io instituto pirm\u0173j\u0173 pokario laid\u0173 aukl\u0117tiniai, vadovaujantieji Lietuvos architektai: V. Nasvytis, V. \u010cekanauskas, V. Br\u0117dikis, nuo 1971 m. \u2013 ir A. Ma\u010diulis, senbuviai: katedros ved\u0117jas V. Miku\u010dianis, E. Budreika, S. Ramunis. VDI Architekt\u016bros katedra buvo vienmin\u010di\u0173, Vilniuje subrendusi\u0173 architekt\u0173, t\u0119sian\u010di\u0173 mokyklos tradicijas, b\u016brys.<\/p>\n<p>VISI Architekt\u016bros fakultetas oficialiai prad\u0117jo veikl\u0105 1971 m. vasario 1 d., kai \u012f fakulteto dekano pareigas rektorius prof. A. \u010cyras skyr\u0117 doc. J. Vanag\u0105. AF prad\u017eioje tur\u0117jo tris katedras: Architekt\u016bros (ved. A. Luko\u0161aitis), Gyvenvie\u010di\u0173 planavimo ir tvarkymo (ved. K. \u0160e\u0161elgis) ir Dail\u0117s (ved. A. Janulis). Architekt\u016bros katedroje nuo pat prad\u017ei\u0173 dirbo i\u0161 Kauno persik\u0117l\u0119 A. Luko\u0161aitis, S. Abramauskas, A. Keturka, V. Kasputis, L. Ziberkas, A.Uljanovas, netrukus gretas papild\u0117 A. Spelskis ir V. Vaitkus. Gyvenvie\u010di\u0173 planavimo ir tvarkymo katedroje \u2013 i\u0161 Kauno persik\u0117l\u0119 K. \u0160e\u0161elgis, N. Di\u010diuvien\u0117, V. Jurk\u0161tas, M Kleinas, J. Vanagas, v\u0117liau \u012fsitrauk\u0117 A. Pilypaitis ir Z. Daunoravi\u010dius. Dail\u0117s katedroje dirbo kaunie\u010diai A. Janulis ir S. U\u0161inskas (iki 1971 12 31), dar v\u0117liau j\u0173 gretas papild\u0117 V. Ba\u010d\u0117nas ir J. \u010ceponis. Naujoji Pastat\u0173 konstrukcij\u0173 katedra suformuota i\u0161 Miest\u0173 statybos katedros d\u0117stytoj\u0173, jos ved\u0117ju paskirtas V. Kri\u0161\u010di\u016bnas.<\/p>\n<p>Studijos vyko pagal Maskvos parengtas programas, pirmuosius dvejus metus d\u0117styti architekt\u016bros kompozicijos pagrindai, likusius trejus \u2013 kursinis projektavimas ir diplominis projektas.<\/p>\n<p><em>Tuomet\u0117 situacija: planin\u0117 ekonomika, Lietuvos miest\u0173 decentralizacija, kaimo urbanizacija, statybos industrializacija, masin\u0117s gyvenamosios statybos standartizacija, valstybiniai projektavimo institutai tapo pagrindiniais veiksniais, nul\u0117musiais urbanistikos ir architekt\u016bros veiklos kryptis ir rezultatus. Vald\u017eiai reik\u0117jo architekt\u0173 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173, bes\u0105lygi\u0161kai vykdan\u010di\u0173 valstyb\u0117s u\u017esakymus.<\/em><\/p>\n<p>Pirmaisiais metais skirtingo am\u017eiaus ir profesin\u0117s orientacijos d\u0117stytoj\u0173 kolektyvas nek\u0117l\u0117 sau problem\u0173 ir t\u0119s\u0117 kaunieti\u0161kos Architekt\u016bros katedros, kuriai nuo 1948 m. vadovavo prof. A. Luko\u0161aitis, profesinio rengimo tradicijas: architekt\u016brinio sprendimo funkcijos, formos ir konstrukcijos deklaravimas ir orientacija \u012f praktin\u0119 architekto veikl\u0105. Visais VISI Architekt\u016bros katedros egzistavimo etapais dominavo pedagogai praktikai.<\/p>\n<p>1972\u20131973 m. katedroje prad\u0117ta diegti nauja mokymo procese architekt\u016brin\u0117s kompozicijos programa, skirta I ir II kursams. J\u0105 pareng\u0117 V. Kasputis, L. Ziberkas (VDI ta kryptimi dirbo F. Daukantas Ir V. Br\u0117dikis). \u0160i programa, lavinanti specifines profesines savybes, ir v\u0117liau buvo tobulinama, ple\u010diama, sulauk\u0117 gero specialist\u0173 vertinimo.<\/p>\n<p>Man pa\u010diam d\u0117stytojo profesija buvo <em>terra incognita<\/em>. Iki tol sprendimus darydavau vedamas logikos ir intuicijos, jie buvo \u012fgyvendinami sud\u0117tingoje ir da\u017enai nepalankioje aplinkoje. Pirmiausia tur\u0117jau i\u0161siai\u0161kinti, kokia mano profesin\u0117 patirtis bus naudinga b\u016bsimam architektui, ir papildyti \u017einiomis, kuri\u0173 man tr\u016bko profesin\u0117je veikloje.<br \/>\nPo kompozicijos programos, manau, kad pirmas konkretus (sodybinio gyvenamojo namo) projektas antrame kurse yra ypa\u010d svarbus, nes pereinama nuo abstraktaus projektavimo prie konkre\u010dios u\u017eduoties. Architekto tikslas \u2013 suprojektuoto pastato naudotojui sudaryti optimalias fizines, psichologines, estetines veiklos s\u0105lygas. \u0160iems tikslams pasiekti studentus stengiausi \u012ftikinti, kad fasadas t\u0117ra materiali atitvara, sauganti naudotoj\u0105 nuo i\u0161or\u0117s poveikio, erdv\u0117 yra pagrindin\u0117 architekto veiklos med\u017eiaga. Studentui \u0161iuo darbu pavyksta suvokti architekto sprend\u017eiam\u0173 problem\u0173 esm\u0119, krypt\u012f, kuria einant galima siekti profesinio tobul\u0117jimo, o d\u0117stytojui lieka pad\u0117ti studentui surasti save, skatinti maksimaliai panaudoti k\u016brybin\u012f potencial\u0105, \u012fvertinus esamas galimybes ir s\u0105lygas ie\u0161koti optimalaus sprendimo.<\/p>\n<p>Prakti\u0161kai spr\u0119sdami u\u017eduot\u012f, nuo eskizavimo pereidavome prie vidaus erdvi\u0173 maketavimo \u2013 tai leido studentui sukurti fizi\u0161kai ap\u010diuopiam\u0105 form\u0105, j\u0105 keisti, tobulinti. Ie\u0161kant sprendimo maketai buvo transformuojami, lau\u017eomi, v\u0117l klijuojami, stebint ir aktyviai dalyvaujant, diskutuojant grupei student\u0173. Neapsieidavome ir be a\u0161ar\u0173 \u2013 kartais dailiai suklijuot\u0105, autor\u0117s manymu, vienintel\u012f sprendim\u0105 vandalas d\u0117stytojas \u201ei\u0161kreiptu b\u016bdu\u201c deformuodavo.<br \/>\nMirus prof. A. Luko\u0161ai\u010diui 1985 m. katedros ved\u0117ju i\u0161renkamas A. Dineika. Jo iniciatyva buvo persvarstyti ir pakoreguoti studij\u0173 planai. Koreguojamos specialyb\u0117s ir kit\u0173 dalyk\u0173 proporcijos mokomajame plane, kei\u010diama d\u0117stymo metodika. Dominuojantis profesinio rengimo procese tur\u0117jo tapti kompleksinio projektavimo metodas, integruojantis socialines, menines ir in\u017einerines architekt\u016bros problemas. Urbanistikos katedros ved\u0117jas J. Vanagas \u010dia \u012f\u017evelg\u0117 urbanistikos diskriminavim\u0105, jos reik\u0161m\u0117s architekto mokslin\u0117je ir k\u016brybin\u0117je veikloje menkinim\u0105.<\/p>\n<p>Gyvenvie\u010di\u0173 planavimo ir tvarkymo srit\u012f nuo 1984 m. kuravo Urbanistikos katedra \u2013 susiformavo jos ved\u0117jo prof. K. \u0160e\u0161elgio kurta lietuvi\u0161ka teritorij\u0173 planavimo mokykla. Jo moksli\u0161kai gr\u012fst\u0105 tolygaus, proporcingai ugdomo kra\u0161to miest\u0173 ir gyvenvie\u010di\u0173 tinklo (decentralizacijos) id\u0117j\u0105 pateisino keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 patirtis. Katedros mokymo planuose \u012fvardytos dvi specializacijos: <em>Miest\u0173 ir rajon\u0173 planavimas<\/em> ir <em>Architekt\u016brini\u0173 kompleks\u0173 pl\u0117tojimas ir renovacija<\/em>. Architekt\u016bros katedroje vyravo d\u0117stytojai praktikai, o Urbanistikos \u2013 teoretikai.<\/p>\n<p>Baig\u0119 institut\u0105 absolventai gaudavo paskyrim\u0105 ir projektavimo \u012fstaigos profil\u012f atitinkant\u012f darb\u0105. Karjer\u0105 l\u0117m\u0117 ne \u012fgyta specializacija, o sugeb\u0117jimai ir architektui privalomas universalus i\u0161silavinimas. Iki \u0161iol nepralenktus Lazdynus suprojektavo VDI aukl\u0117tiniai V. Br\u0117dikis ir V. \u010cekanauskas, studij\u0173 metais pareng\u0119 vien\u0105 planavimo projekt\u0117l\u012f. Realioje miest\u0173 statybos veikloje \u012f nuo\u0161al\u0119 urbanistus st\u016bm\u0117 Miest\u0173 statybos fakulteto Miest\u0173 statybos ir Automobili\u0173 keli\u0173 katedr\u0173 absolventai, laikydami save pagrindiniais \u017eaid\u0117jais, kaip ir architektus \u2013 statybos in\u017einieriai.<\/p>\n<p>VISI veik\u0117 Projektavimo-konstravimo biuras (PKB), kur \u0161alia akademinio darbo d\u0117stytojai gal\u0117jo atlikti konkre\u010dius u\u017esakymus ir gauti nustatyt\u0105 atlyginimo pried\u0105. A\u0161 buvau paskirtas \u0161io PKB vyriausiuoju architektu. Nekalb\u0117siu apie d\u0117stytoj\u0173 atliktus darbus (tai \u2013 atskira tema), ta\u010diau man pavyko sudominti studentus ir jie aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f \u201epopamokin\u0119\u201c veikl\u0105. U\u017esakymai da\u017eniausiai mus pasiekdavo i\u0161 provincijos: tai buvo ma\u017eosios architekt\u016bros formos, interjerai ir pan. Grup\u0117je vykdavo konkre\u010dios u\u017eduoties konkursas, laureatas projekt\u0105 \u012fgyvendindavo per PKB. Kai kuriuos didesnius u\u017esakymus atlikdavome kartu su studentais, pavyzd\u017eiui, projektuoti <em>\u017delsvel\u0117s kol\u016bkio kontora ir kult\u016bros namai<\/em>, daugiafunkciai <em>Baisogalos kult\u016bros r\u016bmai<\/em> ir kt. Respublikiniuose konkursuose laim\u0117jome premijas: <em>VISI rektorato, bibliotekos ir akt\u0173 sal\u0117s<\/em> konkurse (kartu su A. Ambrasu, G. \u010caikausku ir G. Trimoniu) peln\u0117me II premij\u0105, <em>NSK in\u017einerinio-laboratorinio pastato su skai\u010diavimo centru<\/em> (kartu su R. Paleku) \u2013 taip pat II premij\u0105.<\/p>\n<p>Tais laikais svarbaus visuomeninio ar administracinio objekto konkurse laim\u0117ti I viet\u0105, jei nedirbi MSPI, buvo ne\u012fmanoma. Regis, per VISI rektorato konkurso aptarim\u0105 MSPI vyr. architektas G. Baravykas pasak\u0117: \u201eNeleisime skriausti Juliuko&#8230;\u201c (J. Jurgelionio, suprojektavusio VISI centrinius r\u016bmus).<\/p>\n<p>Teko suprojektuoti ir VISI student\u0173 j\u0117gomis pastatyti VGTU praktik\u0173 baz\u0119 Auk\u0161taitijos nacionaliniame parke prie Kirdeiki\u0173, buvusio vandens mal\u016bno vietoje. Oficialiai statybos rangov\u0117 buvo Utenos statybos valdyba, ta\u010diau per vien\u0105 vasar\u0105 pastato konstrukcijas pastat\u0117 antriems metams kartoti kurs\u0105 palikti SF studentai, dalis j\u0173 jau buvo \u012fgij\u0119 patirties per atostogas u\u017edarbiaudami statybose Sibire. Kit\u0105 vasar\u0105 apdailos darbus atliko Architekt\u016bros fakulteto studentai. Tai buvo labai naudinga patirtis, nors ir nenumatyta jokiose studij\u0173 programose.<\/p>\n<p>1983 m. \u012fvyko pirmasis student\u0173 id\u0117j\u0173 konkursas SIKON \u2013 \u201egalimyb\u0117 jaunam k\u016br\u0117jui i\u0161reik\u0161ti save, i\u0161siver\u017eti i\u0161 nusistov\u0117jusi\u0173 ir nusibodusi\u0173 taisykli\u0173, pa\u017ei\u016br\u0173, atrasti sav\u0105, autenti\u0161k\u0105 \u017eod\u012f. SIKON \u201eskydas\u201c, u\u017etar\u0117jas prie\u0161 to meto oficiali\u0105j\u0105 tvark\u0105, savoti\u0161kas krik\u0161tat\u0117vis buvo d\u0117stytojas A. Dineika.\u201c (I. Markejevait\u0117).<\/p>\n<p>Po tre\u010dio kurso, vasar\u0105, por\u0105 savai\u010di\u0173 studentai atlikdavo pa\u017eintin\u0119 praktik\u0105 Lietuvoje ar kitur TSRS. Man su kolegomis teko vykti \u012f Leningrad\u0105, Odes\u0105, Jerevan\u0105, Ki\u0161iniov\u0105, A\u0161chabad\u0105, v\u0117liau ir \u012f Veimar\u0105 (VDR).<\/p>\n<p>\u012esp\u016bdingiausia buvo kelion\u0117 \u012f A\u0161chabad\u0105. Ji truko 5 paras, va\u017eiavome per Baltarusij\u0105, Rusij\u0105, Kazachstan\u0105, Uzbekij\u0105 ir Turkm\u0117nij\u0105 (vien per Karakum\u0173 dykum\u0105 \u2013 2 paras). A\u0161chabadas yra Irano pasienyje, gal 200 km va\u017eiavome pasieniu nakt\u012f nuo sienos \u012f akis spiginant galingiems pro\u017eektoriams.<\/p>\n<p>Studentai gavo u\u017eduotis, mes bastydavom\u0117s po miest\u0105, vakarais sutemus aplankydavo A\u0161chabado ISI Architekt\u016bros fakulteto dekanas, kiti d\u0117stytojai, atsine\u0161davo g\u0117rim\u0173, i\u0161 student\u0173 \u2013 u\u017ekandos, kart\u0105 vidurnakt\u012f prat\u0119sti diskusij\u0173 nuva\u017eiavome, regis, pas dekan\u0105 \u012f namus. \u012esitais\u0117me spartieti\u0161ko interjero kambaryje, kuriame buvo kilimas, kelios pagalv\u0117l\u0117s ir televizorius. Diskusij\u0173 metu buvo patiekta g\u0117rim\u0173 (degtin\u0117s) ir lengv\u0173j\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173 (arb\u016bzas). Pavarg\u0119 \u010dia pat gal\u0117jome atgauti j\u0117gas, valand\u0117l\u0119 kit\u0105 nusn\u016bsti. Pagaliau at\u0117jo rytas ir tik\u0117jom\u0117s gr\u012f\u017eti, ta\u010diau, pasirodo, musulmonams negalima gerti, tuo labiau \u2013 girtiems dienos \u0161viesoje bla\u0161kytis po miest\u0105, nes pamatys Alachas ir blogai baigsis. Nors m\u016bs\u0173 naujieji bi\u010diuliai mokslus buvo i\u0161\u0117j\u0119 Maskvoje, gerb\u0117 savo tradicijas pana\u0161iai kaip ir mes. Teko prat\u0119sti diskusijas prieblandoje, u\u017e stor\u0173 u\u017euolaid\u0173, kad nesukeltume problem\u0173 \u0161eimininkams. Pagaliau sutemo ir mes parsigavome \u012f bendrabut\u012f.<\/p>\n<p>Per pa\u017eintines praktikas studentai ne tik susipa\u017eindavo su TSRS respublik\u0173 istorine ir \u0161iuolaikine architekt\u016bra, bet ir gal\u0117jo \u012fvertinti, kaip toli komunizmo link pa\u017eeng\u0117 broli\u0161kos respublikos per 60 met\u0173 ir kada mes pasieksime tok\u012f lyg\u012f, kai socializm\u0105 statome vos 30 met\u0173.<\/p>\n<p>Mokslo metai prasid\u0117davo talka \u017eem\u0117s \u016bkiui. Rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f da\u017eniausiai I ir II kurs\u0173 studentai, vadovaujami kuratoriaus (kuratorius \u2013 d\u0117stytojas student\u0173 grup\u0117s glob\u0117jas, aukl\u0117tojas, atsakingas u\u017e j\u0173 politin\u012f, moralin\u012f, fizin\u012f ir profesin\u012f tobul\u0117jim\u0105), i\u0161vykdavo \u012f kol\u016bkius kasti bulvi\u0173. Studentai po vasaros atostog\u0173 nelabai ver\u017e\u0117si \u012f auditorijas ir daugumai j\u0173, ypa\u010d pirmokams, tai buvo galimyb\u0117 pasijusti vieno tikslo siekian\u010dio kolektyvo dalimi.<\/p>\n<p>Vie\u0161ojoje VISI erdv\u0117je Architekt\u016bros fakultetas sunkiai pritapo. \u201eKam tas turgus\u201c, \u2013 nuolat prikai\u0161iota mums. Akademin\u0119 grup\u0119 pasidalij\u0119 4, v\u0117liau 3 d\u0117stytojai studentus konsultuodavo individualiai. Nepriimtinas ir nesuprantamas VISI vadovybei buvo i\u0161tisinis projektavimas, kai studentai semestro pabaigoje vis\u0105 savait\u0119 nuo 8 iki 22 val. oficialiai, o slapta ir per naktis s\u0117d\u0117davo auditorijose ir brai\u017eydavo. Ir ne tik brai\u017eydavo, bet ir valgydavo, gerdavo kav\u0105, arbat\u0105, o kartais ir al\u0173. 6 ir 7 auk\u0161tai tapdavo \u201ekiaulide\u201c. Kai tempiant por\u0117mius buvo u\u017ekim\u0161ta kanalizacija ir u\u017elietas 5 auk\u0161tas, kuriame dirbo rektoratas ir administracija, kantryb\u0117 tr\u016bko. Doc. J. Vanagas buvo pa\u0161alintas i\u0161 dekano pareig\u0173. Dekanu paskirtas prof. hab. dr. J. Spelskis. Svarbiausias jo prana\u0161umas prie\u0161 kitus kandidatus buvo tai, kad gyveno Mokslinink\u0173 namuose vienoje laiptin\u0117je, net viename auk\u0161te su P. Gri\u0161kevi\u010diumi, tuome\u010diu Vilniaus m. KP pirmuoju sekretoriumi. Ramus ir geras \u017emogus su olimpine ramybe priimdavo fakultetui metamus kaltinimus, dekanavo, kartu \u0117jo ir Architekt\u016bros katedros ved\u0117jo pareigas iki mirties 1987 m. 1988-aisiais dekanu buvo paskirtas kaip architektas ma\u017eai \u017einomas funkcionierius K. Jakovlevas-Mateckis. Jis rektorato ir partijos komiteto buvo \u012ftaisytas pri\u017ei\u016br\u0117ti fakultet\u0105, kad nenuklyst\u0173 \u012f \u0161unkelius nuo pagrindinio vie\u0161kelio, vedan\u010dio \u012f komunizm\u0105, kuris jau buvo \u201ene u\u017e kaln\u0173\u201c, kaip m\u0117gdavo sakyti drg. Bre\u017enevas ir gruzinai. Kaip d\u0117stytojas jis nei\u0161siskyr\u0117, student\u0173 apklausose da\u017eniausiai likdavo s\u0105ra\u0161o uodegoje, o mes, eiliniai d\u0117stytojai, dirbome savo darb\u0105 ir tiesioginio kontakto steng\u0117m\u0117s i\u0161vengti. Mat\u0117me, kaip tarp Architekt\u016bros katedros ved\u0117jo A. Dineikos ir Urbanistikos katedros ved\u0117jo J. Vanago vyko nuolatiniai gin\u010dai sprend\u017eiant, kas pirma: kiau\u0161inis ar vi\u0161ta. I\u0161 esm\u0117s Urbanistikos katedra kovojo d\u0117l skiriamo kr\u016bvio, kuris, jos nuomone, tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienodas abiem katedroms. Dekanui tokia situacija buvo naudinga, jis ramiai apsigyn\u0117 disertacij\u0105, pasistat\u0117 sodo nam\u0105, pasodino med\u012f. Jo gyvenimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s puikus, jei ne S\u0105j\u016bdis. \u012etakingi partijos draugai, suvok\u0119 besikei\u010dian\u010di\u0105 v\u0117jo krypt\u012f, keit\u0117 orientacij\u0105, ta\u010diau nepersp\u0117jo m\u016bs\u0173 dekano. Jis padar\u0117 nedovanotin\u0105 klaid\u0105 \u2013 1988 m. prie\u0161 Vasario 16-\u0105j\u0105 i\u0161leido \u012fsakym\u0105, pagal kur\u012f d\u0117stytojai \u0161ven\u010di\u0173 i\u0161vakar\u0117se prival\u0117jo eiti \u012f bendrabu\u010dius, \u017eaisti su studentais \u0161achmatais ir \u0161a\u0161k\u0117mis \u2013 u\u017eimti studentus, kad tie nei\u0161eit\u0173 \u012f gatves ir nepridaryt\u0173 dekanui nemalonum\u0173. Viena b\u0117da \u2013 ne b\u0117da, pasirodo, grupel\u0117 student\u0173, sta\u010diusi\u0173 dekanui sodo namel\u012f, gavo galimyb\u0119 i\u0161vykti \u012f Pary\u017ei\u0173, o gr\u012f\u017e\u0119 pasidalijo \u012fsp\u016bd\u017eiais su fakulteto tarybos pirmininku. Dekanui kilo apkaltos gr\u0117sm\u0117. 1988 m. ruden\u012f Architekt\u016bros fakulteto tarybos pos\u0117dyje, dalyvaujant rektoriui E. K. Zavadskui, K. Jakovlevas-Mateckis buvo atleistas i\u0161 Architekt\u016bros fakulteto dekano pareig\u0173.<\/p>\n<p>Brendo istoriniai \u012fvykiai.<\/p>\n<p><em>K. Markso teorijoje sakoma, jog revoliucinis sprogimas \u012fvyks tada, kai engiam\u0173j\u0173 gyvenimo s\u0105lygos bus blogiausios. Tikrov\u0117je taip neb\u016bna. Tie, kurie patiria did\u017eiausi\u0173 nepritekli\u0173, daug da\u017eniau b\u016bna apsn\u016bd\u0119 negu aktyv\u016bs, o bevilti\u0161ka priespauda sukuria did\u017ei\u0105j\u0105 tironijos vie\u0161patavimo tyl\u0105. Sprogimas \u012fvyksta tada, kai atsiranda koks nors nedidelis pokytis \u2013 vilties ar pyk\u010dio kibirk\u0161tis, o da\u017enai \u2013 silpnumo t\u0173, kurie turi vald\u017ei\u0105, \u017eenklas, politini\u0173 reform\u0173 po\u017eymis.<\/em> (Ralfas Darendorfas, \u201eModernusis socialinis konfliktas\u201c)<\/p>\n<p>Vytautas Di\u010dius<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>VGTU rektoratas ir biblioteka, konkursas, II vieta (1984). Projektavimo-konstravimo biuras (arch. V. Di\u010dius kartu su A. Ambrasu, G. \u010caikausku ir A. Trimoniu). Maketo nuotr.\u00a0 1970 m. \u012fsik\u016br\u0117 Vilniaus in\u017einerinis statybos institutas (VISI, dab. VGTU), i\u0161 Kauno politechnikos instituto (KPI, dab. KTU) \u012f Vilni\u0173 buvo perkeltas Statybos fakultetas (SF) kartu su architektus rengusi\u0173 Architekt\u016bros, Miest\u0173 ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1851","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1851","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1851"}],"version-history":[{"count":16,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1851\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1871,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1851\/revisions\/1871"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1851"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1851"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1851"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}