Autor\u0117 dr. Skaidra Trilupaityt\u0117<\/p>\n
Miestas kaip samb\u016bvio ir \u012ftamp\u0173 vieta Vis d\u0117lto naujoji politika tur\u0117jo nedaug k\u0105 bendro su jautraus planavimo priemon\u0117mis, tod\u0117l neva ekonomin\u012f ar kult\u016brin\u012f sostin\u0117s \u201eprana\u0161um\u0105\u201c teigian\u010dios efemeri\u0161kos vizijos ilgainiui ma\u017eai k\u0105 sak\u0117. Kone permanentiniame \u201ei\u0161\u0161\u016bki\u0173\u201c kontekste akivaizd\u017eiai skleid\u0117si nebent vienprasmi\u0161ka ir neretai su paveldosaugos reikalavimais bei daugiakult\u016brio miesto poreikiais prasilenkianti greitos statybos logika. Kitaip tariant, nuo naujojo t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eios miesto vadovai ir strategai bei nekilnojamojo turto verslui atstovaujantys pl\u0117tros \u0161alininkai \u012fsivaizdavo, kad Vilniaus europieti\u0161kum\u0105 galima \u012frodyti modeliuojant \u012fsp\u016bding\u0105 ateit\u012f (kompiuterio ekrane) ir realyb\u0117je spar\u010diai kylan\u010diais prekybos centrais, daugiaauk\u0161\u010diais biur\u0173 statiniais ir naujais gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 kvartalais. Savo ruo\u017etu kult\u016brologai, \u017eymesni architektai ar paveldosaugininkai ne syk\u012f persp\u0117davo apie itin problemi\u0161k\u0105 spart\u0173 Lietuvos sostin\u0117s tapatumo nykim\u0105, peikdami pasenusia a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio estetika persismelkusius naujuosius \u201edangorai\u017eius\u201c arba statytoj\u0173 gob\u0161umo nulemt\u0105, mechanin\u012f kokybe nepasi\u017eymin\u010di\u0173 kvadratini\u0173 metr\u0173 dauginim\u0105 [1].<\/p>\n Kone visi pripa\u017eino, kad miesto ar jo vie\u0161osios erdv\u0117s tapatumas turi ma\u017eai k\u0105 bendro su stabilumu ar pastovumu. Anot vie\u0161osios erdv\u0117s klausimais ne syk\u012f kalb\u0117jusio kult\u016brologo Vytauto Rubavi\u010diaus, nors mieste \u201egyvenantys \u017emon\u0117s susikuria tam tikr\u0105 savo aplinkos tapatumo vaizd\u0105, ta\u010diau ir tas vaizdas, ir gyvenamoji aplinka nepaliaujamai kinta. Miesto tapatumas yra kuriamas ir perkuriamas\u201c [2]. Globalizacija savo ruo\u017etu pasi\u016bl\u0117 tam tikrus gyvybingo miesto scenarijus. Juk visame pasaulyje postindustrini\u0173 miest\u0173 centrai ir vie\u0161osios erdv\u0117s paprastai paver\u010diami paslaug\u0173 ekonomikos dalimi, \u010dia \u012frengiant finansini\u0173 transakcij\u0173 zonas, tarnaujan\u010dias tarptautin\u0117ms korporacijoms, arba turizmo traukos ta\u0161kais d\u0117l unikalaus vietos paveldo. Ta\u010diau gausioje urbanistin\u0119 regeneracij\u0105 analizuojan\u010dioje literat\u016broje taip pat pripa\u017e\u012fstama, kad, \u012fgyvendinant \u0161io tipo scenarijus, da\u017eniausiai nuken\u010dia tradicin\u0117s vie\u0161os erdv\u0117s ir vietos bendruomen\u0117s.<\/p>\n Globalizacijos procesai veikia ne tik urbanistin\u0119 architekt\u016brin\u0119 miesto sanklod\u0105, bet ir (neretai supaprastintus) paveldo populiarinimo b\u016bdus ir kult\u016brinius vartojimo \u012fpro\u010dius. Viena vertus, \u0161iandien jau\u010diame korporacij\u0173 spaudim\u0105 naudoti tuos pa\u010dius masin\u0117s gamybos produktus. Kita vertus, niveliuojanti masin\u0117 kult\u016bra provokuoja b\u016btent nostalgij\u0105 praei\u010diai ir smulkiojo verslo lokalin\u012f i\u0161skirtinum\u0105, tod\u0117l perkami vietos produktai, palaikomi nacionaliniai etnografiniai amatai ar istorin\u0117s konkretaus miesto tradicijos. Konkre\u010dios vietos unikalumo dairosi ir tarptautin\u0117s klas\u0117s turistai. Vis d\u0117lto globalaus bei lokalaus kult\u016brinio vartojimo skirt\u012f da\u017enai niveliuoja kult\u016brin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s industrijos, si\u016blan\u010dios pagal atpa\u017e\u012fstam\u0105 model\u012f \u201esupakuot\u0105\u201c kult\u016br\u0105. Lietuvos sostin\u0117je tokie renginiai kaip Kaziuko mug\u0117 ar kitos sen\u0105sias religines tradicijas i\u0161laikiusios unikalios \u0161vent\u0117s (pvz., Verb\u0173 sekmadienis) yra specifi\u0161kai vilnieti\u0161ki, ta\u010diau juos nuolat papildo naujos tradicijos, vis \u0161iuolaiki\u0161kesn\u0117s prek\u0117s ir t. t. Daugyb\u0117 Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117je ar Gedimino prospekte vykstan\u010di\u0173 rengini\u0173 si\u016blo ne tik sen\u0173j\u0173 amat\u0173 muges, istorinius vaidinimus (pvz., Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 prieigose) ar autenti\u0161kos senov\u0117s \u201epuosel\u0117jim\u0105\u201c, bet ir masin\u0117s gamybos ki\u010d\u0105. Kitaip tariant, masi\u0161kumo, komercinio intereso ir pramogos imperatyvas transformuoja net ir tradici\u0161kiausias miesto \u0161ventes.<\/p>\n Pana\u0161iai galima kalb\u0117ti ir apie kavini\u0173 laisvalaikio kult\u016br\u0105. Pas mus n\u0117ra toki\u0173 vie\u0161\u0173 emblemini\u0173 poilsio zonomis tapusi\u0173 ilgame\u010di\u0173 tradicij\u0173 suformuot\u0173 ir kult\u016brin\u0117mis ikonomis tapusi\u0173 \u017emoni\u0173 susirinkim\u0173 viet\u0173 kaip ispan\u0173 plaza<\/em> [3], angl\u0173 pub<\/em> [4], pranc\u016bzi\u0161ka kavin\u0117 ar vokie\u010di\u0173 alaus sodas. Kita vertus, d\u0117l globalizacijos pana\u0161\u016bs dalykai itin spar\u010diai plinta. Pvz., populiaria laisvalaikio erdve vos keletas met\u0173 po nepriklausomyb\u0117s atgavimo Vilniuje tapo alin\u0117s, kiek v\u0117liau senamiestyje ir u\u017e jo rib\u0173 atsirado Vidur\u017eemio kra\u0161t\u0173 stiliaus vyninini\u0173, kurios da\u017enai reprezentuojamos kaip \u201ekult\u016bringo vartojimo\u201c erdv\u0117s. Ne ma\u017eiau aktyviai \u0161iandien kuriasi ir skonio lavinim\u0105 bei \u012fvairov\u0119 skatinantys naujo tipo vietinio alaus barai. Ta\u010diau ne\u017einia, kokios mados \u012fsigal\u0117s rytoj.<\/p>\n M\u0105stant apie laiko po\u017ei\u016briu platesn\u0119 perspektyv\u0105, akivaizdu, kad miesto tapatumo bei vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 kaita negali b\u016bti prognozuojama b\u016btent lanks\u010di\u0173 ir k\u016brybing\u0173 vartojimo form\u0173 kontekste; tai rodo begal\u0117 ma\u017e\u0173 kasdienyb\u0117s \u012fvyki\u0173. Ne\u012fmanoma suprogramuoti ar bendromis taisykl\u0117mis reglamentuoti toki\u0173 dalyk\u0173 kaip pastaruoju de\u0161imtme\u010diu Vilniaus kavini\u0173 prad\u0117ta si\u016blyti kava i\u0161sine\u0161ti [5]. Ne\u012fmanoma u\u017efiksuoti laiko, kada dviratis (o ma\u017eesniu mastu \u2013 ir paspirtukai, ir riedlent\u0117s, ir t. t.) tapo madinga ir greitai i\u0161plitusia netgi pasiturin\u010di\u0173j\u0173 miestie\u010di\u0173 susisiekimo priemone, o ne vien u\u017ekiet\u0117jusi\u0173 sveikuoli\u0173 (sovietme\u010dio tipa\u017e\u0173) ar automobilio \u012fsigyti ne\u012fgalin\u010di\u0173 \u201evarguoli\u0173\u201c atributu. K\u0105 ir kalb\u0117ti apie periodi\u0161kai miesto vadov\u0173 si\u016blomas vis \u0161iuolaiki\u0161kesnes masinio susisiekimo priemones, naujas bendruomenes (pavyzdys \u2013 oreivi\u0173 klubai) ar \u012fvairius \u0161alutinius, vie\u0161osios erdv\u0117s funkcijas kei\u010dian\u010dius elgesio (valgymo, bendravimo, gatv\u0117s \u017eaidim\u0173) dalykus bei naujam transportui ar laisvalaikiui skirt\u0105 miesto dizain\u0105!<\/p>\n Tod\u0117l galima teigti, kad realios vie\u0161osios erdv\u0117s samprat\u0105 lemia ne universalios urbanistin\u0117s teorijos, teigian\u010dios fluidi\u0161kus<\/em> ir daugialypius tapatumus (apie tai kalbama jau seniai), bet lakmuso popier\u0117liais tap\u0119 skirting\u0173 visuomen\u0117s interes\u0173 konfliktai ir \u012ftampos, pvz., Reformat\u0173 skvero tvarkymo ir savivaldyb\u0117s projektuotoj\u0173 \u201etarimosi su visuomene\u201c peripetijos 2018 m. vasar\u0105. Statant naujus paminklus ar perkuriant svarbius urbanistinius kompleksus vie\u0161ojoje erdv\u0117je, i\u0161ry\u0161k\u0117ja ideologinio pob\u016bd\u017eio kivir\u010dai, kai aktyvinami nacionalin\u0117s istorijos sentimentai, pradedama gin\u010dytis d\u0117l vie\u0161osios erdv\u0117s ir laisvalaikio samprat\u0173. Vie\u0161o pasipiktinimo banga d\u0117l formali\u0173 projektini\u0173 sprendim\u0173 miesto parkuose ir beprasmi\u0161kai kertam\u0173 sveik\u0173 med\u017ei\u0173 bei \u017eali\u0173j\u0173 plot\u0173 nykimo siekiant naujosios \u201eeuroremontin\u0117s\u201c gatvi\u0173 ir aik\u0161\u010di\u0173 tvarkos i\u0161 socialini\u0173 tinkl\u0173 keliasi \u012f \u017einiasklaid\u0105. Naujas gyvybingo miesto tradicijas kurianti jaunesn\u0117 miestie\u010di\u0173 karta ne syk\u012f liudijo, kad gyvoji kult\u016bra negali b\u016bti \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c suplanuojamas dalykas, o \u012fsivaizduojam\u0105 \u201enacionalin\u0119 bendruomen\u0119\u201c telkiantys idealieji bendrab\u016bvio vie\u0161ojoje erdv\u0117je modeliai ar \u0161ventiniai savaitgalio scenarijai (pvz., Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s k\u016brimo pavyzdys) turi ma\u017eai k\u0105 bendro su kasdienio gyvenimo mieste realijomis.<\/p>\n Kitaip tariant, tiek tapatumo, tiek vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 kait\u0105 ar net nykim\u0105 lemia i\u0161 pa\u017ei\u016bros universal\u016bs ekonominiai veiksniai, kita vertus, poky\u010di\u0173 mast\u0105 nusako ir s\u0105moningas kult\u016brin\u0117s visuomen\u0117s santykis su vietos dvasia. Pernelyg staig\u016bs kaitos procesai sukelia protestus prie\u0161 neva nei\u0161vengiamus modernyb\u0117s sprendimus ir provokuoja vietos bendruomeni\u0173 ir platesn\u0117s inteligenti\u0161kosios visuomen\u0117s nepasitenkinim\u0105. O komplikuoti paveld\u0105 globoti turin\u010di\u0173 institucij\u0173 tarpusavio santykiai \u0161iandien jau gali tapti atskira tema. Juk pastaraisiais metais vyksta tarpinstitucin\u0117 kova prie\u0161 skandaling\u0105 \u201eMisionieri\u0173 sod\u0173\u201c apartament\u0173 statyb\u0105 ant I\u0161ganytojo kalvos. 2018 m. \u012fsisi\u016bbavo protestai (piketai, vie\u0161i lai\u0161kai ir tarpusavio kaltinimai) ir prie\u0161 kitas projektuojamas statybas, tokias kaip \u0161alia \u0160v. apa\u0161tal\u0173 Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dios Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s prieigose (buvusio vienuolyno ligonin\u0117s teritorijoje) numatomas u\u017estatymas naujais biur\u0173 ir vie\u0161bu\u010di\u0173 statiniais.<\/p>\n Savo ruo\u017etu i\u0161 apa\u010dios kylantis nepasitenkinimas d\u0117l Lietuvos sostin\u0117s genius loci<\/em> naikinimo rodo, kad \u0161iuolaikiniai intelektualai jautriai reaguoja \u012f naujas gr\u0117smingas situacijas, kai vald\u017eios svertai pajungiami finansinio kapitalo interesams. Vis daugiau \u017emoni\u0173 suvokia, kad miesto kult\u016brini\u0173 poreiki\u0173 ignoravimas skatina ir demokratijos erozij\u0105. Buvusi Valstybin\u0117s kult\u016bros paveldo komisijos pirminink\u0117 paveldosauginink\u0117 Gra\u017eina Dr\u0117mait\u0117, persp\u0117dama d\u0117l vis labiau darkomo senamies\u010dio, \u0161iandien taip pat akcentuoja i\u0161 pa\u017ei\u016bros nesutaikomas prie\u0161taras tarp globalizacijos skatinamos pl\u0117tros ir vietos dvasios. Mat transnacionalinio kapitalo interesai \u0161iai dvasiai visi\u0161kai indiferenti\u0161ki, nepaisant to, kad \u012fstatymai reglamentuoja bet koki\u0105 architekt\u016brin\u0119 invazij\u0105 mieste: \u201eLietuvos \u012fstatymai paveldo at\u017evilgiu yra puik\u016bs, ta\u010diau barbarams n\u0117ra nieko \u0161venta, jiems jokie \u012fstatymai negalioja. Juo labiau kad Misionieri\u0173 sode statyboms vadovauja gruzinas, o \u012f Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s prieigas k\u0117sinasi, regis, norveg\u0173 kompanija \u2013 jiems nebrangus tas paveldas, jiems reikalingas tik pelnas\u201c [6]. Tokios kult\u016brinink\u0173 reakcijos \u012f reprezentacini\u0173 erdvi\u0173 Vilniuje tvarkym\u0105 tampa svarbiu vietos tapatum\u0105 ir jo s\u0105moning\u0105 k\u016brim\u0105 iliustruojan\u010diu aspektu.<\/p>\n Vietos dvasia ir kriti\u0161ki kult\u016brininkai<\/strong><\/p>\n Poetas ir publicistas Liudvikas Jakimavi\u010dius 2007 m. prisipa\u017eino: \u201eRotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117 su ta visa raudona marmuro imitacija, i\u0161pjautais med\u017eiais man dabar yra klaiki. Jau vien tie g\u0105sdinantys juodi manekenai vitrinose kelia siaub\u0105. Tie, kurie planavo vis\u0105 \u0161it\u0105 nes\u0105mon\u0119, neturi jokio supratimo. Jiems turb\u016bt atrodo, kad dabar \u010dia viskas \u201efashion\u201c. M\u0117ginama ka\u017ek\u0105 plagijuoti, bet tas plagiatas yra labai pigus, plastmasinis. Dabar viskas atrodo trigubai pigiau negu pigu.\u201c[7] Pana\u0161iu metu poetas Marcelijus Martinaitis teig\u0117, kad Vilnius \u201enetenka kult\u016bros miesto bruo\u017e\u0173, o jo centras, reprezentacin\u0117 sostin\u0117s a\u0161is \u2013 Gedimino prospektas, buvusios savivaldyb\u0117s pastatas, m\u016bs\u0173 unikalusis senamiestis tampa did\u017eiausiu komerciniu \u201emarketu\u201c, jo architekt\u016brin\u012f savitum\u0105 ima go\u017eti prekybinis ki\u010das <…> Nelieka t\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 \u201eobjekt\u0173\u201c, kuriuose \u017emon\u0117s vienas su kitu susitinka, yra pa\u017e\u012fstami, \u017eino vienas kito poreikius. \u0160tai ko jau n\u0117ra \u2013 nutraukiami ry\u0161iai tarp miestie\u010di\u0173!\u201c[8]<\/p>\n Toki\u0173 nuomoni\u0173 pastarojo de\u0161imtme\u010dio publicistikoje apstu, ir \u0161i\u0173 min\u010di\u0173 niekaip negalime sieti vien su \u201eretrogradi\u0161kai\u201c ar sentimentaliai nusiteikusi\u0173 tradicini\u0173 kult\u016brinink\u0173 \u201epadejavimais\u201c.\u00a0Pary\u017eiuje pastaraisiais metais gyvenantys \u0161iuolaikinio meno atstovai Svajon\u0117 ir Paulius Stanikai dar 2007 m. visuomeninio transliuotojo kult\u016bros laidoje prisipa\u017eino, kas jiems \u201etrukdo\u201c gyventi Lietuvoje \u2013 pasirodo, kad sugr\u012f\u017eus \u012f gimtin\u0119 \u0161i\u0105 por\u0105 \u201e\u0161okiruoja\u201c \u012f akis krintanti \u201eore tvyranti bekult\u016bryst\u0117\u201c. Komercializacijos Vilniaus senamiestyje procesus tapatindamas su agresyvia \u201edezinfekcijos banga\u201c, nuplaunan\u010dia bet kokius senosios miesto dvasios p\u0117dsakus, P. Stanikas teig\u0117, kad Vilniuje nebeliko k\u0105 pamatyti. Mat \u010dia atva\u017eiav\u0119 \u017emon\u0117s pamato \u201ei\u0161kastruot\u0105 varg\u0161\u0105 senamiest\u012f, kur\u012f tuoj \u201ei\u0161bruks\u201c i\u0161 UNESCO kult\u016bros paminkl\u0173 s\u0105ra\u0161o\u201c [9], ir \u0161ie procesai, anot meninink\u0173, kasdien\u0105 jau\u010diami vis stipriau.<\/p>\n Apie drasti\u0161kai \u201edarkom\u0105 Vilni\u0173\u201c i\u0161 paminklosaugini\u0173 pozicij\u0173 kalb\u0117jo ir kiti \u0161iuolaikines rai\u0161kos priemones naudojantys ir u\u017esienyje ilg\u0105 laik\u0105 gyvenantys bei dirbantys Lietuvos k\u016br\u0117jai. Vienas toki\u0173 \u2013 nacionalin\u0117s premijos laureatas, medij\u0173 menininkas Gediminas Urbonas, vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 nusavinimo procesus vis\u0173 pirma siej\u0119s su agresyvia ideologin\u0117s \u201epa\u017eangos\u201c pl\u0117tra [10]. Urbonas, kaip ir kai kurie kiti vie\u0161aisiais intelektualais tap\u0119 kult\u016bros atstovai, miesto augimo procesus kritikavo i\u0161 kairiosios perspektyvos, peikdamas nevar\u017eomus kapitalo pl\u0117tros ir vie\u0161\u0173 miestie\u010di\u0173 bendravimo erdvi\u0173 grobimo atvejus. 2008 m. vasar\u0105 pana\u0161iai teig\u0117 Vilniaus Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117je \u201ePieno baro\u201c u\u017edarymu besipiktinantis kairysis aktyvistas Karolis Klimka: \u201eAnks\u010diau daug kalb\u0117davome apie \u201eprichvatizacij\u0105\u201c. \u0160i kategorija vykusiai apib\u016bdina vietos u\u017egrobimo ir i\u0161sidalijimo etap\u0105. Ta\u010diau dabar procesas, akivaizdu, per\u0117jo \u012f sterilizacijos etap\u0105: kai jau visa erdv\u0117 u\u017egrobta ir i\u0161sidalinta, prasideda aplinkos gryninimas, valymas, kad joje nelikt\u0173 vietos net menkiausiam svetimk\u016bniui, kad aplinka b\u016bt\u0173 absoliu\u010diai vienalyt\u0117, \u201esava\u201c (nuvori\u0161ams), nepaliekanti jokio oro viskam, kas demokrati\u0161ka, prieinama daug kam, paprasta, pigu, alternatyvu.\u201c[11]<\/p>\n Pana\u0161iai ne kart\u0105 buvo ra\u0161oma ir apie kult\u016bros \u012fstaig\u0173, ypa\u010d kino teatr\u0173, u\u017edarym\u0105 arba j\u0173 transformavim\u0105 \u012f komercin\u0119 funkcij\u0105 turin\u010dias \u012fstaigas. \u0160iuo atveju svarbu tai, kad min\u0117tose citatose vie\u0161a miesto (kavin\u0117s) erdv\u0117 suvokiama b\u016btent kaip galimyb\u0117 neformaliems ry\u0161iams tarp miestie\u010di\u0173<\/em> pl\u0117toti. Vietos dvasi\u0105 branginantiems kult\u016brininkams buvo akivaizdu, kad tokie ry\u0161iai kur kas sunkiau pl\u0117tojami, pvz., turist\u0173 nuolat pilnoje judrioje Pilies gatv\u0117je ir jos kavin\u0117se, greitojo maitinimo \u012fstaigoms atstovaujan\u010diose picerijose ir bank\u0173 ar vie\u0161bu\u010di\u0173 holuose. Juk neformalaus miestie\u010di\u0173 bendravimo galimybi\u0173 ignoravimas, miesto vie\u0161osios erdv\u0117s raid\u0105 bes\u0105lygi\u0161kai pajungiant komerciniams priva\u010di\u0173 savinink\u0173 interesams, rodo ne k\u0105 kita kaip tik ma\u017e\u0117jan\u010di\u0105 kult\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119. Pasipiktinimas vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 nusavinan\u010dia finansine galia i\u0161provokavo ir 2005 m. prasid\u0117jusi\u0105 ir akademin\u0117je literat\u016broje pla\u010diai apra\u0161yt\u0105 kov\u0105 d\u0117l buvusio \u201eLietuvos\u201c kino teatro Vilniuje i\u0161saugojimo. \u0160iuo atveju buvo sukilta ne siekiant \u017e\u016btb\u016bt i\u0161laikyti sovietme\u010diu statyt\u0105 kino teatr\u0105 (kaip m\u0117gdavo teigti protesto prie\u0161ininkai), kovota ne u\u017e statin\u012f, bet u\u017e vie\u0161osios erdv\u0117s i\u0161saugojim\u0105.<\/p>\n Miesto aik\u0161t\u0117s ir \u017ealieji plotai kult\u016brininkams atrod\u0117 svarb\u016bs b\u016btent d\u0117l komunikacini\u0173 funkcij\u0173, savo ruo\u017etu, interjerai da\u017enai vertinti ir d\u0117l paveldo unikalumo, ta\u010diau rei\u0161kiant nuomon\u0119 vienaip ar kitaip skamb\u0117jo vietos dvasios puosel\u0117jimo imperatyvas. Pvz., apie Vilniaus Pam\u0117nkalnio gatv\u0117je ilgus metus veikusi\u0105 vaik\u0173 kavin\u0119 \u201eNyk\u0161tukas\u201c ir jos istorini\u0173 interjer\u0173 sunaikinim\u0105 (kavin\u0117 2010 m. virto restoranu \u201eKaukazo belaisv\u0117\u201c) kult\u016bros laikra\u0161\u010dio \u201e7 Meno dienos\u201c redaktorius Linas Vild\u017ei\u016bnas kalb\u0117jo pana\u0161iai kaip ir K. Klimka apie \u201ePieno baro\u201c sunaikinim\u0105 Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117je: \u201eVaik\u0173 kavini\u0173 seniai n\u0117ra visuose Lietuvos miestuose. Neb\u0117ra daugyb\u0117s ankstesni\u0173 interjer\u0173, ir \u201eNyk\u0161tukas\u201c \u2013 ne pirmas ir ne paskutinis vandalizmo atvejis. Prie to gal\u0117jome priprasti. Tik ka\u017ekod\u0117l stebeilijantis \u012f tuos langus apima visi\u0161ko bej\u0117gi\u0161kumo<\/em> (i\u0161ry\u0161kinta mano \u2013 S. T.) jausmas. Tarsi tai b\u016bt\u0173 paskutin\u0117 riba, i\u0161kalbinga dvide\u0161imtme\u010dio kult\u016brini\u0173 ir visuomenini\u0173 poky\u010di\u0173 metafora.\u201c[12]<\/p>\n Deja, Vilniaus atveju prakti\u0161kai visos vie\u0161os kult\u016bros erdv\u0117s (visu pirma \u2013 kino teatrai) ir su vie\u0161uoju maitinimu susij\u0119 laisvalaikio interjerai stokoja istorinio t\u0119stinumo. Juk posovietinius miestus taikliausiai charakterizuoja radikali vizualin\u0117 kaita ir staigus komercin\u0117s reklamos \u012fsigal\u0117jimas, o privatizacijos procesai l\u0117m\u0117 tai, kad atgavus nepriklausomyb\u0119 buvo sunaikinti ir pakeisti \u201enei\u0161rai\u0161kingais komerciniais interjerais\u201c beveik visi restoranai bei kavin\u0117s [13]. Publicistikoje ne kart\u0105 kalb\u0117ta apie senosios kult\u016brin\u0117s bohemos, miestie\u010di\u0173 susib\u016brim\u0173 po\u017ei\u016briu \u201eprarastas\u201c vietas \u2013 \u201eLiterat\u0173 svetain\u0119\u201c, Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos kavin\u0119 \u201eTre\u010dias brolis\u201c (taip pat vadint\u0105 ir \u201eSuokalbio\u201c vardu) ir t. t. Senieji vilnie\u010diai buvo i\u0161stumti i\u0161 Vilniaus senamies\u010dio kavini\u0173. Verslinink\u0173 l\u016bkes\u010diai ir tvari kult\u016bra?<\/strong><\/p>\n Tai, kad stambi\u0173 ir smulki\u0173 prekybos \u012fmoni\u0173 gausa savaime nekuria kult\u016bringos ir gyvybingos erdv\u0117s, parod\u0117 Vilniaus Gedimino prospekto problemos, ypa\u010d po 2008 m. \u012fsisi\u016bbavusios ekonomikos kriz\u0117s. Jau 2009 m. ruden\u012f \u017einiasklaida konstatavo, kad pagrindin\u0117 miesto gatv\u0117 gerokai apmir\u0117. Nepelning\u0105 versl\u0105 \u010dia buvo priversti stabdyti tiek verslo \u201erykliai\u201c (\u017einiasklaidoje min\u0117tos i\u0161 prospekto pasitraukusios \u012fmon\u0117s \u201eApranga\u201c, \u201eStikliai\u201c, \u201eOmnitel\u201c), tiek daugyb\u0117 ma\u017eesni\u0173 \u012fmoni\u0173. Problemi\u0161komis \u012fvardytos vietos, kur pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais buvo \u012fsik\u016br\u0119 restoranai, barai ir klubai, mat j\u0173 nei\u0161gelb\u0117jo nuolat besikei\u010diantys savininkai, pavadinimai, vis naujesni interjerai bei rinkodaros strategijos [15]. Nepaisant dar t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eioje miesto iniciatyva \u012fgyvendintos prospekto rekonstrukcijos, pagrindin\u0117 miesto prekybos gatv\u0117 ilgainiui tu\u0161t\u0117jo, kartu suma\u017e\u0117jo lankytoj\u0173 srautai ir vis dar veikian\u010diose parduotuv\u0117se. 2010 m. sausio pabaigoje pasteb\u0117ta, kad kai kurios patalpos Gedimino pr. tu\u0161\u010dios daugiau kaip metus, kitos i\u0161tu\u0161t\u0117jo neseniai arba ruo\u0161iasi u\u017esidaryti artimiausiu metu [16].<\/p>\n Verslininkai d\u0117l pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo kaltino auk\u0161tas nuomos kainas ir nepalankius \u012fstatymus, o ypa\u010d bet kokius vis dar egzistuojan\u010dius komforti\u0161ko vartojimo suvar\u017eymus. Kalbos apie \u201eb\u016btinas s\u0105lygas\u201c miesto centrui atgaivinti, kaip \u012fprasta, neb\u016bdavo originalios \u2013 restoran\u0173, kavini\u0173, \u012fmoni\u0173 savininkai kaltino vald\u017ei\u0105 d\u0117l akivaizdaus prospekto \u017elugdymo, kaip vien\u0105 pagrindini\u0173 problem\u0173 nurodydami automobili\u0173 eismo ribojim\u0105; pana\u0161iai buvo kalbama ir apie kriz\u0117s metu kylan\u010dias problemas Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117je. Pvz., \u201eAprangos\u201c grup\u0117s generalinis direktorius Rimantas Perveneckas miesto gyvybingum\u0105 ir ypa\u010d senamies\u010dio \u201epopuliarum\u0105\u201c ir \u201e\u012fdomum\u0105\u201c ne kart\u0105 siejo su prabangos preki\u0173 vartotojais ir nesuvar\u017eytomis jud\u0117jimo automobiliu (t. y. priva\u017eiavimo prie parduotuv\u0117s fasado) galimyb\u0117mis [17].<\/p>\n Originaliais vie\u0161aisiais ry\u0161iais i\u0161gars\u0117jusio mero Art\u016bro Zuoko iniciatyva buvusios Sveikatos ministerijos patalpose Vilniaus Gedimino prospekte 2010 m. \u012fkurta \u201eFluxus ministerija\u201c (veikusi ilgiau nei metus) paskatino tiek politinius vie\u0161uosius ry\u0161ius, tiek \u012fvairias jaunimo veiklas; meninink\u0173 organizuot\u0173 kult\u016brini\u0173 \u012fvyki\u0173 metu, kaip ir masini\u0173 miesto \u0161ven\u010di\u0173 metu, prospektas laikinam \u201eatgydavo\u201c. Neformalios iniciatyvos tur\u0117jo kiek kitok\u012f poveik\u012f tikslinei auditorijai nei masiniai susib\u016brimai miesto \u0161ven\u010di\u0173 dienomis ar prabangi\u0173 parduotuvi\u0173 veikla. \u201eFluxus ministerija\u201c tebuvo laikina iniciatyva, o v\u0117liau \u010dia veik\u0117 vienas i\u0161 kavini\u0173 tinkl\u0173 \u201eVero cafe\u201c. Deja, 2018 m. bir\u017eelio viduryje \u0161is tarpukariu Stanislavo Mu\u017einskio ir Je\u017eio Soltano projektuotas pastatas (i\u0161kil\u0119s 1938 m.) privert\u0117 sunerimti architektus ir visuomen\u0117s veik\u0117jus. Mat dabartiniai savininkai \u012fstiklino \u012f Kult\u016bros vertybi\u0173 registr\u0105 \u012ftraukto statinio fasad\u0105, o padid\u0117jus\u012f jautrum\u0105 poky\u010diams \u012fgijusi kult\u016brin\u0117 visuomen\u0117 tai i\u0161syk traktavo kaip paveldo sudarkym\u0105. Sujudo ir Kult\u016bros paveldo departamentas, kurio vie\u0161ame parei\u0161kime teigta, kad bus nedelsiant reaguojama \u012f skandaling\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n Nenuostabu, kad \u012ftaking\u0173 verslinink\u0173 diegiamas miesto \u201egaivinimas\u201c turi nedaug k\u0105 bendro su demokratin\u0117mis, t. y. neb\u016btinai \u012f prabangos preki\u0173 vartojim\u0105 orientuotomis, kult\u016bros formomis, apie kurias diskutuoja menininkai ir kult\u016brininkai. Pvz., nekilnojamojo turto pl\u0117tros verslui atstovaujantis, LR ministrui pirmininkui patarin\u0117j\u0119s ir ne syk\u012f vie\u0161ojoje erdv\u0117je kalb\u0117j\u0119s bendrov\u0117s \u201eEika\u201c prezidentas Robertas Dargis teig\u0117, kad Gedimino prospekte yra pernelyg daug \u201ebrangius pastatus u\u017eiman\u010di\u0173\u201c ministerij\u0173 ir valstyb\u0117s \u012fstaig\u0173, kurias b\u016bt\u0173 tikslinga i\u0161kelti kitur tam, kad prospektas atgimt\u0173 [18]. Ta\u010diau tokios mintys pa\u010dios savaime kelia abejoni\u0173, mat prospekto kait\u0105 apra\u0161anti \u017einiasklaida nuolat mini b\u016btent daugyb\u0119 \u010dia veikian\u010di\u0173 ir savininkus kei\u010dian\u010di\u0173 verslo \u012fmoni\u0173. Galima netgi \u012ftarti, kad keli\u0173 \u010dia esan\u010di\u0173 ministerij\u0173 darbuotojai ar lankytojai kaip tik ir \u201epalaiko\u201c prospekto kavini\u0173 apyvart\u0105. Juolab kol kas n\u0117ra joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad d\u0117l prabangos verslo \u201esuvar\u017eym\u0173\u201c dejuojantys verslininkai ir paveldo nevertinantys \u0161ios prabangos vartotojai Vilniuje paj\u0117gt\u0173 sukurti gyvybingo miesto atmosfer\u0105. Seniai bankrutavusios \u201eVilniaus vart\u0173\u201c parduotuv\u0117s ar Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117s falsifikuot\u0173 prabangos \u017eenkl\u0173 butaforija iliustruoja, kad \u0161io tipo prekybin\u0117s \u201esalos\u201c grei\u010diau linkusios virsti sterilizuotais ir savo pa\u010di\u0173 \u201ed\u0117ka\u201c sunykstan\u010diais getais (apie kuriuos kalb\u0117jo pirmiau cituotasis Klimka) nei erdv\u0117mis, skatinan\u010diomis kult\u016bros \u012fvairov\u0119.<\/p>\n Pabaigai<\/strong><\/p>\n Kaip rodo kai kurie pastar\u0173j\u0173 met\u0173 Vilniaus pavyzd\u017eiai, neigiamas biur\u0173 ir apartament\u0173 kvadratini\u0173 metr\u0173 dauginimo poveikis istoriniam Vilniaus paveldui po 2008 m. sunkme\u010dio i\u0161augo. Tai rodo ir Misionieri\u0173 kalvos bei \u0160v. apa\u0161tal\u0173 Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010di\u0173 u\u017estatymo u\u017ema\u010dios. Taip pat tapo akivaizdu, kad did\u017ei\u0173j\u0173 verslinink\u0173 aktyviai propaguoto vartojan\u010dio miesto ekonomin\u0117 nauda turi savo \u201enematom\u0105\u201c ir ne itin patraukli\u0105 kain\u0105. Tod\u0117l vie\u0161ojoje erdv\u0117je reik\u0117t\u0173 palaikyti nuolatinius demokratinius debatus d\u0117l gyvybing\u0173 miesto erdvi\u0173, kad konstruojant, tarkime, turistams ir investuotojams patrauklius \u012fvaizd\u017eius, miestas neb\u016bt\u0173 pernelyg greit \u201enuvietinamas\u201c jo paties gyventoj\u0173 akyse. Intelektual\u0173 nepasitenkinimas d\u0117l niokojamo vietos tapatumo ir \u012fvairios protesto formos tampa vis aktualesniu demokratin\u0117s visuomen\u0117s bruo\u017eu. Kult\u016brinink\u0173 nuomon\u0117s da\u017enai i\u0161duoda tam tikrus \u012fsivaizdavimus, l\u016bkes\u010dius, galiausiai apmaud\u0105 ir nekantrum\u0105, ta\u010diau tankinamo miesto gyventoj\u0173 jautrumas savo aplinkai tampa itin svarbiu d\u0117meniu derinant skirtingus interesus. Kult\u016brinio planavimo paradigma, kaip demokratinio \u012fvairi\u0173 nuostat\u0173 ir skirting\u0173 bendruomeni\u0173 interes\u0173 bendrab\u016bvio taikus samb\u016bvis, gali pad\u0117ti kontroliuoti \u012fpaveldinto ir tuo pat metu gyvybingo miesto realyb\u0119 tik tuomet, kai miesto strategai prad\u0117s rimtai traktuoti ne vien privatizacijos procese i\u0161kilusi\u0173 nauj\u0173j\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 savinink\u0173 bei tarptautini\u0173 bendrovi\u0173 finansinius l\u016bkes\u010dius, bet ir miestie\u010di\u0173 teises, interesus bei j\u0173 poreik\u012f puosel\u0117ti sav\u0173 tradicij\u0173 t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n
\n<\/strong>
\nLietuvos sostin\u0117s, istori\u0161kai reik\u0161mingo kult\u016bros miesto, \u012fvaizdis vie\u0161ojoje erdv\u0117je nuo seno pl\u0117totas pabr\u0117\u017eiant europieti\u0161kum\u0105, i\u0161ry\u0161kinant kry\u017ekel\u0117s tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 metafor\u0105. Naujojo t\u016bkstantme\u010dio urbanistinio kult\u016brinio planavimo procesus savo ruo\u017etu prad\u0117ta gr\u012fsti aktyvesniais vie\u0161aisiais ry\u0161iais. Pragmati\u0161ki (nors ne visuomet i\u0161sakomi) nekilnojamojo turto vystytoj\u0173 interesai sostin\u0117s vizijose tapo neatsiejami nuo optimistin\u0117s retorikos ateities modeliavimo strategijose. Taigi Vilniuje, kaip ir kituose did\u017eiuosiuose regiono \u0161ali\u0173 miestuose, nuolat skamb\u0117jo skatinimai modernizuotis, siekta gerinti investicin\u012f klimat\u0105, pritraukti turist\u0173 ir auk\u0161tos kvalifikacijos darbuotoj\u0173. Statyb\u0173 bendrovi\u0173 (vystytoj\u0173) ir miesto vadov\u0173 d\u0117ka pl\u0117tojamas urbanistin\u0117s pl\u0117tros ir nuolatinio augimo diskursas augino investuotoj\u0173 l\u016bkes\u010dius ir pateisino i\u0161 pa\u017ei\u016bros \u201enat\u016bralius\u201c miesto tankinimo procesus.<\/p>\n
\nModernaus miesto istorij\u0105 \u017eenklina nebent \u201egyv\u0105ja legenda\u201c tapusi ir kult\u016bros paminklo status\u0105 \u012fgijusi \u201eNeringos\u201c restoranas-kavin\u0117 Gedimino prospekte, 2009 m. i\u0161kilmingai pamin\u0117jusi penkiasde\u0161imtmet\u012f (\u012fkurta 1959 m., interjero autoriai \u2013 architektai Algimantas ir Vytautas Nasvy\u010diai). \u0160is interjeras ne syk\u012f min\u0117tas \u017einiasklaidoje ir populiariojoje literat\u016broje, vis d\u0117lto tai yra bene vienintelis realaus istorinio t\u0119stinumo vie\u0161ajame interjere pavyzdys. Tod\u0117l, ko gero, neatsitiktinai inteligenti\u0161kosios visuomen\u0117s susir\u016bpinimas d\u0117l tvarkymo darb\u0173 \u0161iame pastate rodo sustipr\u0117jus\u012f kult\u016brin\u012f nerim\u0105 d\u0117l vietos dvasios i\u0161saugojimo (pagr\u012fsti ir nepagr\u012fsti nuog\u0105stavimai socialiniuose tinkluose) [14]. Tvari miesto pl\u0117tra negali b\u016bti tiesiogiai siejama su kylan\u010dia ekonomika ir tarptautiniais finansiniais srautais. T\u0105 rodo ir pagrindini\u0173 Lietuvos sostin\u0117s gatvi\u0173 ar aik\u0161\u010di\u0173 pavyzd\u017eiai bei jau min\u0117tieji beveid\u017eiai \u201eeuroremontini\u0173\u201c trinkeli\u0173 ir i\u0161kirst\u0173 med\u017ei\u0173 vaizdai. Savo ruo\u017etu verslinink\u0173 sprendimai ar nuog\u0105stavimai d\u0117l stagnuojan\u010dio verslo da\u017enai si\u016blo ne unikalius sprendimus, bet viso labo unifikuotus \u201elengvesnius kelius\u201c.<\/p>\n