![\"1991-V_KULIESIUS](\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/10\/1991-V_KULIESIUS-G_NATKEVICIUS-ADM_PASTATAS-A_MICKEVICIAUS-G-KAUNE.jpg\")
<\/a>\u00a0Administracinis pastatas A. Mickevi\u010diaus g. Kaune. Archit. V. Kulie\u0161ius ir G. Natkevi\u010dius. 1991.<\/p>\nSkaitant pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 pasirodan\u010dius gausius tekstus ir knygas apie atkurtos nepriklausomyb\u0117s laikotarpio (po 1990 m.) architekt\u016br\u0105, susidar\u0117 \u012fsp\u016bdis, kad \u0161io laikotarpio lietuvi\u0161kos architekt\u016bros tyr\u0117jams n\u0117ra \u017einomi faktai (arba jie galb\u016bt atrodo nereik\u0161mingi) apie lietuvi\u0173 architekt\u0173 dalyvavim\u0105 pirmosiose Talino architekt\u016bros trienal\u0117se (per pastaruosius kelerius metus jos virto bienal\u0117mis). Nat\u016bralu \u2013 informacija apie 1993 met\u0173 antr\u0105j\u0105 trienal\u0119 lietuvi\u0161koje \u017einiasklaidoje nepasirod\u0117, matyt, \u017einiasklaid\u0105 domino nepalyginti svarbesni politiniai \u012fvykiai \u2013 vos prie\u0161 kelias savaites i\u0161 Lietuvos buvo i\u0161vesta okupacin\u0117 kariuomen\u0117 \u2013 visi buvo apimti d\u017eiaugsmo d\u0117l visi\u0161kai laisvos T\u0117vyn\u0117s, tad \u0161is tarptautinis architekt\u016brinis \u012fvykis \u017einiasklaidos liko nepasteb\u0117tas. Estijoje soviet\u0173 kariuomen\u0117 dar lauk\u0117 \u012fsakymo i\u0161vykti \u012f savo t\u0117vyn\u0119, bet Estija visomis i\u0161gal\u0117mis siek\u0117 parodyti pasauliui, kad ji v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f Vakar\u0173 demokratijos \u0161ali\u0173 tarp\u0105. Tam Estijos valstyb\u0117 pasitelk\u0117 ir architekt\u016br\u0105. Ekonominis socializmo chaosas, vangi statybos rinka ir nekokybi\u0161kai pastatyti pastatai grimzdo \u012f praeit\u012f, vakarieti\u0161kas Estijos kursas \u0117m\u0117 \u012fgauti negr\u012f\u017etam\u0105 pob\u016bd\u012f, vakarieti\u0161ka architekt\u016bros kokyb\u0117 tapo neatsiejama jo dalimi.<\/p>\n
Mano nuomone, jau sovietme\u010diu Estijoje architekt\u016bra u\u017e\u0117m\u0117 pirmaujan\u010dias vietas est\u0173 kult\u016broje kartu su literat\u016bra, muzika ir daile. Architektai da\u017enai b\u016bdavo kult\u016bros avangarde, j\u0173 pilietin\u0117 filosofin\u0117 pozicija buvo \u017einoma pla\u010diajai kult\u016bros visuomenei, o ne tik siauram profesional\u0173 ratui. Lietuvoje architekto profesija buvo labiau suvokiama kaip amato meistryst\u0117, o ne menininko, filosofo, kult\u016brinio visuomen\u0117s vedlio veikla. Svarbiausia buvo pastatyti, realizuoti socialine prasme svarb\u0173 ir didel\u012f savo apimtimi pastat\u0105, urbanistin\u012f kompleks\u0105, o \u201epopierin\u0117 architekt\u016bra\u201c, nerealizuoti, konceptual\u016bs id\u0117jiniai projektai b\u016bdavo nelabai vertinami ir nugrimzdavo \u012f u\u017emar\u0161t\u012f. Kult\u016brin\u0117je Estijos terp\u0117je buvo labai vertinami avangardiniai, naujausias pasaulio architekt\u016bros tendencijas atspindintys kad ir nedidel\u0117s apimties projektai, nesvarbu, jog liko nerealizuoti \u2013 soviet\u0173 okupacijos s\u0105lygomis estai steng\u0117si jaustis Vakar\u0173 kult\u016bros dalimi. Dar 1984 m. devyni dar SSSR okupuotos Estijos architektai sureng\u0117 konceptuali\u0105 parod\u0105 Helsinkyje, Suomijos architekt\u016bros muziejuje, kuri taip pat buvo eksponuota ir Ciuriche (1989) bei Stokholme (1990 m.). Paroda suk\u0117l\u0117 tarptautin\u012f rezonans\u0105, apie j\u0105 ra\u0161\u0117 ne tik est\u0173 ir suomi\u0173 spauda, bet ir solidus pranc\u016bz\u0173 architekt\u016bros \u017eurnalas \u201eL\u2019architecture d\u2019 aujour d\u2019 hui\u201c. \u0160ios parodos reik\u0161m\u0117 nagrin\u0117jama Europos (Ines Weizman, Ingrid Ruudi ir kit\u0173) architekt\u016bros teoretik\u0173 veikaluose. Vadinamosios Talino architekt\u016bros mokyklos atstov\u0173 k\u016bryba buvo lyginama su Roberto Venturio, Peterio Eisenmano darbais.<\/p>\n
Pirmoji \u0160iaur\u0117s ir Baltijos \u0161ali\u0173 architekt\u016bros trienal\u0117 buvo surengta jau 1990 m., Estijai k\u0105 tik de jure<\/em> atgavus nepriklausomyb\u0119. \u0160i\u0105 trienal\u0119 geriau prisimins jos dalyviai, tad pateiksiu kelet\u0105 savo subjektyvi\u0173 prisiminim\u0173 apie 1993 met\u0173 rugs\u0117jo prad\u017eioje Taline surengt\u0105 antr\u0105j\u0105 architekt\u016bros trienal\u0119 (The Second Nordic-Baltic Architectural Triennial<\/em>), kurioje, Lietuvos architekt\u0173 s\u0105jungos tarybos sprendimu, teko atstovauti Lietuvai kartu su architektais E. Mili\u016bnu ir G. Natkevi\u010diumi.<\/p>\n Atvykus traukiniu \u012f Talin\u0105, miestas pasitiko pirmaisiais kapitalizmo \u017eenklais \u2013 \u201eMercedes\u201c mark\u0117s taksi automobiliais ir vairuotojais, d\u0117vin\u010diais kostiumus, baltus mar\u0161kinius ir kaklary\u0161ius. Miestas atrod\u0117 \u0161varus, tvarkingas, vakarieti\u0161ka dvasia nuo sovietme\u010dio dar labiau sustipr\u0117jusi (Taline teko atlikti studenti\u0161k\u0105 praktik\u0105). Kuklus, bet tvarkingas vie\u0161butis, kuriame apsistojo Lietuvos delegacija (keliolika entuziasting\u0173 Kauno architekt\u0173), taip pat steng\u0117si lygiuotis \u012f vakarieti\u0161kus standartus.<\/p>\n Trienal\u0117 \u201eArchitekt\u016bra ir individualumas\u201c buvo surengta Talino Sakala<\/em> kult\u016bros centre. Mus pasitiko kurator\u0117 Irina Raud, Liivi K\u00fcnnapu ir trienal\u0117s parodos ekspozicijos bei grafinio koncepto autorius \u2013 \u017eymus est\u0173 menininkas (architektas postmodernistas, grafikas, filosofas, ra\u0161ytojas) Leonhardas Lapinas. Tarptautin\u0119 trienal\u0117s svarb\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 tas faktas, kad trienal\u0119 atidar\u0117 Estijos Respublikos ministras pirmininkas Martas Laaras \u2013 tai rod\u0117 Estijos valstyb\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f architekt\u016br\u0105 kaip \u012f b\u016bd\u0105 pristatyti Estijos identitet\u0105 pasauliui, ir trienal\u0117s kurator\u0117 architekt\u0117 Irina Raud. \u201eArchitekt\u016bra ir individualumas\u201c rei\u0161k\u0117 ir \u017emogaus teis\u0119 pasirinkti, laisv\u0119 kurti, reik\u0161ti savo \u012fsitikinimus, i\u0161sivadavim\u0105 i\u0161 sovietin\u0117s tipizacijos ir prievartinio kolektyvizmo.<\/p>\n Trienal\u0117s paskaitos buvo \u012fkvepian\u010dios, savo akimis pamat\u0117me Europos architekt\u016bros \u017evaig\u017edes, apie kuri\u0173 k\u016bryb\u0105 iki tol skaitydavome u\u017esienieti\u0161kuose architekt\u016bros \u017eurnaluose, savo ausimis i\u0161girdome j\u0173 \u0161maik\u0161t\u0173 ir kartais autoironi\u0161k\u0105 \u017eod\u012f bei netik\u0117tas mintis apie architekt\u016brin\u0119 k\u016bryb\u0105.<\/p>\n Paskaitas skait\u0117 Europos architekt\u016bros \u017evaig\u017ed\u0117 G\u00fcnteris Behnischas (Vokietija) bei kylan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s Willemas Janas Neutelingsas (Nyderlandai) ir grup\u0117s Sn\u00f8hetta<\/em> lyderis Kjetilis Tr\u00e6dalas Thorsenas (Norvegija), Helle Juul ir Flemmingas Frostas (Danija), Kai\u2018as Wartiainenas i\u0161 Suomijos, Ivas Waldh\u00f6ras i\u0161 \u0160vedijos, est\u0173 architektas ir dailininkas Leonhardas Lapinas. Trienal\u0117s parodoje savo darbus eksponavo jau \u017einomi Europos ir pasaulio architekt\u016bros scenoje architektai K. T. Thorsenas (Sn\u00f8hetta<\/em>) i\u0161 Norvegijos; H. Juul ir F. Frostas i\u0161 Danijos; K. Wartiainenas, P. Helinas, T. Siitonenas, M. Komonenas ir M. Heikkinenas i\u0161 Suomijos, taip pat architektai i\u0161 kit\u0173 \u0160iaur\u0117s ir Baltijos \u0161ali\u0173.<\/p>\n \u010cia sutikome est\u0173 architekt\u016bros \u017evaig\u017ed\u0119 Vilen\u0105 K\u00fcnnapu, kartu su Ainu Padriku prie\u0161 kelerius metus laim\u0117jus\u012f II premij\u0105 tarptautiniame architekt\u016briniame Los And\u017eelo miesto \u201evart\u0173\u201c konkurse.<\/p>\n G\u00fcnteris Behnischas savo paskaitoje teig\u0117, kad architekt\u016bra ir individualumas visada buvo kertinis principas jo ir partneri\u0173 k\u016bryboje. Tai, anot Behnischo, yra nelengva, nes su partneriais suprojektuota ir pastatyta apie 100 pastat\u0173, dalyvauta apie 400 architekt\u016bros konkurs\u0173 \u2013 juk reikia nuolat rasti individuali\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105 ir sprendimus. G. Behnischas pabr\u0117\u017e\u0117 skirtum\u0105 tarp in\u017einerin\u0117s ir architekt\u016brin\u0117s k\u016brybos. In\u017einieriaus veikl\u0105 reglamentuoja siauras konkre\u010di\u0173 taisykli\u0173 rinkinys, nuo kuri\u0173 nukrypti neleid\u017eia \u012fstatymai, o architekto darbas apima visum\u0105, \u0161iuo at\u017evilgiu architekto veikla artima filosofo veiklai \u2013 filosofin\u0117s minties raida n\u0117ra linijin\u0117, ji primena kelion\u0119 daugiaplaniu \u201eid\u0117j\u0173 sodu\u201c su daugybe \u012fvairi\u0173 s\u0105saj\u0173. \u0160\u012f \u201eid\u0117j\u0173 sod\u0105\u201c b\u016btina pereiti kelet\u0105 kart\u0173 vis skirtingais mar\u0161rutais. Oland\u0173 architektas W. J. Neutelingsas, anks\u010diau dirb\u0119s OMA pas Rem\u0105 Koolhaas\u0105, pristat\u0117 konkurs\u0105 laim\u0117jus\u012f (deja, nerealizuot\u0105) Europos patent\u0173 biuro projekt\u0105 (kartu su architektu Franku Roodbeenu) Leidschendame, netoli Leideno miesto, bei kitus naujausius projektus. Europos patent\u0173 biuro projektas buvo \u012fdomus savo planine sandara, u\u017edar\u0173 kiem\u0173 sistema ir skulpt\u016bri\u0161kais sali\u0173 t\u016briais. W. J. Neutelingso nuomone, architekt\u016bra, kuri yra vie\u0161as menas, turi spinduliuoti gro\u017e\u012f, malonum\u0105 ir d\u017eiaugsm\u0105 \u2013 b\u016btent tai yra architekto k\u016brybos prid\u0117tin\u0117 vert\u0117. Humoras taip pat b\u016btinas architekt\u016brin\u0117je k\u016bryboje, jis padeda visuomenei geriau suprasti architekt\u016bros projektus, nors ir kokie daugiasluoksniai jie b\u016bt\u0173. Kartais reikia atsitraukti nuo projekto, tik pra\u0117jus keleriems metams po konkurso imi suprasti, koks pastatas turi b\u016bti i\u0161 ties\u0173. K\u016brybos procesas, anot W. J. Neutelingso, yra intuityvus. Oland\u0173 architektui atrodo, kad apie pastatus su visuomene reikia kalb\u0117ti ne rodant planus ar pj\u016bvius, bet erdvines vizualizacijas, rodan\u010dias, kaip \u017emon\u0117s gyvens kuriamose erdv\u0117se. Klausytojams paliko didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f pademonstruotos skaidr\u0117s su b\u016bsim\u0173 pastat\u0173 darbini\u0173 maket\u0173 variant\u0173 gausa, rodan\u010dia sud\u0117ting\u0105 architekt\u016brin\u0117s k\u016brybos proces\u0105.<\/p>\n Est\u0173 architektas, dailininkas ir filosofas Leonhardas Lapinas nagrin\u0117jo tu\u0161tumos ir erdv\u0117s santyk\u012f. Erdv\u0117, anot L. Lapino, gimsta i\u0161 tu\u0161tumos. Architekt\u016bra yra erdv\u0117s menas, ji balansuoja ant ribos tarp med\u017eiagos ir tu\u0161tumos. Est\u0173 architektas ypa\u010d pabr\u0117\u017e\u0117 architekt\u016bros kaip savaranki\u0161kos meno r\u016b\u0161ies reik\u0161m\u0119 visuomen\u0117s vystymuisi. Paskutiniais de\u0161imtme\u010diais ne tik pasatyti statiniai, bet ir j\u0173 projektai pakliuvo \u012f architekt\u016bros istorij\u0105 kaip meno k\u016briniai. Pastat\u0173 projektai \u2013 tarsi muzikos k\u016brini\u0173 natos, pagal kurias, anot prane\u0161\u0117jo, grojami (statomi) pastatai. L. Lapino \u012fsitikinimu, architektas savo k\u016bryboje turi b\u016bti \u0161ventov\u0117s k\u016br\u0117jas, savo k\u016briniais perduoti kosmin\u0119 \u017eini\u0105.<\/p>\n Latvi\u0173 architektas ir teoretikas Janis Lejniekas, ap\u017evelgdamas Latvijos architekt\u016bros k\u016brimo patirtis, k\u0117l\u0117 klausim\u0105 apie tautini\u0173 tradicij\u0173 naudojim\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je architekt\u016broje kaip vien\u0105 i\u0161 b\u016bd\u0173 siekti architekt\u016bros individualumo. J. Lejniekas band\u0117 ap\u017evelgti Latvijos architekt\u016bros individualum\u0105 \u012fvairiais laikotarpiais. Istorija, anot Lejnieko, nuolat kartojasi \u2013 turime rinktis tarp laiko (zeitgeist<\/em>) ir vietos dvasios (genius loci<\/em>).<\/p>\n Eugenijus Mili\u016bnas (Lietuva) skait\u0117 paskait\u0105 apie savo naujausi\u0105 k\u016bryb\u0105 \u2013 konkursin\u012f \u0160iauli\u0173 \u0160v. J\u0117zaus \u0161irdies ba\u017eny\u010dios projekt\u0105, \u0160ilaini\u0173 ba\u017eny\u010dios projekt\u0105. Nors paskaita buvo skaitoma lietuvi\u0161kai su gan kuklios kokyb\u0117s vertimu \u012f angl\u0173 kalb\u0105, skaidr\u0117s su raudono dangaus fone vir\u0161 ba\u017eny\u010dios sienos i\u0161kylan\u010dios J\u0117zaus Kristaus skulpt\u016bros maketu bei Simo paskaitos postulatai apie nauj\u0105 tik\u0117jim\u0105 kurian\u010dios ba\u017eny\u010dios projekt\u0105 paliko didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f klausytojams, keli suomi\u0173 architektai po paskaitos sveikino E. Mili\u016bn\u0105 su \u012fsp\u016bdinga k\u016bryba.<\/p>\n Architektas Ivo Waldh\u00f6ras (\u0160vedija) gyn\u0117 pozicij\u0105, kad architekt\u016br\u0105 turi kurti u\u017esakovas, o architektas turi pad\u0117ti u\u017esakovui \u012fgyvendinti jo id\u0117jas. 1986 m. Malm\u0117s miestas \u0160vedijoje nutar\u0117 rengti eksperiment\u0105, \u012f gyvenamojo komplekso projektavim\u0105 \u012ftraukiant b\u016bsimus savininkus ir gyventojus. Architektas I. Waldh\u00f6ras sutiko dalyvauti eksperimente. Buvo atliktos b\u016bsim\u0173 gyventoj\u0173 apklausos ir pateikti pirmieji eskizai, kurie buvo toliau tobulinami kartu su b\u016bsimais gyventojais. Architektas laik\u0117si pozicijos, kad viskas, kas nepastatyta, gali b\u016bti kei\u010diama pagal kintan\u010dios architekt\u016bros naudotoj\u0173 poreikius. Kita vertus, I. Waldh\u00f6ro pozicija nesu\u017eav\u0117jo paskaitos klausytoj\u0173 \u2013 diskusijose vyravo po\u017ei\u016bris, kad profesinius sprendimus turi daryti profesionalai, nes, paliekant sprendimus gyventojams, kartais architekt\u016bra tampa chaoti\u0161ka ir \u012fgauna ki\u010do bruo\u017e\u0173.<\/p>\n Suomis Kai\u2018as Wartiainenas demonstravo savo k\u016brinius, kurie buvo nutol\u0119 nuo tradicin\u0117s suomi\u0173 architekt\u016bros mokyklos sampratos \u2013 ry\u0161kios spalvos, ekspresyvios statini\u0173 formos ir detal\u0117s skyr\u0117si nuo suomi\u0173 architekt\u016bros mokyklos princip\u0173 \u2013 spalvos i\u0161 gamtos, minimalistin\u0117s ar prisitaikan\u010dios prie aplinkos formos, asketi\u0161ka architekt\u016bros kalba. Savo architekt\u016br\u0105 suomi\u0173 architektas vadino labiau amerikieti\u0161ka nei suomi\u0161ka, tradiciniu modernios suomi\u0161kos architekt\u016bros supratimu, balansuojan\u010dia ant ki\u010do ribos. Kaip neigiam\u0105 tendencij\u0105 K. Wartiainenas pabr\u0117\u017e\u0117 architekto k\u016br\u0117jo vaidmens ma\u017e\u0117jim\u0105, kur\u012f sukelia vadybos \u012fsigal\u0117jimas projektavimo, o ypa\u010d urbanistinio planavimo srityje.<\/p>\n Sn\u00f8hetta<\/em> grup\u0117s lyderis Kjetilis Tr\u00e6dalas Thorsenas (Norvegija) pristat\u0117 Aleksandrijos bibliotekos projekt\u0105 (Biblioteca Alexandrina<\/em>), neseniai laim\u0117jus\u012f tarptautin\u012f konkurs\u0105. Mil\u017eini\u0161ko saul\u0117s laikrod\u017eio pavidalo pastatui \u2013 saul\u0117s baterijomis u\u017epildytas stogas, graviruotomis granito plok\u0161t\u0117mis dengtos sienos suteik\u0117 ne tik technologinio inovatyvumo, bet ir \u012fsp\u016bding\u0105 individual\u0173 architekt\u016brin\u012f \u012fvaizd\u012f. Ne ma\u017eiau \u012fdomus Bergeno kult\u016brinio centro pastatas \u2013 modernus, bet kartu atspindintis vietines med\u017eio apdailos tradicijas.<\/p>\n Dan\u0173 architektai Helle Juul ir Flemmingas Frostas ap\u017evelg\u0117 savo konkursinius projektus, kuri\u0173 geografija buvo gan plati \u2013 nuo neseniai susivienijusios Vokietijos iki Arab\u0173 Emyrat\u0173. J\u0173 \u017eod\u017eiais, d\u0117l statyb\u0173 sektoriaus nuosmukio Danijoje \u0117m\u0117 tr\u016bkti u\u017esakym\u0173 architektams. Tarptautiniai konkursai buvo galimyb\u0117 reklamuoti savo architekt\u016brinius geb\u0117jimus, individualum\u0105 ir laim\u0117ti u\u017esakym\u0173. Gal\u0173 gale konkursai tapo b\u016bdu palaikyti architekt\u016brin\u012f profesionalum\u0105 ekonomin\u0117s kriz\u0117s s\u0105lygomis.<\/p>\n Buvusi\u0173 SSSR respublik\u0173, dabar laisv\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173, architektai pirm\u0105 kart\u0105 eksponavo darbus kartu su kylan\u010diomis Europos \u017evaig\u017ed\u0117mis.<\/p>\n Nors nebebuvome k\u0105 tik auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 baig\u0119 architektai (architekt\u016brinio darbo patirtis jau siek\u0117 daugiau nei de\u0161imt met\u0173), bet K. T. Thorseno i\u0161tarti \u017eod\u017eiai \u201eGood works!\u201c, pama\u010dius m\u016bs\u0173 ekspozicij\u0105, tuo metu neatrod\u0117 tik mandagumo fraz\u0117, o gautas apdovanojimas \u2013 L. Lapino grafikos miniati\u016bra \u2013 tik simbolinis trienal\u0117s dalyvi\u0173 pagerbimo \u017eenklas. Tik nedaugelis trienal\u0117je eksponuot\u0173 projekt\u0173 v\u0117liau buvo realizuoti. Tai biur\u0173 pastatas Mickevi\u010diaus g. Kaune (archit. V. Kulie\u0161ius, G. Natkevi\u010dius, konkursinis projektas \u2013 laureatas 1991 m., pastatytas 2001 m.) \u2013 prie\u0161kario Kauno modernizmo reminiscencija su dekonstruota fasad\u0173 kompozicija. \u0160iuo projektu buvo bandoma pabr\u0117\u017eti genius loci<\/em> ir zeitgeist<\/em> (vietos ir laiko dvasi\u0105, anot Janio Lejnieko). \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dia Pag\u0117giuose (archit. V. Kulie\u0161ius, dalyvaujant G. Natkevi\u010diui, projektas 1992 m., pastatyta 2016 m.). Jos architekt\u016brin\u0117 id\u0117ja \u2013 senos i\u0161likusios ba\u017eny\u010dios varpin\u0117s ir suprojektuoto ba\u017eny\u010dios t\u016brio su stikliniu erkeriu \u2013 \u201ekry\u017eiumi\u201c \u2013 kompozicija. \u012e trienal\u0117s katalog\u0105 \u012ftrauktas student\u0173 bendrabutis Kaune (archit. V. Kulie\u0161ius, 1992) taip ir nebuvo pastatytas. \u0160iuo projektu band\u017eiau i\u0161vengti bendrabu\u010dio \u012fvaizd\u017eio ir suteikti pastatui individualumo. Atskiri \u012f\u0117jimai \u012f student\u0173 gyvenamuosius modulius tur\u0117jo padidinti privatumo jausm\u0105 ir sukurti \u012fdomias pastato prieigas bei erdves. U\u017esienio \u0161ali\u0173 architektai ir architekt\u016bros kritikai pabr\u0117\u017e\u0117 auk\u0161t\u0105 trienal\u0117s menin\u012f ir id\u0117jin\u012f lyg\u012f.<\/p>\n Nors Nepriklausomyb\u0117s atgavimo au\u0161ros architekt\u016brin\u0117s k\u016brybos romantik\u0105 ir jaunatvi\u0161k\u0105 idealizm\u0105 palengva i\u0161sklaid\u0117 \u012fsigalin\u010dio posovietinio kapitalizmo d\u0117sniai \u2013 kai kam profesin\u0117 etika virsdavo bereikalingu kliuviniu, siekiant \u012fsitvirtinti rinkoje, geb\u0117jimas pristatyti svetimas id\u0117jas kaip savo tapdavo privalumu konkurencin\u0117je kovoje ir reklama, Talino architekt\u016bros trienal\u0117 i\u0161liko vienu i\u0161 \u0161viesiausi\u0173 \u012fvyki\u0173, kuriuos teko patirti architekt\u016brin\u0117je veikloje.<\/p>\n Vaidotas Kulie\u0161ius, \u0160altiniai:<\/strong> <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u00a0Administracinis pastatas A. Mickevi\u010diaus g. Kaune. Archit. V. Kulie\u0161ius ir G. Natkevi\u010dius. 1991. Skaitant pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 pasirodan\u010dius gausius tekstus ir knygas apie atkurtos nepriklausomyb\u0117s laikotarpio (po 1990 m.) architekt\u016br\u0105, susidar\u0117 \u012fsp\u016bdis, kad \u0161io laikotarpio lietuvi\u0161kos architekt\u016bros tyr\u0117jams n\u0117ra \u017einomi faktai (arba jie galb\u016bt atrodo nereik\u0161mingi) apie lietuvi\u0173 architekt\u0173 dalyvavim\u0105 pirmosiose Talino architekt\u016bros trienal\u0117se (per […]<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1940","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1940","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1940"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1940\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1949,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1940\/revisions\/1949"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1940"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1940"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1940"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/a>\u00a01993 m. vykusios antrosios Talino trienal\u0117s programa.<\/p>\n
\nKitais \u017eod\u017eiais tariant, architekto darbas neturi pabaigos \u2013 sprendimus galima nuolat keisti ar tobulinti, atsi\u017evelgiant \u012f kintan\u010dias aplinkybes. G. Behnischas savo mintis iliustravo Olimpinio kaimelio Miunchene, vaik\u0173 dar\u017eeli\u0173 Neugereute, Luginslande, mokyklos Bad Rappenau miestelyje k\u016brimo pavyzd\u017eiais. Labai \u012fdomiai ir su humoru architektas papasakojo apie Vokietijos parlamento pastato realizavim\u0105 tuometin\u0117je Vokietijos sostin\u0117je Bonoje, kuriame i\u0161maniosios technologijos kartais suveikdavo prie\u0161ingai, nei numatyta \u2013 temstant vakaro metu lang\u0173 \u017ealiuz\u0117s u\u017esidarydavo, pastate \u012fsivyraudavo prieblanda, o kylant saulei atsidarydavo ir parlamento pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117s erdv\u0119 u\u017eliedavo akinama saul\u0117s \u0161viesa, kuri apsunkindavo parlamentar\u0173 darb\u0105. G. Behnischas pabr\u0117\u017e\u0117, kad architektas neturi tapti technologij\u0173 vergu ir i\u0161likti k\u016br\u0117ju, siekian\u010diu \u012fgyvendinti savo humanistines id\u0117jas.<\/p>\n<\/a>\u00a0\u00a0LMA KF student\u0173 bendrabutis Kaune. Archit. V. Kulie\u0161ius. 1991.<\/p>\n<\/a>\u00a0LMA KF student\u0173 bendrabutis Kaune. Archit. V. Kulie\u0161ius. 1991.<\/p>\n
\nSulauk\u0117me kompliment\u0173 ir i\u0161 dan\u0173 architekto F. Frosto, o v\u0117liau ir i\u0161 trienal\u0117s organizatori\u0173 est\u0173.<\/p>\n
\nI\u0161 realizuot\u0173 darb\u0173 eksponavau daugiabut\u012f gyvenam\u0105j\u012f nam\u0105 Vasario 16-osios g. Kaune (projektas 1985 m., realizacija 1989 m.). Jo architekt\u016bra \u012fkv\u0117pta gretim\u0173 pastat\u0173 \u2013 Lietuvos banko pastato (archit. prof. A. Songaila, 1928 m.) ir secesinio pastato architekt\u016bros. \u0160io pastato projektas buvo i\u0161rinktas geriausiu gyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 grup\u0117je Lietuvos architekt\u0173 s\u0105jungos ap\u017ei\u016broje-konkurse 1986 m.<\/p>\n
\narchitektas<\/p>\n
\n1. Liivi K\u00fcnnapu, Leonhard Lapin. Teine p\u00f5hja ja Baltimaade Arhitektuuritriennaal<\/em> \/ The Second Nordic-Baltic Architectural Triennial. Tallinn. 1993.
\n2. Liivi K\u00fcnnapu. P\u00f5hjamaine s\u00e4ra Sakalas.Seletus triennaali juurde .Sirp Nr.39 oktoober 1993 [interaktyvus], [\u017ei\u016br\u0117ta 2017 m. kovo 02 d.]. Prieiga per internet\u0105<\/a>.
\n3. Ingrid Ruudi. Visions for a new society 1986-1994 [interaktyvus], [\u017ei\u016br\u0117ta 2017 m. baland\u017eio 5 d.]. Prieiga per internet\u0105<\/a>.<\/p>\n