{"id":2198,"date":"2018-02-01T11:06:36","date_gmt":"2018-02-01T09:06:36","guid":{"rendered":"http:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/?p=2198"},"modified":"2018-03-05T01:08:02","modified_gmt":"2018-03-04T23:08:02","slug":"algimantui-sprindziui-atminti-architektura-piese-kaunui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/algimantui-sprindziui-atminti-architektura-piese-kaunui\/","title":{"rendered":"Algimantui Sprind\u017eiui atminti: architekt\u016br\u0105 pie\u0161\u0117 Kaunui"},"content":{"rendered":"

\"Algimantas<\/a>\u00a0Algimantas Sprindys<\/em><\/p>\n

Architekt\u016brin\u0117 bendruomen\u0117 neteko vieno i\u0161kiliausi\u0173 XX a. II pus\u0117s architekt\u0173, Algimanto Antano Sprind\u017eio, kurio sukurti objektai bei architekt\u016brin\u0117s erdv\u0117s suformavo nemenk\u0105 sovietme\u010diu modern\u0117jan\u010dio Kauno centro dal\u012f, tapo neatskiriama tuometin\u0117s architekt\u016bros kult\u016bros dalimi.<\/p>\n

Jei manytume, kad architekt\u016broje egzistuoja mados, Algimant\u0105 Sprind\u012f galima \u012fvardinti vienu madingiausi\u0173 ir populiariausi\u0173 XX a. II pus\u0117s architekt\u0173. Jo sukurti objektai bei architekt\u016brin\u0117s erdv\u0117s suformavo nemenk\u0105 sovietme\u010diu modern\u0117jan\u010dio Kauno centro dal\u012f, tapo neatskiriama tuometin\u0117s architekt\u016bros kult\u016bros dalimi. Svarstyti ir vertinti laikra\u0161\u010di\u0173 puslapiuose, matyti knyg\u0173 apie miest\u0105 vir\u0161eliuose architekto darbai tuo metu tapo naujosios Kauno architekt\u016bros simboliniais \u017eenklais \u2013 pastatais, i\u0161 kuri\u0173 atpa\u017e\u012fstamas Kaunas.<\/p>\n

\"Mada_1966\"<\/a> Prekybos centras \u201eMada\u201c (1966 m.)<\/em><\/p>\n

Algimantas gim\u0117 inteligent\u0173 \u0161eimoje 1928 m. vasario 28 d., \u0160iauliuose. 1934\u20131940 m. mok\u0117si \u0160iauli\u0173 prad\u017eios mokykloje, 1940\u20131943 m. \u0160iauli\u0173 berniuk\u0173 gimnazijoje, 1943\u20131944 m. Ma\u017eeiki\u0173 gimnazijoje, 1944\u20131946 m. Viek\u0161ni\u0173 gimnazijoje. Algimantui \u0117jo septyniolikti metai, tod\u0117l t\u0117vai \u012f\u017evelg\u0117 tebesit\u0119sian\u010dio II Pasaulinio karo gr\u0117sm\u0119 bei galim\u0105 s\u016bnaus pa\u0161aukim\u0105 dalyvauti jame. Pasinaudojus Tel\u0161i\u0173 dvasi\u0161ki\u0173 pa\u017eintimis, Algimantas nuvyko \u012f Tel\u0161ius ir \u012fstojo \u012f kunig\u0173 seminarijos antr\u0105 kurs\u0105, nors netur\u0117jo tikslo tapti kunigu. Paskutin\u0117s karo dienos saliutus sutiko kunig\u0173 seminarijoje, o 1945 m. liepos m\u0117n. para\u0161\u0117 parei\u0161kim\u0105, pra\u0161ydamas j\u012f i\u0161braukti i\u0161 klierik\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173. Intensyviai besiruo\u0161damas abit\u016bros egzaminams Viek\u0161ni\u0173 gimnazijoje, Algimantas sp\u0117jo pie\u0161ti, sportuoti, dalyvauti saviveiklos pasirodymuose, su gimnazijos choru giedoti dain\u0173 \u0161vent\u0117je Vilniuje. Taip baig\u0117si vaikyst\u0117s ir ankstyvosios jaunyst\u0117s gyvenimo periodas, kurio metu, Algimantas \u017eav\u0117josi daile, o ypatingai patiko grafika. Pie\u0161imo mokytoj\u0173 patariamas ketino stoti studijuoti grafiko specialyb\u0117s. K\u0105 rinktis? B\u016bti dailininku, grafiku ar architektu? Galutin\u012f sprendim\u0105 pad\u0117jo priimti t\u0117vai. J\u0173 patariamas padav\u0117 parei\u0161kim\u0105 laikyti stojamuosius egzaminus \u012f Kauno valstybinio universiteto architekt\u016bros fakultet\u0105. Ten studijavo 1946-1952 m. V\u0117liau Kaune \u0117m\u0117 verstis architekto praktika.<\/p>\n

\"Miestu<\/a>\u00a0Miest\u0173 projektavimo institutas (1975 m.)<\/em><\/p>\n

Pokario Lietuvos architekt\u016broje vyrav\u0119 pseudoklasikiniai principai var\u017e\u0117 architekt\u0173 k\u016brybinius pol\u0117kius. Tad ir Algimanto Sprind\u017eio k\u016brybiniai geb\u0117jimai \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti kiek v\u0117liau, kai buvo atsisakyta nereikalingo dekoro, i\u0161mokta laviruoti tarp suvar\u017eym\u0173 ir standart\u0173. Pirmieji k\u016brybin\u0117s biografijos \u0161trichai br\u0117\u017eti nuo 1953 m., dirbant Miest\u0173 statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektu. Ankstyvosios k\u016brybos etapo metu suprojektuoti pastatai veikiau atitiko tuometines tendencijas nei joms prie\u0161taravo. Tuomet suprojektuotas Lietuvos parod\u0173 paviljono Maskvoje portalas (1953 m.), 100 viet\u0173 vie\u0161butis \u201eDruskininkai\u201c to paties pavadinimo kurorte (1956 m.) ir gyvenamasis kvartalas \u201eD\u201c Klaip\u0117doje (1959\u20131963 m.).<\/p>\n

\"Kavine<\/a>\u00a0Kavin\u0117 \u201ePakaln\u0117\u201c (1990 m.)<\/em><\/p>\n

Kitas kokybinis ir stilistinis etapas prasid\u0117jo apie 1965 m., Sprind\u017eiui tapus Miest\u0173 statybos projektavimo instituto Kauno filialo projekt\u0173 vyriausiuoju architektu. K\u016brybin\u0117s biografijos prad\u017eioje architektas Sprindys, projektav\u0119s be didesnio k\u016brybinio pol\u0117kio, var\u017eomas nepalanki\u0173 sociokult\u016brin\u0117s sovietme\u010dio aplinkos r\u0117m\u0173, v\u0117liau dr\u0105siau deklaravo, jog architekt\u016bra turi keistis, atsikv\u0117pti nuo istorini\u0173 stili\u0173 citat\u0173. Sukurtas legendin\u0117s alud\u0117s \u201eRambynas\u201c Kaune interjeras (1965 m.), Pramonin\u0117s statybos projektavimo instituto vertikal\u0117 Kauno centre (1965 m., su bendraautoriais), K\u0117daini\u0173 chemijos kombinato u\u017esakymu suprojektuotas laisvalaikio klubas (1965 m.), Med\u017eiotoj\u0173 ir \u017evej\u0173 namas Vir\u0161u\u017eiglyje (1973 m.), pramonin\u0117s siuvyklos \u201eMada\u201c prover\u017eis Kauno Laisv\u0117s al\u0117jos istorin\u0117je aplinkoje (1966 m.). Siuvyklos architekt\u016brin\u0117 estetika atspind\u0117jo sovietinio modernizmo prad\u017ei\u0105 ir stalinistinio socrealizmo epochos pabaig\u0105. Nors architektas brai\u017e\u0117 eil\u0119 projektini\u0173 pasi\u016blym\u0173, visuose eskizuojamo pastato architekt\u016bra buvo itin asketi\u0161ka. Dr\u0105sus racionalizmo \u017eingsnis al\u0117jos vidurin buvo savoti\u0161kas manifestas, noras projektuoti ir kurti moderniai, i\u0161 architekt\u016brin\u0117s formul\u0117s eliminuojant istorin\u0117s informacijos kr\u016bv\u012f.
\nLaikotarpis Miest\u0173 statybos projektavimo instituto Kauno filiale truk\u0119s 23-ejus metus, buvo ilgas bei reik\u0161mingas. Diplom\u0105 apgyn\u0119 ir gav\u0119 paskyrimus jaunieji architektai pakli\u016bdavo vyresni\u0173j\u0173 koleg\u0173 globon. Koreguodami j\u0173 pirmuosius sprendimus, kartu pataisydami klaidas, aptardami originalius sprendimus, juos nuolat kolektyviai ugd\u0117. Taip jaunieji architektai augdavo palaipsniui kaupdami kasdienei veiklai reikalingas \u017einias, metodi\u0161kai \u012fgydami praktin\u0117s patirties. Aptariamuoju etapu Sprind\u017eio veikla telk\u0117si Kaune: sukurti Vandens \u016bkio projektavimo instituto r\u016bmai (1974 m.), kavin\u0117 \u201eLiepait\u0117\u201c (1971 m.), kartu su kolegomis suformuota Juliaus Janonio aik\u0161t\u0117 (1975 m.), \u201eArchitekt\u0173 kavin\u0117\u201c (1977 m.) bei nuveikti kiti darbai, itin reik\u0161mingi Kauno centro architekt\u016briniam audiniui. Antai Miest\u0173 statybos projektavimo instituto projektas (1975 m.) sukurtas Mieso van der Rohes biuro vizijos \u012ftakoje. Institutas bylojo ne vien apie paprastum\u0105 ir skaidrum\u0105 \u2013 eleganti\u0161ka atriumin\u0117 erdv\u0117 k\u016br\u0117 prabangaus administracinio pastato \u012fsp\u016bd\u012f. Miestprojektas buvo svarbi Vienyb\u0117s aik\u0161t\u0117s kompozicin\u0117 dalis. Originaliame fasade dominavo horizontalios lang\u0173 eil\u0117s, skaidomos vertikali\u0173 aliuminio profilio tarplangi\u0173. \u0160ios horizontalios linijos sudar\u0117 darni\u0105 jungt\u012f su Pramprojekto r\u016bmais bei Karo istorijos muziejaus fasadu. Vienas vertingiausi\u0173 \u0161io pastato architekt\u016brini\u0173 sprendim\u0173 \u2013 vientisas iki pastato vir\u0161aus perdang\u0173 nekertamas vestibiulio atriumas. Vestibiulis, puo\u0161tas dailininko Algimanto Sto\u0161kaus erdviniu vitra\u017eu, vienijo vis\u0105 statinio interjer\u0105.<\/p>\n

\"Merkurijus_eskizas_1983\"<\/a>\u00a0\u00a0Prekybos centro \u201eMerkurijus\u201c eskizas (1983 m.)<\/em><\/p>\n

1976 m. Sprind\u017eio kandidat\u016br\u0105 patvirtinus Kauno miesto Statybos ir Architekt\u016bros valdybos vir\u0161ininku \u2013 miesto vyriausiuoju architektu, pasikeit\u0117 darbo specifika. Tuo laiku drauge su architekt\u0173 ir projektuotoj\u0173 kolektyvu sudar\u0117 Kauno miesto i\u0161vystymo iki 2000-\u0173j\u0173 m. generalin\u012f plan\u0105. Einant miesto vyriausiojo architekto pareigas Sprind\u017eiui teko vertinti bei derinti Miestprojekto bei kit\u0173 trij\u0173 pagrindini\u0173 projektavimo institut\u0173 parengtus projektus.
\nUniversalin\u0117 parduotuv\u0117 \u201eMerkurijus\u201c (1983 m.). vienas ry\u0161kiausi\u0173 architekto Sprind\u017eio k\u016brybin\u0117s biografijos \u017eenkl\u0173, atvirai iliustravo prabangios, net \u0161iek tiek manieristin\u0117s sovietme\u010dio pabaigos architekt\u016bros bandymus. Jo fasadai buvo prabang\u016bs, tinkuoti granitiniu tinku, puo\u0161ti dekoratyviais vertikaliais elementais, ap\u0161viesti fasadiniais \u017eibintais, kurie buvo gana retas rei\u0161kinys sovietme\u010dio architekt\u016broje. \u012e vir\u0161\u0173 ry\u0161kiai plat\u0117janti statinio strukt\u016bra dar labiau akcentavo siek\u012f sukurti prabang\u0173 ir monumental\u0173 statin\u012f. Atitraukus pagrindin\u012f t\u016br\u012f nuo istorin\u0117s Laisv\u0117s al\u0117jos u\u017estatymo linijos, buvo pakeista istori\u0161kai nusistov\u0117jusi sankry\u017eos strukt\u016bra, ta\u010diau taip sukurta itin gyva Naujamies\u010dio erdv\u0117. Universalin\u0117 parduotuv\u0117 d\u0117l savo didelio t\u016brio, laiptin\u0117s bok\u0161to, i\u0161skirtin\u0117s pad\u0117ties ir reprezentatyvaus puo\u0161numo buvo viena svarbiausi\u0173 sovietme\u010dio laikotarpiu sukurt\u0173 Kauno Naujamies\u010dio architekt\u016brini\u0173 dominan\u010di\u0173. 2009 m. vasar\u0105 \u201eMerkurijus\u201c buvo nugriautas, nepaisant jo architekt\u016brini\u0173 ver\u010di\u0173, nes laiku nebuvo \u012ftrauktas \u012f saugom\u0173 paveldo objekt\u0173 s\u0105ra\u0161us, turin\u010dius galios reguliuoti nauj\u0173 statyb\u0173 invazij\u0105 istorin\u0117s architekt\u016bros kontekste.<\/p>\n

\"Merkurijus_1983\"<\/a>\u00a0Prekybos centras \u201eMerkurijus\u201c (1983 m.)<\/em><\/p>\n

V\u0117lesniu laikotarpiu \u012fgyvendinta architekto Felikso Vizbaro \u201epilaite\u201c praminto namo \u017daliakalnyje rekonstrukcija \u012f restoran\u0105 \u201eKaukas\u201c (1982 m.), suprojektuota kavin\u0117 \u201ePakaln\u0117\u201c (1990 m.), sukurti solid\u016bs buvusio \u201e\u016akio banko\u201c r\u016bm\u0173 J. Gruod\u017eio gatv\u0117je Kaune interjeras ir baldai (1996 m.). V\u0117lyvuoju periodu suprojektuotas charakteringas, ypa\u010d aktyvus Kauno miestovaizd\u017eio formantas – p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tiltas, jungiantis S. Daukanto gatv\u0119 su Nemuno sala. Pagal v\u0117lyvojo modernizmo tradicijas sukurtas in\u017einerinis statinys pastatytas 1988 m. Tiltas tur\u0117jo i\u0161laikyti architekt\u016brin\u012f kod\u0105, vientis\u0105 mint\u012f su dabar jau neegzistuojan\u010dia \u201eMerkurijaus\u201c universaline parduotuve. \u0160iandien semantin\u0117s grandin\u0117s pertr\u016bkis akivaizdus. Tod\u0117l S. Daukanto tiltas saugotinas kaip i\u0161skirtin\u0117 Kauno miestovaizd\u017eio vertyb\u0117, \u012fk\u016bnijanti ne tik architekt\u016brin\u0119 v\u0117lyvojo modernizmo stilistikos, bet ir dokumentin\u0117s atminties paveldo vert\u0119.
\n1988-aisiais, persilau\u017eimo ir tautin\u0117s savimon\u0117s metais, \u012fsteigto Lietuvos kult\u016bros fondo Kauno tarybos pirmininkas architektas Algimantas Sprindys buvo vienas Istorijos muziejaus sodelio atk\u016brimo, buvusi\u0173 paminkl\u0173 atstatymo iniciatori\u0173, o v\u0117liau ir architekt\u016brin\u0117s projekto dalies autorius. \u012e savo vietas buvo sugr\u0105\u017einti Vinco Kudirkos, Jono Basanavi\u010diaus, Maironio ir Simono Daukanto biustai. Pagal archyvin\u0119 fotomed\u017eiag\u0105 Sprind\u017eio suprojektuotas paminklas, skirtas laisv\u0117s kovotojams u\u017e Lietuvos nepriklausomyb\u0119, puo\u0161ia \u017die\u017emarius. Tautos Panteono renesanso dvasia atsivijo architekt\u0105 ir atstatant paminklin\u0119 Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010di\u0105 (2006 m.), kurios originalaus projekto autorius architektas Karolis Reisonas. Nors Sprindys n\u0117ra \u0161ios ba\u017eny\u010dios statytojas ir originaliojo projekto autorius, ta\u010diau rekonstruodamas pritaik\u0117 kai kuriuos savo pam\u0117gtai stilistikai b\u016bdingus sprendimus. \u0160is architekt\u016bros k\u016brinys \u017emogi\u0161kojo mastelio pajautos po\u017ei\u016briu, tik\u0117jimo ir pasitik\u0117jimo gali\u0173 i\u0161reik\u0161ta pusiausvyra itin b\u016bdingas lietuvi\u0161kosios ba\u017eny\u010dios tradicijai. Ba\u017eny\u010dios pastatas, statybos laiku tap\u0119s dominuojan\u010diu architekt\u016briniu \u017eenklu Kauno miestovaizdyje ir i\u0161lik\u0119s toks ligi \u0161iol, yra demokrati\u0161kos architekt\u016brin\u0117s sandaros, viduje vyrauja harmoningos, dvasinio bendravimo atmosferai palankios erdv\u0117s.<\/p>\n

\"Restoranas<\/a>\u00a0Restoranas \u201eKaukas\u201c (1982 m.)<\/em><\/p>\n

Nuo 1987 m. docentas Sprindys buvo pakviestas d\u0117styti projektavimo disciplinas Dail\u0117s akademijoje (tuometinis LTSR valstybinio dail\u0117s instituto Kauno Pramonin\u0117s dail\u0117s fakultetas). 1994 m. u\u017e pedagogin\u0119 ir k\u016brybin\u0119 veikl\u0105 jam suteiktas docento vardas. Jo iniciatyva fakultete buvo atlikta strukt\u016brin\u0117 pertvarka, naudinga architekt\u016bros ir dizaino meno kryptims. Suk\u016brus savaranki\u0161kas katedras, imta rengti atitinkamai platesnio diapazono architektus, pasi\u017eymin\u010dius k\u016brybi\u0161kumu, geban\u010dius eskizuoti bei pie\u0161ti, kurti ir istorin\u0117je, ir \u0161iuolaikin\u0117je urbanistin\u0117je aplinkoje. Pedagogin\u0117je veikloje jis nuosekliai siek\u0117 supa\u017eindinti studentus su humanitarine architekt\u016bros prigimtimi, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kra\u0161tovaizd\u017eio ir nacionalini\u0173 vertybi\u0173 tausojim\u0105. Ugd\u0117 jaun\u0173j\u0173 projektuotoj\u0173 vaizduot\u0119, skatino eksperimentuoti i\u0161saugant seniau sukurtas architekt\u016brines vertybes ir taip lavino jaunimo atsakomyb\u0117s jausm\u0105 kra\u0161to kult\u016brai.<\/p>\n

\"Ukio<\/a>\u00a0\u016akio bankas (1990 m.)<\/em><\/p>\n

Architekto k\u016brybi\u0161kumas ir darb\u0161tumas ne kart\u0105 \u012fvertintas:
\n\u2022 1976 m. \u012fteikta LSSR valstybin\u0117 premija (su bendraautoriais) u\u017e Juliaus Janonio aik\u0161t\u0117s ir muziejaus teritorijos i\u0161planavimo projekt\u0105.
\n\u2022 1983 m. skirta SSRS Ministr\u0173 tarybos premija (su bendraautoriais) u\u017e Kalnie\u010di\u0173 gyvenamojo rajono planavim\u0105 ir statyb\u0105.
\n\u2022 1985 m. suteiktas LSSR liaudies architekto vardas.
\n\u2022 1998 m. suteiktas Architekt\u016bros riterio ordinas, Nr. 1.
\n\u2022 2006 m. \u012fteikta Met\u0173 menininko premija u\u017e Paminklin\u0117s Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dios atstatymo projekt\u0105.
\n\u2022 2014 m., kaip Kaunui nusipeln\u0119s asmuo, apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garb\u0117s \u017eenklu.<\/p>\n

\u0160iandien, nepaisant Sprind\u017eio projektuot\u0173 pastat\u0173 architekt\u016brin\u0117s rai\u0161kos savitum\u0173 bei verting\u0173j\u0173 savybi\u0173, dauguma jau paveikti rekonstrukcij\u0173, kurios da\u017enu atveju pa\u017eeid\u017eia ir pastato kompozicijos, ir jo santykio su aplinka darn\u0105. Steb\u0117tina, ta\u010diau ir tokiomis aplinkyb\u0117mis architekto Sprind\u017eio darbai, net ir kar\u0161tligi\u0161kai nugriautasis prekybos centras \u201eMerkurijus\u201c, i\u0161lieka Kauno centro miestovaizd\u017eio architekt\u016brinio tapatumo, jo paties numatyto ir laiko koreguojamo scenarijaus a\u0161imi.<\/p>\n

Nekrolog\u0105 pareng\u0117: VDA Kauno fakulteto docent\u0117 dr. Vaida Almonaityt\u0117-Navickien\u0117<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0Algimantas Sprindys Architekt\u016brin\u0117 bendruomen\u0117 neteko vieno i\u0161kiliausi\u0173 XX a. II pus\u0117s architekt\u0173, Algimanto Antano Sprind\u017eio, kurio sukurti objektai bei architekt\u016brin\u0117s erdv\u0117s suformavo nemenk\u0105 sovietme\u010diu modern\u0117jan\u010dio Kauno centro dal\u012f, tapo neatskiriama tuometin\u0117s architekt\u016bros kult\u016bros dalimi.<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2198","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2198","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2198"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2198\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2211,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2198\/revisions\/2211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}