{"id":1923,"date":"2017-10-08T23:19:17","date_gmt":"2017-10-08T21:19:17","guid":{"rendered":"http:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/?p=1923"},"modified":"2017-10-09T20:47:56","modified_gmt":"2017-10-09T18:47:56","slug":"architektura-kaip-nesusikalbejimas-1","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/architektura-kaip-nesusikalbejimas-1\/","title":{"rendered":"Architekt\u016bra kaip ne\/su\/si\/kalb\u0117jimas (1)"},"content":{"rendered":"

Autor\u0117 Dalia \u010ciupailait\u0117<\/p>\n

\"berlin3\"<\/a><\/p>\n

V\u0117si akmens medija sujungia am\u017eius, \u2013 ra\u0161\u0117 Marshallas McLuhanas (2).
\nId\u0117ja nagrin\u0117ti architekt\u016bros ir komunikacijos ry\u0161\u012f kilo dabar jau daug i\u0161diskutuoto Keli\u0173 policijos Girait\u0117s gatv\u0117je, Vilniuje pastato likimo kontekste.
\n1982 m. suprojektuot\u0105 pastat\u0105 po sud\u0117ting\u0173 diskusij\u0173 pakeis biur\u0173 pastat\u0173 kompleksas. Atrodo, vieningai nesusitarta, kaip vertinti \u0161\u012f pastat\u0105 ir d\u0117l jo priimt\u0105 sprendim\u0105. Tokio nesusipratimo ar nesusikalb\u0117jimo architekt\u016bros at\u017evilgiu esama ir daugiau: prie\u0161taringi Danielio Liebeskindo vadovaujamos studijos pateikto verslo komplekso \u201ek18B\u201c Vilniuje, Konstitucijos prospekte pasi\u016blymo vertinimai; besiskiriantys po\u017ei\u016briai, griauti ar negriauti, kuo ir kaip keisti valstybinio socializmo metu statytus pastatus ir kitas architekt\u016brines strukt\u016bras, kaip, tarkime, parkai, kuri\u0173 rekonstrukcijos planus yra parengusi Vilniaus savivaldyb\u0117. Kod\u0117l, cituojant architekt\u0105 Tom\u0105 Grunsk\u012f (3), nesusitariame d\u0117l architekt\u016bros \u201ever\u010di\u0173 ir vertybi\u0173\u201c? Argi i\u0161 pastato savaime negalime suprasti, kuo jis vertingas? \u0160iame tekste analizuoju architekt\u016bros komunikacijos s\u0105lygas, padedan\u010dias apm\u0105styti, k\u0105 galime suprasti i\u0161 architekt\u016bros ir kod\u0117l jos prasm\u0117, vert\u0117 ar vertyb\u0117s n\u0117ra akivaizd\u017eios, tad ir susitarimas \u2013 nelengvai pasiekiamas.<\/p>\n

Asmenin\u0117 patirtis: paskaitoje pusantros valandos entuziastingai pasakojusi apie moderniosios architekt\u016bros jud\u0117jimo i\u0161takas paklausiau student\u0173, k\u0105 jie mano apie nagrin\u0117tus pavyzd\u017eius. Studentams pastatai atrod\u0117 nuobod\u016bs, pilki, vienodi, nyk\u016bs. Vienas atsakymas mane itin sudomino: \u201eKaip keista, \u0161ie pastatai turi tam tikr\u0105 istorij\u0105. Maniau, jog tai tiesiog pastatai, koki\u0173 b\u016bna visur\u201c, \u2013 nusisteb\u0117jo student\u0117. \u010cia susid\u016br\u0117 trys architekt\u016bros suvokimo d\u0117menys ar momentai, kuriuos nor\u0117\u010diau aptarti: prasm\u0117, kuri materializuojama ar kuri\u0105 siekiama materializuoti pastate, prasm\u0117, kuri\u0105 suvokia naudotojas ar steb\u0117tojas, ir prasm\u0117, kuriama pasakojimuose apie architekt\u016br\u0105 (4). \u0160ios prasm\u0117s s\u0105veikauja individualiai, skirtingose grup\u0117se ir visuomeniniu mastu apibr\u0117\u017eiant architekt\u016bros vertes ir vertybes. Galutinis apibr\u0117\u017eties rezultatas skiriasi, nelygu, kiek koki\u0173 prasm\u0117s \u017eymekli\u0173 susimai\u0161\u0117 galutiniame (ar tarpiniame, nes prasm\u0117s nuolat apibr\u0117\u017eiamos i\u0161 naujo, persvarstomos) lydinyje.<\/p>\n

Architekt\u016bra: \u201esunki\u201c ir \u201elengva\u201c komunikacijos medija<\/strong><\/p>\n

Bet apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s. Architekt\u016bra, kaip ra\u0161o architekt\u016bros sociologas Joachimas Fischeris, \u2013 tai sunki komunikacijos medija (5). Sunki, nes fizin\u0117, materiali, i\u0161reik\u0161ta akmenyje, betone, stikle, medyje ir kitokioje materijoje. Ji materializuoja visuomen\u0117s tarpusavio ry\u0161\u012f, ta\u010diau komunikaciniu po\u017ei\u016briu yra paradoksali. Kartu ji \u012ftvirtina, prat\u0119sia, apibr\u0117\u017eia m\u016bs\u0173 socialinius ry\u0161ius, tapatum\u0105, s\u0105veik\u0105, veiksmus ir yra nematoma, nepastebima, neapm\u0105stoma, kol nesusikalb\u0117jimas d\u0117l jos nepereina individualaus nepatogumo ar pasiprie\u0161inimo rib\u0173. Pavyzd\u017eiui, galime perstatyti k\u0117d\u0119 \u012f norim\u0105 viet\u0105; nuskelti auk\u0161t\u0105 bortel\u012f, trukdant\u012f va\u017eiuoti dvira\u010diams skirtu takeliu; i\u0161minti takelius; atsitverti \u0161irma nuo kambario kaimyno nuomojamame bute, kuris buvo projektuotas \u0161eimai. Kai \u0161ios ribos per\u017eengiamos, architekt\u016bra, fizin\u0117 m\u016bs\u0173 gyvenimo terp\u0117 tampa mums matoma. Kyla visuomeniniai nesutarimai: k\u0105 laikyti ir ko nelaikyti paveldu, kaip vertinti nauj\u0173 ikoni\u0161k\u0173j\u0173 pastat\u0173 projektinius pasi\u016blymus ir vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 transformacijas.
\nArchitekt\u016bros s\u0105voka n\u0117ra savaime suprantama. Ji gali apimti nuo id\u0117jos ir br\u0117\u017eini\u0173 iki pastat\u0173 ir i\u0161tis\u0173 kvartal\u0173. Pastatas savo ruo\u017etu \u012fvair\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173 (bet pirmiausia \u2013 architekt\u0173) gali b\u016bti vertinamas kaip \u201estokojantis architekt\u016bros, architekt\u016brin\u0117s estetikos ar nearchitekt\u016bri\u0161kas\u201c. Nuo architekt\u016bros apbr\u0117\u017eimo priklauso, kokius klausimus galima kelti komunikacijos at\u017evilgiu. Jeigu architekt\u016bra nagrin\u0117jama br\u0117\u017eini\u0173 arba eskiz\u0173 pavidalu, kinta jos komunikacinis laukas ir auditorija. Komunikacija vyksta skirtingose plotm\u0117se architekto kolegai \u017evelgiant \u012f br\u0117\u017ein\u012f, b\u016bsimam b\u016bsto pirk\u0117jui nagrin\u0117jant gyvenimo vizualizacij\u0105 naujo b\u016bsto projekte, turistui stovint po stikliniu Berlyno Reichstago kupolu ir Umberto Eco(6) apra\u0161ytam ikimoderniam \u017emogui \u017evelgiant \u012f lift\u0105. Architekt\u016br\u0105 \u0161io teksto r\u0117muose siesiu su suprojektuotu ir pastatytu pastatu ir laikysiu erdviniais (erdv\u0117s konfig\u016bracijos, t\u016bri\u0173), vizualiniais \u2013 taktiliniais (formos, dekoro, med\u017eiag\u0173) sprendimais.
\nKomunikacija \u2013 tai prasmi\u0173 skleidimo ir supratimo, mainymosi jomis ir j\u0173 k\u016brimo procesas. Architekt\u016bros, kaip ir bet kurio kito rei\u0161kinio, kur\u012f sietume su komunikacija, at\u017evilgiu, keltinas klausimas \u2013 kur slypi prasm\u0117? Komunikacijos teorijos skiriasi pagal tai, kaip apib\u016bdina, kur formuojama ar slypi prasm\u0117. Prasm\u0117 gali b\u016bti suprantama kaip slypinti suvokiamame objekte, kaip priskiriama suvokian\u010diojo ar besiformuojanti \u017emoni\u0173 tarpusavio s\u0105veikoje. A\u0161 si\u016bly\u010diau architekt\u016bros at\u017evilgiu apie prasm\u0119 m\u0105styti kaip \u0161i\u0173 d\u0117men\u0173 s\u0105veik\u0105, vykstan\u010di\u0105 istoriniame kontekste. Tada galime suprasti architekt\u016bros suvokimo ir \u2013 tai tampa prakti\u0161kai svarbu visuomeniniuose debatuose \u2013 jos vert\u0117s apibr\u0117\u017eimo s\u0105lygas ir atitinkamai jas ar jomis veikti. Greta \u0161i\u0173 trij\u0173 prasm\u0117s alokacij\u0173, si\u016blau mastyti apie architekt\u016bros s\u0105saj\u0105 su prasme per du pagrindinius pj\u016bvius: reprezentacin\u012f ir santyki\u0173 strukt\u016bravimo. Reprezentacinis pj\u016bvis nusako simbolin\u012f architekt\u016bros, kaip \u012fvaizd\u017eio, vaizdinio, konceptualaus prane\u0161imo aspekt\u0105. Antruoju aspektu architekt\u016bra suvoktina kaip strukt\u016bruojanti socialinius santykius per erdv\u0117s konfig\u016bracij\u0105, veikianti savo materialumu. \u0160iuo atveju galima papildyti Fischerio apibr\u0117\u017eim\u0105, kad architekt\u016bra yra sunki komunikacijos medija, skiriant architekt\u016br\u0105 kaip lengv\u0105 medij\u0105 \u2013 vaizdin\u012f, simbolin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 ir kaip sunki\u0105 medij\u0105, kuri materializuoja visuomen\u0119, santykius tarp jos nari\u0173, institucijas, socialinius vaidmenis. Skirtinguose pastatuose \u0161ios prasm\u0117s gali b\u016bti ir neatsiejamai susipynusios, ir radikaliai atsietos.<\/p>\n

Architekt\u016bra ir prasm\u0117: prasm\u0117s si\u016blymas ir prasm\u0117s interpretacijos<\/strong><\/p>\n

Toliau i\u0161skleisiu, kokios prasm\u0117s gali b\u016bti perteikiamos architekt\u016bros, arba kokias prasmes tipologi\u0161kai galime suprasti i\u0161 architekt\u016bros. \u0160ie tipai vienas kito nepaneigia, tik nugula vienas kit\u0105 sluoksniais. Tad juos vardysiu neskirdama specifin\u0117s j\u0173 suvokimo ar perteikimo tvarkos.
\nPrad\u0117kime nuo to, jog architekt\u016bra yra komunikatyvi arba mums suprantama jos paskirties (naudojimo) galimybi\u0173 po\u017ei\u016briu: laiptai skirti lipti, pro \u010dia galima \u012feiti. Tai i\u0161samiai apra\u0161o Umberto Eco es\u0117 \u201eFunkcija ir \u017eenklas: architekt\u016bros semiotika\u201c ir i\u0161 karto priduria, kad be bendr\u0173 kult\u016brini\u0173 kod\u0173 funkcijos vis d\u0117lto neatpa\u017eintume. Funkcijos atpa\u017einimas remiasi kult\u016briniais archetipais. Iki-modernus \u017emogus, Eco po\u017ei\u016briu, nesuprast\u0173, kaip naudotis liftu, nepaisant dizaineri\u0173 pastang\u0173 perteikti jo paskirt\u012f. Kitas aspektas, architekt\u016bra perteikia pastato paskirties tikslus per simbolin\u0119 komunikacij\u0105, pvz., Fort\u016bnos skulpt\u016bra teismo fasade.
\nSud\u0117tingesn\u0117 komunikacija sietina su specifiniais kult\u016briniais kodais, kurie gali apimti si\u016blom\u0105 emocin\u0119 b\u016bsen\u0105 erdv\u0117je, socialinio statuso \u017eenklus ar konceptual\u0173 prane\u0161im\u0105 \u2013 pasakojim\u0105 apie kolektyvinius tapatumus, bendr\u0105 praeit\u012f ar ateit\u012f. Tai galima \u012fgyvendinti per pastato formas, pasirinktas med\u017eiagas ar netgi per erdv\u0117s t\u016brius, akustik\u0105, \u0161viesos s\u0105lygas. Pavyzd\u017eiui, per med\u017eiagi\u0161kum\u0105 gali b\u016bti si\u016bloma emocin\u0117 patirtis: jauku arba oficialu. Socialinio statuso \u017eenklai gali b\u016bti prane\u0161ami per socialin\u0117s klas\u0117s skonio standart\u0173 rai\u0161k\u0105 pastato vizualin\u0117je bei taktilin\u0117je strukt\u016broje. Galima siekti komunikuoti prabang\u0105 per atpa\u017e\u012fstamas kaip brangias med\u017eiagas (pvz., marmur\u0105 ar nat\u016bral\u0173 med\u012f) arba atpa\u017e\u012fstamus form\u0173 sprendimus, tarkime, kolonas.
\nKonceptualaus prane\u0161imo atveju, per architekt\u016br\u0105, kaip medij\u0105, perduodama tai, kas n\u0117ra pats pastatas: kolektyviniai tapatumai ir juos nusakan\u010dios id\u0117jos: skaidrumo, pa\u017eangos, solidarumo ir pana\u0161iai. Konceptualus prane\u0161imas, kuriuo siekiama steigti kolektyvinius tapatumus, gali b\u016bti formuojamas per vizualin\u0119 rai\u0161k\u0105 ir per juslines stimuliacijas. Pirmojo varianto pavyzdys \u2013 Berlyno Reichstagas. Stikliniu \u0161io pastato kupolu siekiama simbolizuoti demokratijos skaidrum\u0105 ir pa\u017eang\u0105 (7). Antruoju atveju \u2013 tai \u017dyd\u0173 muziejus Berlyne. Kognityvinis prane\u0161imo suvokimas tur\u0117t\u0173 kilti per juslines stimuliacijas. Pastate patyr\u0119s dezorientacijos nerim\u0105 lankytojas tur\u0117t\u0173 suprasti totalitarizmo absurdi\u0161kum\u0105. Kitas tokio tipo pavyzdys \u2013 taip pat Berlyne esantis Peterio Eisenmano holokausto memorialas. Per pasikartojan\u010di\u0173 ir klaidinan\u010di\u0173 kolon\u0173 ritmik\u0105 kuriamas (si\u016blomas?) vietos praradimo poj\u016btis (8).<\/p>\n

Architekt\u016bros ir kolektyvini\u0173 tapatum\u0173 s\u0105sajos at\u017evilgiu reik\u0161mingas ir architekt\u016bros ir socialin\u0117s (istorin\u0117s ar kolektyvin\u0117s) atminties ry\u0161ys. \u0160is ry\u0161ys taip pat reprezentacinis, susij\u0119s su \u012fvaizd\u017eiais. Vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Valdov\u0173 r\u016bmai. \u0160iuo pastatu si\u016blomas supratimas, kad Lietuva \u2013 tai ilg\u0105 istorij\u0105 turinti valstyb\u0117. Komunikuojami bent trys dalykai: istori\u0161kumas, valstybingumas ir tauti\u0161kumas. Pastat\u0173 ir kolektyvin\u0117s atminties ry\u0161ys reik\u0161mingas ir sprend\u017eiant moderniojo paveldo klausimus. Interes\u0173 grup\u0117s pasiskirsto pagal siek\u012f saugoti arba griauti XX a. antrosios pus\u0117s pastatus. \u010cia \u012fsivelia reik\u0161minga istorinio konteksto tema, prie kurios dar gr\u012f\u0161iu.
\nPana\u0161us simbolin\u0117s komunikacijos b\u016bdas \u2013 populiari\u0173, visuomenei reik\u0161ming\u0173 laikotarpio id\u0117j\u0173 perteikimas pasitelkiant kult\u016broje atpa\u017e\u012fstamus simbolius. Pvz., v\u0117jo turbina kaip \u0161varios energijos denotacija ir pa\u017eangos konotacija, egzistuojan\u010di\u0173 pastat\u0173 atnaujinimas kaip renovacijos denotacija ir pagarbos paveldui konotacija . Pvz., Kimas Dovey\u2018jus (1999, 107) (10), nagrin\u0117damas architekt\u016bros santyk\u012f su galia, ra\u0161o, jog dangorai\u017eiai nuo tam tikro auk\u0161\u010dio tampa neefektyv\u016bs, ta\u010diau yra statomi d\u0117l savo simbolin\u0117s galios, prana\u0161umo konotacij\u0173 korporacij\u0173 kult\u016bros kontekste. Lietuvi\u0161kas perkeltin\u0117s prasm\u0117s ar laiko id\u0117j\u0173 komunikavimo pavyzdys \u2013 Vilniaus Universiteto Kair\u0117n\u0173 botanikos sodo \u017ealiasis pastatas-augalas. Pastat\u0105 juosia \u017eem\u0117s pripildytos kolonos, kuriose auga \u017eol\u0117. Toks architekt\u016brinis sprendimas si\u016blo ekologi\u0161kumo id\u0117jas, nors praktin\u0117s ekologin\u0117s funkcijos \u017ealiuojan\u010dios kolonos neturi.<\/p>\n

Kitas b\u016bdas si\u016blyti pastato ar kitos erdvin\u0117s strukt\u016bros prasm\u0119 \u2013 tai erdv\u0117s konfig\u016bracin\u0117 sistema (11), arba erdvi\u0173 tarpusavio s\u0105sajos. Pastatai si\u016blo erdvin\u012f pasakojim\u0105 \u2013 kaip juose judama, pro kur galima \u012feiti, kas juose gali susitikti, o kas ne. Tokiu b\u016bdu architekt\u016bra br\u0117\u017eia socialini\u0173 santyki\u0173 galimybes, formas. Pasak pranc\u016bz\u0173 sociologo ir filosofo, nu\u017eym\u0117jusio socialinio erdv\u0117s supratimo, miesto ir architekt\u016bros tyrimo gaires, Henri Lefebvre\u2019as (12), tai, k\u0105 pastatas pasako yra \u201edos and don\u2019ts\u201c gal\u0117tume versti \u2013 leidimai ir trukd\u017eiai. Erdvinis kodas yra ne tiesiog b\u016bdas perskaityti ar interpretuoti erdv\u0119, bet b\u016bdas gyventi \u0161ioje erdv\u0117je. Architekt\u016bra fizi\u0161kai \u2013 sienomis, kambariais, durimis, koridoriais, laiptais, urbanistin\u0117mis strukt\u016bromis \u2013 apibr\u0117\u017eia, \u201ekaip mes \u010dia gyvename\u201c ir da\u017enai veikia be s\u0105moningo \u0161ios situacijos suvokimo. Vienas \u012fdomi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, Danielio Kocho (13) bibliotek\u0173 erdv\u0117s strukt\u016bros analiz\u0117. Kochas atskleid\u017eia, kaip per erdvi\u0173 paskirstym\u0105 bibliotekose formuojamos \u017eini\u0173 (\u017einojimo) id\u0117jos. \u0160i prasm\u0117 yra suvokiama ne i\u0161 regimo architekt\u016bros aspekto, pvz., fasado, formos ar netgi konkre\u010dios erdv\u0117s formos ar element\u0173, bet i\u0161 programos erdvin\u0117s rai\u0161kos. Erdvin\u0117s konfig\u016bracijos \u012fk\u016bnija ir i\u0161rei\u0161kia socialini\u0173 santyki\u0173 modelius, tad atkartojant tuos pa\u010dius modelius visuomen\u0117 materializuojama erdv\u0117je ir atitinkamai modeliai prat\u0119siami per erdvin\u012f i\u0161pildym\u0105. Tiek socialiai, tiek erdvi\u0161kai tokie modeliai gali b\u016bti kei\u010diami eksperimentuojant socialini\u0173 santyki\u0173, nauj\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimo ir sen\u0173 erdvi\u0173 transformavimo at\u017evilgiu. Tokia, mano po\u017ei\u016briu, esmin\u0117 architekt\u016bros komunikacin\u0117 dimensija \u012f vie\u0161us debatus patenka re\u010diau, ta\u010diau da\u017eniau nagrin\u0117jama moksliniuose architekt\u016bros ir miest\u0173 tyrimuose.
\nArchitekt\u016bra gali i\u0161reik\u0161ti id\u0117jas apie mus pa\u010dius, apie tuos, kurie j\u0105 k\u016br\u0117, ir reguliuoti m\u016bs\u0173 santykius. Kaip vyksta architekt\u016bros supratimas ir kod\u0117l galimas nesusipratimas? Ar architekt\u016bra \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173\u201c k\u0105 nors rei\u0161kia? Kas t\u0105 reik\u0161m\u0119 sugalvoja ar priskiria? Su klausimu, kokia prasm\u0117 slypi pa\u010diame objekte, susij\u0119 ir kiti: a) ar per architekt\u016br\u0105 siekiama tikslingai komunikuoti, b) ar tokia komunikacija kaip tiesioginis supratimo perteikimas yra \u012fmanoma?
\nPrane\u0161imai, kuriuos galima s\u0105moningai pasi\u0173sti per architekt\u016br\u0105, kaip m\u0117ginau atskleisti, yra kult\u016briniai kodai ir socialini\u0173 santyki\u0173 strukt\u016bravimas: tai darytina per formos, erdv\u0117s konfig\u016bracijos, med\u017eiag\u0173 pasirinkim\u0105. \u0160ie kodai gali b\u016bti komunikuojami tiek mikro masteliu, kaip savininko socialinio statuso demonstravimas ar emocin\u0117s jausenos pastate formavimas, tiek makro masteliu \u2013 steigiant kolektyvinius tapatumus. Ta\u010diau prane\u0161imas gali neb\u016bti tikslingai koduojamas architekt\u016broje. Laiko dvasia gali atsiskleisti per architekto ar architekt\u0117s erdv\u0117s koncepcij\u0105, reflektyviai neapm\u0105stant jos komunikacini\u0173 aspekt\u0173. Tai gali b\u016bti laikotarpio socialin\u0117s kult\u016brin\u0117s normos, socialin\u0117s pad\u0117tys, idealai, patenkantys \u012f pastatus ir kitas architekt\u016brines strukt\u016bras, kai projektuojama taip, kaip \u201emes tai darome\u201c ar kaip tai \u0161iuo metu daroma, pvz., \u201eVakaruose\u201c, nepersvarstant, kas si\u016bloma projektu. Pavyzd\u017eiui, apartamentai daugiabu\u010diuose projektuojami branduolinei \u0161eimai ir atitinkamai si\u016blomas buto planas (sakykime \u2013 su virtuve sujungta svetain\u0117, miegamasis t\u0117vams ir galb\u016bt vaiko kambarys) ar biuro pastatams pasirenkami stiklo pavir\u0161iai, tikslingai neapm\u0105stant, kod\u0117l priimami b\u016btent tokie, o ne alternatyv\u016bs sprendimai.
\nTiek reprezentaciniu, tiek santyki\u0173 strukt\u016bravimo po\u017ei\u016briu k\u016br\u0117j\u0173 intencija ir rezultatas gali skirtis. Santyki\u0173 strukt\u016bravimo po\u017ei\u016briu toks atotr\u016bkis atsiranda d\u0117l naudotoj\u0173 veiklos, socialin\u0117s praktikos pastate nesupratimo ar naudotoj\u0173 pasiprie\u0161inimo si\u016blomiems s\u0105veikos modeliams. Reprezentaciniu po\u017ei\u016briu, suvokimo s\u0105lygos susijusios su paties suvok\u0117jo prasm\u0117s horizontais ir su socialiai \u012ftvirtintais kodais. Suvok\u0117jo suvokimo dimensijos atitr\u016bksta nuo prane\u0161imo k\u016brimo intencij\u0173. Suvokiantysis prasm\u0119 priskiria pagal savo prasm\u0117s horizontus, susiformavusius i\u0161 ankstesn\u0117s erdv\u0117s patirties, bendr\u0173 kult\u016brini\u0173 kod\u0173 i\u0161manymo ir santykio su kult\u016broje dominuojan\u010diais kodais, priklausymo socialinei grupei asmenin\u0117s istorijos ir kit\u0173 asmenin\u012f prasm\u0117s horizont\u0105 formuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173.
\nKaip pavyzd\u012f galima pasitelkti kult\u016brini\u0173 kod\u0173 rai\u0161k\u0105 per med\u017eiagi\u0161kum\u0105. Med\u017eiagi\u0161kumas gali b\u016bti i\u0161koduojamas dominuojan\u010diu b\u016bdu arba alternatyviai priklausomai nuo grup\u0117s priimt\u0173 kult\u016brini\u0173 kod\u0173. Tad skaitytoja ar skaitytojas gali savitai vertinti mano minimus pavyzd\u017eius, nes vertinimai priklausys nuo auk\u0161\u010diau pamin\u0117t\u0173 veiksni\u0173. Taigi medis gal\u0117t\u0173 b\u016bti patiriamas kaip nat\u016bralumas, jaukumas, stiklas kaip progresas, naujumas, raudonos plytos kaip senov\u0117, atmintis, tradicija, o d\u0117l r\u016bd\u017ei\u0173 pastato fasade bendrieji kult\u016briniai kodai ir specifini\u0173 grupi\u0173 vertinimai gali i\u0161siskirti. R\u016bdys kult\u016bri\u0161kai rei\u0161kia nebetinkant\u012f, sugedus\u012f daikt\u0105, apleist\u0105 pastat\u0105, ta\u010diau atitinkam\u0105 supratim\u0105 \u012fgijusioje grup\u0117je vertinama kaip gra\u017ei, originali, ilgalaik\u0117 pastato danga; taip pat i\u0161siskiria ir betono (14) bendri ir specifiniai suvokimo kodai. Pvz., architektas Matas \u0160iup\u0161inskas pokalbyje \u0161ia tema i\u0161sak\u0117 toki\u0105 perspektyv\u0105: \u201eR\u016bdys yra gra\u017eios ne tiek d\u0117l originalumo paties savaime, bet d\u0117l savo nat\u016bralumo. Kai jos naudojamos tik kaip \u201eoriginalus sumanymas\u201c, ilgainiui toks sprendimas gali imti atrodyti banalus. Da\u017eniausiai betonas, r\u016bdys ir kitos pana\u0161ios med\u017eiagos mums gra\u017eios, nes jos nemaskuoja savo esm\u0117s, jos n\u0117ra padengtos tinko, da\u017e\u0173 ar plastiko sluoksniu, tod\u0117l neapsimetin\u0117ja. \u010cia kaip i\u0161da\u017eytas veidas slepia netobulumus, nors jie ir kuria charakter\u012f. Tai siejasi ir su vietos (vernacular) architekt\u016bra. Kaime vinys, spynos ir kitokie metaliniai namo elementai b\u016bna sur\u016bdij\u0119 (o ir senuose miestieti\u0161kuose namuose yra toki\u0173 element\u0173) ir niekas nelaiko j\u0173 sugedusiais ar pa\u017eeistais. Jie tokie, nes kitokie negali b\u016bti. Nebent imi prie\u0161intis gamtai, aplinkos poveikiui, bet gal kartais pakanka jai leisti daryti savo ir taip kurti gro\u017e\u012f.\u201c Ta\u010diau esu gird\u0117jusi ir kitoki\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173, kai seno medinio namo apkalimas plastikin\u0117mis lentel\u0117mis rei\u0161kia prie\u017ei\u016br\u0105 ir gro\u017e\u012f, o nepridengti seni mediniai rai\u017einiai \u2013 nesugeb\u0117jim\u0105 \u201esusitvarkyti\u201c. Taip pat ir sen\u0173 pastat\u0173 ar i\u0161tis\u0173 kvartal\u0173 Vilniuje at\u017evilgiu esama kritin\u0117s mas\u0117s vertintoj\u0173, kuriems \u201enauja ir tvarkinga\u201c arba nauji daugiabu\u010diai vietoj sen\u0173 pastat\u0173 ar gamykl\u0173 yra gra\u017eiau ir vertingiau negu autenti\u0161kas sur\u016bdijusi\u0173 vini\u0173 gro\u017eis, kuris, pasak kito architekto \u2013 Justino Dud\u0117no, rei\u0161kia ne tik estetines, bet ir etines vertybes: med\u017eiaga, kuri \u201enemeluoja\u201c, nes neimituoja kitos med\u017eiagos, kaip kad po tinko sluoksniu pasl\u0117pus plytas imituojamas betonas.<\/p>\n

Suvokim\u0105 veikia tai, kiek k\u016br\u0117j\u0173 ir suvok\u0117j\u0173 kodai susisieja, ar veikiama tame pa\u010diame kult\u016briniame lauke. Suvokimui gali reik\u0117ti tam tikro kult\u016brinio kapitalo, papras\u010diau tariant \u2013 specifini\u0173 \u017eini\u0173. Kai kurie kodai kult\u016broje pla\u010diai priimti ir nepaisant asmenin\u0117s vert\u0117s priskyrimo suvokiami pana\u0161iai. Pvz., matyt, daugeliui ai\u0161ku, kad nereik\u0117t\u0173 griauti Gedimino pilies ar gotikin\u0117s \u0160v. Onos ba\u017eny\u010dios Vilniuje, bet ne visiems ai\u0161ku, kod\u0117l architektai band\u0117 i\u0161saugoti Girait\u0117s policijos pastat\u0105, kod\u0117l kam nors gali patikti Sporto r\u016bmai ar apskritai modernizmas architekt\u016broje. Id\u0117joms, u\u017efiksuotoms tam tikruose pastatuose, suprasti reikia \u017eini\u0173 apie tai, koks buvo visuomen\u0117s \u012fvaizdis, kaip pasirinkta tam tikra estetika ir kas jai b\u016bdinga, koki\u0173 esama konstrukcijos ypatum\u0173. Suvok\u0117jai gali ir opozici\u0161kai perskaityti, i\u0161koduoti mums si\u016blomus pasakojimus. Pvz., stiklinius biur\u0173 pastat\u0173 fasadus skaityti ne kaip s\u0117km\u0119 ir pa\u017eang\u0105, bet kaip komercionalizacij\u0105 arba tapatumo praradim\u0105.
\nEsama skirting\u0173 galim\u0173 perskaitym\u0173. Galimi perskaitymai apimt\u0173 autoriaus pastabas sau, autoriaus kalb\u0117jim\u0105si su kolegomis, \u201e\u017einov\u0173\u201c perskaitym\u0105 ir kiekvieno perskaitym\u0105 pagal savus prasm\u0117s horizontus. Pvz., d\u0117l Keli\u0173 policijos pastato Girait\u0117s gatv\u0117je atsiskleid\u017eia perskaitym\u0173 susikirtimai ir skirting\u0173 prasmi\u0173 susid\u016brimai, nelygu, \u012f kok\u012f prasmi\u0173 tinklel\u012f pastatas patenka (estetin\u012f, ekonomin\u012f, istorin\u012f, asmenin\u012f, esamos materialios b\u016bkl\u0117s ar planuose i\u0161reik\u0161t\u0173 id\u0117j\u0173?). Pastat\u0105 kitiems garsiai skaito architektai, bet klausytojai neb\u016btinai priima pasakojim\u0105. \u017dinov\u0173 grupel\u0117s perskaitomas, pastatas gali b\u016bti bendrai neskaitomas. Neturint reikiamo kult\u016brinio kapitalo tai tampa skaitymu nesuprantama u\u017esienio kalba.
\nTai, k\u0105 aptariau iki \u0161iol, susij\u0119 su galimybe s\u0105moningai perteikti prasm\u0119. Ta\u010diau komunikacinis arba (ne)susipratimo procesas vyksta ir be autoriaus \u012fsiki\u0161imo \u2013 istoriniame kontekste. Kintantis kontekstas architekt\u016bros ar bet kurio kito artefakto, tarkime, nuotraukos, pradin\u0119 prasm\u0119 gali pakeisti, daryti nebeprieinam\u0105 ar prieinam\u0105 tik istorikams ar dalyko \u017einovams, reikalaujan\u010di\u0105 specifini\u0173 \u017eini\u0173. Pats istorinis kontekstas tampa kult\u016briniu kodu. Pvz., viena toki\u0173 dimensij\u0173 \u2013 istorinio konteksto skaitymas ir sav\u0119s pozicionavimas jo at\u017evilgiu: \u201e\u0160is pastatas yra sovietinis ir tod\u0117l jis man (ne)patinka.\u201c Asmenin\u0117s patirties reik\u0161m\u0117s: \u201e\u0160ie pastatai sudaro mano vaikyst\u0117s fon\u0105, tod\u0117l man jie prasmingi.\u201c Nespecialistai pastatus da\u017enai vertina pagal j\u0173 esam\u0105 materiali\u0105 b\u016bkl\u0119. Pastato reik\u0161m\u0117s gali kisti, ne tik kai kinta socialinis kontekstas, bet ir kintant pastato materialiai b\u016bklei. Kintan\u010dio materialumo reik\u0161m\u0119 svarbu suprasti, kai vyksta nesusikalb\u0117jimas tarp skirting\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173, kai vienos m\u0105sto (kalba) apie pastat\u0105 kaip jo projekt\u0105, o kitos \u2013 kaip apie jo konkre\u010di\u0105 materiali\u0105 rai\u0161k\u0105 ir b\u016bsen\u0105 konkre\u010diu laiku.
\nPastato reik\u0161m\u0117 socialiniame kontekste gali b\u016bti kei\u010diama (perra\u0161oma) kei\u010diant pastato materialum\u0105 ir kei\u010diant pasakojimus apie pastat\u0105. Tai, kas perteikiama per pastat\u0105 kaip ideologin\u0117s paskirties apibr\u0117\u017eimas, yra pakei\u010diama \u2013 pastatas tampa form\u0173, kuri\u0173 prasm\u0117 yra taki, visuma, atvira naujiems kontekstams. Ta\u010diau prasm\u0117, sietina su form\u0173 simboliniu suvokimu, gali i\u0161likti. Pvz., Nacionalin\u0117 dail\u0117s galerija (buv\u0119s Revoliucijos muziejus) pakeit\u0117 savo paskirt\u012f, ta\u010diau pastato formos, papildytos balta fasado spalva ir stiklu, perteikia modernizmo konotacijas.<\/p>\n

Architekt\u016bra ir prasm\u0117: pasakojimai ir pasikalb\u0117jimai<\/strong><\/p>\n

Tre\u010dioji prasm\u0117s lokacija \u2013 tai prasm\u0117s priskyrimas s\u0105veikoje, prie kurios skiriu ir prasm\u0117s k\u016brim\u0105 per pasakojimus. Prasm\u0117s apibr\u0117\u017eiamos ir kei\u010diamos individ\u0173, grupi\u0173 tarpusavio s\u0105veikoje bei vie\u0161uosiuose diskursuose. Ekspert\u0173 nuomon\u0117, naujien\u0173 portal\u0173 prane\u0161imai \u2013 diskursas, kuriamas apie pastatus, konstruoja pastato vert\u0119. \u0160iuose diskursuose, jais ir per juos vyksta kova d\u0117l prasm\u0117s apibr\u0117\u017eimo. Pvz., siekiant suteikti socialin\u0119 vert\u0119 modernistiniams pastatams, apie juos pasakojama, architekt\u0173 vedamose ekskursijose. Taip per istorijas kuriasi\/kuriama \u0161i\u0173 pastat\u0173 socialiai pripa\u017e\u012fstama vert\u0117.
\nTokie diskursai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs: kult\u016briniai, paveldo, atminties, ekonominiai, estetiniai, socialiniai; jie patys gali steigti bendruomenes. Pvz., architektai susimobilizavo Keli\u0173 policijos pastato i\u0161saugojimui per pastato kaip \u201epostmodernizmo grynuolio\u201c diskurs\u0105. Architektai, kalb\u0117dami apie Keli\u0173 policijos pastato Girait\u0117s gatv\u0117je konstrukcinius sprendimus ir formos bruo\u017eus, kuria diskurs\u0105 apie pastat\u0105, pasakodami, kuo jis vertingas, kuo jis jiems svarbus, gra\u017eus, unikalus. \u0160is diskursas susiduria su kitais pasakojimais apie pastat\u0105, kaip sovietin\u012f, nusid\u0117v\u0117jus\u012f, nefunkcional\u0173, trukdant\u012f investicijoms.
\nArchitekt\u016bros sociologas Paulas Jonesas (15) nagrin\u0117jantis architekt\u016bros ir kolektyvinio tapatumo s\u0105sajas, kelia klausimus, kaip socialiai kuriamos architekt\u016bros supratimo s\u0105lygos ir kiek architekt\u016broje perteikiami konceptual\u016bs prane\u0161imai yra auditorijos tiesiogiai suprantami. Pastatai greta kit\u0173 kodifikacij\u0173 , kaip v\u0117liavos, menas, himnai, pasak Joneso, suteikia ap\u010diuopiam\u0105 form\u0105 nacionalin\u0117ms vertyb\u0117ms. Tai ypatingai reik\u0161minga ikoni\u0161k\u0173, vie\u0161osios paskirties pastat\u0173 at\u017evilgiu. Ta\u010diau kaip sukuriami ry\u0161iai tarp pastat\u0173 architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos ir kolektyvini\u0173 tapatum\u0173? Paulo Joneso po\u017ei\u016briu, estetiniai pastato sprendimai savaime neperteikia da\u017enai labai kompleksi\u0161k\u0173 prane\u0161im\u0173. J\u0173 suvokim\u0105 veikiau formuoja pats architektas, pasakodamas apie pastat\u0105, j\u012f paai\u0161kindamas. Joneso po\u017ei\u016briu, be architekt\u0173 diskurs\u0173, kuriais pastatai mums \u201ei\u0161ver\u010diami\u201c, dauguma \u017emoni\u0173 negal\u0117t\u0173 susieti itin simbolini\u0173 ir naratyvini\u0173 architekt\u016bros form\u0173 su tiek pat abstrak\u010diomis socialin\u0117mis prasm\u0117mis.<\/p>\n

Kaip susitarti d\u0117l architekt\u016bros \u201ever\u010di\u0173 ir vertybi\u0173\u201c?<\/p>\n

\"plunge\"<\/a>
\n<\/strong><\/p>\n

Taigi architekt\u016bros prasm\u0117s lakios ir socialiai konstruojamos. Ne veltui am\u017eius sujungianti akmens medija yra v\u0117si, t. y. reikalaujanti aktyvaus dalyvavimo ir \u012fsitraukimo. Bet jei suprantame kaip mums pasakoja, suprantame, nuo ko priklauso m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 supratimas ir kaip susipina skirting\u0173 interes\u0173 grupi\u0173 pasakojimai apie architekt\u016br\u0105, galb\u016bt priart\u0117jame prie didesn\u0117s galimyb\u0117s susikalb\u0117ti. Ar bent jau tampame kriti\u0161kesni.
\nPabaigoje, be aptart\u0173 socialini\u0173 architekt\u016bros supratimo dimensij\u0173, poetiniu \u2013 meniniu lygmeniu galima \u012ftraukti ir pastato k\u016br\u0117jo vidin\u012f dialog\u0105 \u2013 kalb\u0117jim\u0105si su savimi: architekto, kaip k\u016br\u0117jo, menin\u0119 rai\u0161k\u0105 form\u0173, t\u016bri\u0173, med\u017eiag\u0173 pasirinkimo at\u017evilgiu, tiek, kiek architektas, kaip k\u016br\u0117jas, gali atlikti tokius pasirinkimus (16). \u0160is dialogas su savimi per k\u016brin\u012f neb\u016btinai yra skaitomas ir tik\u0117tina, jog n\u0117ra skaitomas ar suprantamas \u017emoni\u0173, kuriems realizuota architekt\u016bra tampa kasdienyb\u0117s dalimi, ne \u0161iaip fonu, bet vieta, indu, j\u0173 gyvenimo materialiu pagrindu. Tok\u012f autoriaus kalb\u0117jim\u0105si su savimi vadinu poetiniu d\u0117l form\u0173, linij\u0173 ir erdvini\u0173 sprendim\u0173 ritmikos, sukurian\u010dios atvirum\u0105 asociacijoms (17). Walteris Benjaminas es\u0117 apie vertim\u0105 (18) ra\u0161o, jog poezijos k\u016brinys n\u0117ra skirtas skaitytojui. Eil\u0117ra\u0161tis n\u0117ra dant\u0173 krap\u0161tuk\u0173 instrukcija. Poetinis architekt\u016bros suvokimo lygmuo gali atsiskirti nuo funkcionalumo identifikavimo. Eil\u0117ra\u0161tis nesi\u016blo jo suvokimo instrukcijos. \u012e j\u012f, vadovaujantis Johnu Keatsu, pasineri kaip \u012f e\u017eer\u0105, jam reikia visomis jusl\u0117mis gr\u012fsto suvokimo (19). Pana\u0161iai galima pasakyti, kad architekt\u016bra, kaip potyriui atvira strukt\u016bra, nekuriama, kad b\u016bt\u0173 tiesiogiai perskaityta. Prasm\u0117s \u012fkodavimas ir i\u0161kodavimas architekt\u016bros at\u017evilgiu n\u0117ra vieno konkretaus prane\u0161imo u\u017era\u0161ymas ir atitinkamai tiesioginis perskaitymas ar supratimas. Tai objekto k\u016brimas siejant su geometriniais, erdv\u0117s konfig\u016bracijos, pastat\u0173 tipologijos, med\u017eiag\u0173 simbolikos ir juslin\u0117s patirties, erdvin\u0117s rai\u0161kos ritmikos, t\u016bri\u0173, socialin\u0117s praktikos, tapatumo, vaidmen\u0173 kodais (pasirinkimais). Ir atitinkamai \u2013 suvokimas remiantis bendrais kult\u016briniais, erdviniais, kolektyviniais istoriniais kodais, kult\u016briniu kapitalu, asmenine patirtimi ir atmintimi.<\/p>\n

I\u0161na\u0161os:
\n(1)\u00a0\u0160is pavadinimas \u2013 tai kiek laisvamani\u0161ka nuoroda \u012f Jaques\u2019o Ranci\u00e8re\u2019o (1998) s\u0105vok\u0105 la mesentente \u2013 nesusipratimas (angl\u0173 kalba ver\u010diama kaip nesutarimas). Ranci\u00e8re\u2019o samprata akcentuoja kalb\u0117jimosi galios hierarchijas, t.y., kas gali, turi teis\u0119, kalb\u0117ti ir yra girdimas, o kieno balsas neturi reik\u0161m\u0117s. \u0160ios hierarchijos yra svarbios socialiniam kalb\u0117jimui(si) apie architekt\u016br\u0105, ta\u010diau \u0161iame tekste susitelkiu \u012f bendresnes architekt\u016bros supratimo ir galimo nesupratimo, architekt\u016br\u0105 kurian\u010di\u0173 ir vertinan\u010di\u0173 tarpusavio ne\/su\/sipratimo s\u0105lygas.<\/em>
\n (2)\u00a0McLuhan, Marshall. [1964] 1994. Kaip suprasti medijas. \u017dmogaus t\u0119siniai. Vilnius: Baltos lankos. Tiksli citata: \u201cSunki ir nelanksti akmens medija yra ri\u0161amoji laiko med\u017eiaga. Naudojama ra\u0161ymui, ji i\u0161ties labai v\u0117si ir sujungia am\u017eius (\u2026).\u201d \u012e laik\u0105 orientuotos ar laikui \u0161ali\u0161kos medijos samprat\u0105 i\u0161pl\u0117tojo Haroldas Innis, veikale Bias of communication (1951). Akmuo ar molis yra sunkios, ilgalaik\u0117s medijos. Jos nepatogios transportuoti ir n\u0117ra skirtos teritorijai pl\u0117sti, ta\u010diau pasiekia v\u0117lesnius laikus. V\u0117si medija rei\u0161kia ne maloni\u0105 akmens v\u0117s\u0105 \u2013 tai specifin\u0117 McLuhano s\u0105voka, nusakanti auditorijos \u012fsitraukimo lygmen\u012f medijos vartojimo (suvokimo) at\u017evilgiu. Prie to gr\u012f\u0161iu teksto pabaigoje. Architekt\u016bros, kaip medijos, sunkumo aspekt\u0105 pl\u0117toja toliau tekste minimas Joachimas Fisheris.<\/em>
\n (3)\u00a0Vykstant diskusijoms ir stovykl\u0173 formavimuisi gyvais protestais ir medij\u0173 diskursais architektas Tomas Grunskis d\u0117l Keli\u0173 policijos pastato Gitait\u0117s g. griovimo 2016 m. gruod\u017eio 22 d. i\u0161d\u0117st\u0117 nuomon\u0119 socialiniame tinkle \u201eFacebook\u201c: \u201eT\u0105kart nepasakiau, \u0161iandien akcentuoju, kad pagrindinis dalykas yra i\u0161siai\u0161kinti vertybes. J\u0173 sistema ir nulemia tolesnius veiksmus, programas bei architekt\u016bros likim\u0105. Dabartin\u0117 Girait\u0117s g. Keli\u0173 policijos pastato pad\u0117tis su konkurso rezultatu parod\u0117 vertybi\u0173 sistemos nebuvim\u0105 ir jos kriz\u0119. Tai lengva pasteb\u0117ti konkurso darbuose, jei architekt\u016briniam pasi\u016blymui i\u0161keliame esmin\u012f vertybin\u012f klausim\u0105. Manau, kad visada veiksmas ir sprendimas atspindi architekto vertybi\u0173 hierarchij\u0105 bei vidin\u0119 laikysen\u0105… Konkurso rezultatai visa tai vaizd\u017eiai atskleid\u017eia… Tuo pat metu \u0161i situacija parodo esmines modernios architekt\u016bros istorijos \u017eini\u0173 spragas, nes tai, kad pastato vert\u0117 yra nustatoma vien pinigais, nekontekstualizuojant\u00a0 jo kult\u016bros ir architekt\u016bros istorijos aplinkoje, rodo to konteksto nesuvokim\u0105. Juk kad ir kaip pavadintume postmodernizmo architekt\u016br\u0105 \u2013 kritiniu modernizmu, kritiniu regionalizmu ar dar kitaip, \u0161io laiko architekt\u016bros formos, strukt\u016bros, su metaforomis, dvigubu kodavimu, architekt\u016bros kalbos bruo\u017eais ir pan. perteikia postmodernizmo id\u0117jas architekt\u016bros lauke, kurios Lietuvoje sutampa su Atgimimo laikotarpiu ir beveik nev\u0117luoja, nors sociopolitin\u0117 pad\u0117tis tam trukdo, o \u0161ios krypties architekt\u016bra tuo metu gana stipriai kritikuojama d\u0117l neracionalumo, vakarieti\u0161kumo ir dviprasmi\u0161kumo. \u0160iam k\u016briniui visos min\u0117tos savyb\u0117s buvo b\u016bdingos. (Sakau buvo, nes patys architektai eiliniu LAS konkursu j\u012f ir pribaig\u0117.) D\u0117l min\u0117t\u0173 savybi\u0173 derm\u0117s \u0161\u012f pastat\u0105 pelnytai vadinu Lietuvos postmodernizmo architekt\u016bros \u0161edevru, kurio netekome… Ir kei\u010diame \u012f k\u0105?… Muziej\u0173? Jaunimo ir senjor\u0173 kult\u016bros centr\u0105? Edukacijos centr\u0105? Robotikos mokykl\u0105? Auk\u0161tosios technologijos centr\u0105? Kickstarter\u012f? Hub\u0105? \u2013 juk ne. Tai bus eilinis biuras ant postmodernios architekt\u016bros griuv\u0117si\u0173. O tai atsitiko tik tod\u0117l, kad bendra\u0161aknius \u017eod\u017eius VERT\u0116 ir VERTYB\u0116 didel\u0117 dalis sprendik\u0173 bei architekt\u0173 laiko sinonimais, o taip tikrai n\u0117ra. Taigi, kuris kitas \u2013 Saul\u0117s laikrodis \u0160iauliuose? \u201e\u017dilvinas\u201c Palangoje? Kuris?\u201c<\/em>
\n (4)\u00a0Tekste susieju komunikacijos teorijas,\u00a0 skirtingai lokalizuojan\u010dias suvokim\u0105 ar prasm\u0119. Linijin\u0117je komunikacijos teorijoje komunikacija suprantama kaip efektus sukuriantis prane\u0161imo perteikimas i\u0161 siunt\u0117jo gav\u0117jui medij\u0173 kanalais. Tad prasm\u0117 gl\u016bdi pa\u010diame intencionaliame prane\u0161ime, o j\u012f perteikiant gali b\u016bti i\u0161kreipta, o komunikacijos procesas \u2013 nes\u0117kmingas. Semiotin\u0117je komunikacijos perspektyvoje, kurios vienas reik\u0161ming\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 \u2013 Stuartas Hallas ([1980] 2001) supratim\u0105 apib\u016bdina kaip \u012fkodavimo (i\u0161kodavimo) procesus, sutelkdamas d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip auditorija supranta, interpretuoja medij\u0173 prane\u0161imus. \u0160i \u012f suvok\u0117j\u0105 orientuota perspektyva pl\u0117tojama aktyvios auditorijos studijose. Tre\u010di\u0105j\u012f d\u0117men\u012f sieju su simbolin\u0117s s\u0105veikos perspektyvos autori\u0173 komunikacijos apibr\u0117\u017etimi (Denzin 1992). Simbolin\u0117s s\u0105veikos teorijoje teigiama, jog individai konstruoja prasm\u0119 komunikacijos proceso metu. Prasm\u0117 n\u0117ra i\u0161 anksto b\u016bdinga rei\u0161kiniams, juos \u012fprasmina \u017emon\u0117s. S\u0105veikos tikslas, remiantis \u0161ia teorija, yra bendr\u0173 prasmi\u0173 k\u016brimas. Prasm\u0117s yra socialiniai konstruktai. Tad, mano nagrin\u0117jamo klausimo at\u017evilgiu, prasm\u0117 priskiriama bendraujant ar kuriant pasakojimus apie architekt\u016br\u0105.<\/em>
\n (5)\u00a0Fisher, Joachim. 2009. \u201eArchitektur: „schweres” Kommunikationsmedium der Gesellschaft\u201c, in Architektur der Gesellschaft. http:\/\/www.bpb.de\/apuz\/31929\/architektur-der-gesellschaft<\/em>
\n (6)\u00a0\u00a0Eco, Umberto. \u201eFunction and sign: the semiotics of architecture\u201c, in Neil Leach (ed.) Rethinking Architecture. London and New York: Routledge. 173 \u2013 195.<\/em>
\n (7)\u00a0Huyssen, Andreas. 2003. Present Pasts. Urban Palimpsests and the Politics of Memory. Stanford, California: Stanford University Press.<\/em>
\n (8)\u00a0Benjamin, Andrew. 2010. Writing about art and architecture. Melbourne: re.press.<\/em>
\n (9)\u00a0Sondhi, Priyanka, „Architecture as Communication: A Study of the role of Form, Function and Context in evoking Meaning” (2015). Thesis. Rochester Institute of Technology.<\/em>
\n (10)\u00a0Dovey, K. 1999. Framing Places: Mediating Power in Built Form. London: Routledge.<\/em>
\n (11)\u00a0Erdv\u0117s konfig\u016bracija \u2013 tai erdv\u0117s sintaks\u0117s teorijos k\u016br\u0117jo Billo Hillierio pasi\u016blyta samprata, ai\u0161kinanti, kaip erdv\u0117s yra susietos tarpusavyje jud\u0117jimo per jas po\u017ei\u016briu. Detaliau apie tai Hillier, Bill. [1996] 2007. Space is the machine. London: Space Syntax.<\/em>
\n (11)\u00a0Lefebre, Henri. 1991. The Production of Space. Oxford, Cambridge: Blackwell.<\/em>
\n (12)\u00a0Koch, Daniel. Spatial Systems as Producers of Meaning \u2013 the idea of knowledge in three public libraries. KTH School of Architecture, 2004. Koch, Daniel. 2015. \u201cArchitecture as Material Discourse: On the spatial formulation of knowledge and ideals in four library extensions\u201d, in ITU A|Z 12 (3): 7 \u2013 22.<\/em>
\n (13)\u00a0\u0160ia tema rekomenduoju radijo tinklalaid\u0117s \u201e99 % Invisible\u201c laid\u0105 \u201eHad to Love a Brute\u201c http:\/\/99percentinvisible.org\/episode\/hard-to-love-a-brute\/<\/em>
\n (14)\u00a0Jones, Paul. 2009. \u201ePutting Architecture in its Social Place: A Cultural Political Economy of Architecture\u201c, Urban Studies 46 (12): 2519\u20132536. Jones, Paul. 2006. \u201cThe Sociology of Architecture and the Politics of Building: The Discursive Construction of Ground Zero\u201c, Sociology 40(3): 549\u2013565.<\/em>
\n (15)\u00a0T. y. kiek jo (jos) grie\u017etai neapriboja u\u017esakovas (-\u0117).<\/em>
\n (16)\u00a0Jurijaus Lotmano id\u0117j\u0105 apie dvigub\u0105 komunikacijos proces\u0105, autoriaus taikom\u0105 literat\u016bros analizei, galima pasitelkti ir ie\u0161kant architekt\u016bros s\u0105saj\u0173 su komunikacija: \u201egerai sintagmi\u0161kai organizuoti asemantiniai tekstai link\u0119 tapti m\u016bs\u0173 asociacij\u0173 organizatoriais\u201c (p. 49), \u201ekuo labiau pabr\u0117\u017eta sintagmin\u0117 organizacija, tuo asociatyvesni ir laisvesni darosi semantiniai ry\u0161iai\u201c (p. 49). Erdvini\u0173 form\u0173 ritmika neturi tiesiogin\u0117s funkcin\u0117s paskirties, bet kuria estetin\u012f asociacijas kuriant\u012f efekt\u0105. Jis, mano nuomone, gali vesti dar toliau \u2013 t\u0173 form\u0173 \u012fprasminimas asmenin\u0117s gyvenimo istorijos r\u0117muose: \u201eprimena vaikyst\u0119\u201c.\u00a0 \u201eMenas atsiranda ne kaip sistemos \u201ea\u0161\u2013jis\u201c arba sistemos \u201ea\u0161\u2013a\u0161\u201c tekstai. Jis naudojasi abiem komunikacin\u0117mis sistemomis, kad osciliuot\u0173 strukt\u016brin\u0117s \u012ftampos tarp j\u0173 lauke. Estetinis efektas atsiranda tuo metu, kai kodas imamas naudoti kaip prane\u0161imas, o prane\u0161imas kaip kodas, kai tekstas persijungia i\u0161 vienos komunikacin\u0117s sistemos \u012f kit\u0105, auditorijos s\u0105mon\u0117je i\u0161laikydamas ry\u0161\u012f su abiem.\u201c (p. 53)<\/em>
\n (17)\u00a0Mano vertimas netinkamas ir netikslus, bet nepavyko sum\u0105styti geresnio. Originalo kalba: Denn kein Gedicht gilt dem leser, kein Bild dem Beschauer, keine Symphonie der Hoererschaft. Gelten reik\u0161t\u0173 galioti validumo prasme. Benjamin, Walter. 2002. \u201eThe task of the Translator\u201c, in Marcus Bullock and Michael W. Jennings (eds.) Selected writings. Volume 1. 1913\u20131926. Harvard University press: The Belknap press.<\/em>
\n (18)\u00a0Citata, kuri\u0105 nurodau, ko gero, yra ne originalus Johno Keatso tekstas, bet Jane Campion k\u016brinys filmui \u201eBright Star\u201c apie John\u0105 Keats\u0105. Ta\u010diau ji taip gerai atspindi architekt\u016brin\u012f potyr\u012f kaip poetin\u012f potyr\u012f, kad \u012ftrauksiu j\u0105, nepaisant ne tokios kilnios, kaip nor\u0117t\u0173si, jos kilm\u0117s.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Autor\u0117 Dalia \u010ciupailait\u0117 V\u0117si akmens medija sujungia am\u017eius, \u2013 ra\u0161\u0117 Marshallas McLuhanas (2). Id\u0117ja nagrin\u0117ti architekt\u016bros ir komunikacijos ry\u0161\u012f kilo dabar jau daug i\u0161diskutuoto Keli\u0173 policijos Girait\u0117s gatv\u0117je, Vilniuje pastato likimo kontekste.<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1923","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1923","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1923"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1923\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1939,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1923\/revisions\/1939"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1923"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1923"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1923"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}