{"id":2796,"date":"2018-11-30T22:01:38","date_gmt":"2018-11-30T20:01:38","guid":{"rendered":"http:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/?p=2796"},"modified":"2019-01-05T22:14:03","modified_gmt":"2019-01-05T20:14:03","slug":"architekturos-genijus-menines-itaigos-ir-savitumo-kategorijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/architekturos-genijus-menines-itaigos-ir-savitumo-kategorijos\/","title":{"rendered":"Architekt\u016bros genijus: menin\u0117s \u012ftaigos ir savitumo kategorijos"},"content":{"rendered":"

\"Zilinsko<\/a><\/p>\n

Autorius Gytis Or\u017eikauskas<\/p>\n

\u00a0<\/strong>\u012evadas<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong>Rom\u0117n\u0173 mitologijoje laikyta, kad \u201egenijus\u201c yra gimimo momentu \u017emogui priskiriama dvasia, kurioje slypi visas asmens likimo potencialas. Architekt\u016bros teorijoje s\u0105vok\u0105 \u201egenijus\u201c galime aptikti, kai kalbama apie architekto k\u016brybinio potencialo mast\u0105, t. y. \u201egenialum\u0105\u201c, arba kalbant apie nemateriali\u0105sias architekt\u016bros menines (turinio) savybes, tokias kaip \u201evietos dvasios\u201c kategorija. Bet kuriuo atveju visi galime sutikti, kad architekt\u016bros \u201edvasia\u201c yra susijusi su jos meniniu potencialu ir savitu menininko (architekto) geb\u0117jimu j\u0105 \u012fprasminti kaip meno k\u016brin\u012f, kas atskiria architekt\u016br\u0105 nuo paprastos utilitarios statybos. Vis d\u0117lto, nepaisant bendro paprasto supratimo, konkre\u010diai \u201eu\u017e\u010diuopti\u201c architekt\u016bros menin\u012f prad\u0105 n\u0117ra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Architekt\u016bros meni\u0161kumo ir savitumo kategorijos yra da\u017enas diskusij\u0173 d\u0117l architekt\u016bros kokyb\u0117s klausimas Lietuvoje\u00a0\u2013 \u0161ias s\u0105vokas netgi m\u0117ginta \u012fteisinti architekt\u016bros kokyb\u0119 reglamentuojan\u010diuose teis\u0117s aktuose. 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintas \u201eLietuvos Respublikos architekt\u016bros politikos kryp\u010di\u0173 apra\u0161as\u201c nurodo, kad b\u016btina skleisti \u017einias apie svarbiausias gyvenamosios aplinkos s\u0105lygas ir j\u0173 perspektyvas\u00a0\u2013 meni\u0161kum\u0105<\/em> ir esteti\u0161kum\u0105. Dokumente taip pat \u012fvardytas siekis puosel\u0117ti Lietuvos architekt\u016bros savitum\u0105<\/em> ir gerinti jos kokyb\u0119 valstyb\u0117s mastu strategi\u0161kai palaikant architekt\u0173 asociacijas ir mokslo institucijas[1]<\/a>. Savo ruo\u017etu, 2017\u00a0m. patvirtintame Lietuvos Respublikos architekt\u016bros \u012fstatyme nurodyta, kad \u012fstatymo tikslas \u2013 i\u0161saugoti ir kurti su kra\u0161to savitumu<\/em> darni\u0105 i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119 turin\u010di\u0105 aplink\u0105[2]<\/a>. \u0160ie dokumentai deklaruoja, kad meni\u0161kumas ir savitumas yra pageidautini architekt\u016bros kokybiniai kriterijai, ta\u010diau teis\u0117s aktuose (be abejon\u0117s) n\u0117ra formaliai i\u0161pl\u0117tota \u0161i\u0173 s\u0105vok\u0173 prasm\u0117.<\/p>\n

Architekt\u016bros menin\u0119 \u012ftaig\u0105 galime sieti su meno auditorijos geb\u0117jimu \u012f\u017evelgti kategorijas, kurios neegzistuoja pa\u010diuose meno objektuose, ta\u010diau yra steb\u0117tojo s\u0105mon\u0117s vaizdinys. Joks architekt\u016bros k\u016brinys n\u0117ra pats savaime \u201estati\u0161kas\u201c, \u201edinami\u0161kas\u201c, \u201esant\u016brus\u201c ar \u201eekstravaganti\u0161kas\u201c\u00a0\u2013 tai yra suvok\u0117jo meno k\u016briniui priskiriamos kategorijos. Patys svarbiausi architekt\u016bros prigim\u010diai skirti veikalai skirti \u012fvertinti \u0161ias k\u016brybin\u0117s vaizduot\u0117s[3]<\/a> kategorijas: kompozicijos vientisum\u0105, simetrij\u0105 ir asimetrij\u0105, stati\u0161kum\u0105 ir dinami\u0161kum\u0105, ritm\u0105, proporcijas ir mastel\u012f, fakt\u016br\u0105[4]<\/a>, \u0161vies\u0105 ir spalv\u0105[5]<\/a>. Tai architekto ir architekt\u016bros teoretiko Algimanto Ma\u010diulio (g. 1931) knyga \u201eArchitekt\u016bra: stiliai, kompozicija, men\u0173 s\u0105veika\u201c, dail\u0117tyrininko prof. Juozo Palaimos knyga \u201eHarmonija architekt\u016broje: proporcijos ir mastelis\u201c[6]<\/a>, architekto ir architekt\u016bros teoretiko Edmundo Stasiulio (g. 1943) knyga \u201eForma architekt\u016broje\u201c ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architekt\u016bros fakulteto i\u0161leista knyga \u201eArchitekt\u016bros kompozicijos tyrimai: mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys\u201c[7]<\/a>. Ta\u010diau k\u016brybin\u0117s vaizduot\u0117s kategorijos, kuriomis ai\u0161kinama architekt\u016bros menin\u0117 prigimtis, i\u0161 esm\u0117s yra s\u0105lygin\u0117s. Pavyzd\u017eiui, A. Ma\u010diulis savo knygoje dinami\u0161k\u0105 architekt\u016br\u0105 iliustravo Vilniaus laidotuvi\u0173 r\u016bmais (architektas \u010ceslovas Maz\u016bras, 1975\u20131987)[8]<\/a>, ta\u010diau r\u016bmai, palyginti su \u0161iuolaikin\u0117s dekonstruktyvizmo architekt\u016bros pastatais, anaiptol nebeatrodo dinami\u0161ki. Tokie pavyzd\u017eiai rodo, kad k\u016brybin\u0117s vaizduot\u0117s kategorijos yra subjektyvios, nes i\u0161 esm\u0117s priklauso nuo konteksto, kuriame architekt\u016bra yra vertinama. Toks subjektyvusis ai\u0161kinimo pradas leid\u017eia atsirasti radikalioms nuomon\u0117ms. Tai leid\u017eia susidaryti nuomon\u0119, kad bet koks projektavimo ar statybos rezultatas laikytinas meno k\u016briniu ar kult\u016bri\u0161kai reik\u0161mingu objektu[9]<\/a>. Tokia id\u0117ja yra validi pansemiotin\u0117s estetikos teorijos, teigian\u010dios, kad viskas (pasaulis ir jo objektai) kult\u016brine prasme yra \u017eenkli\u0161ki, kontekste[10]<\/a>. Ta\u010diau praktin\u0117je veikloje galime u\u017esiimti architekt\u016bros teorija ir kritika, net pripa\u017eindami, kad grynosios objektyviosios kategorijos architekt\u016brai vertinti i\u0161 ties\u0173 neegzistuoja. Tai nestabdo m\u016bs\u0173 nuo vertinimo, kaip, pavyzd\u017eiui, neegzistuoja kriterijai \u012fvertinti, kuri kino juosta yra objektyviai pati geriausia, ta\u010diau, nepaisant to, kiekvienais metais vyksta kino apdovanojimai[11]<\/a>.<\/p>\n

Kiti lietuvi\u0161ki mokslo darbai koncentruoti \u012f architekt\u016bros tapatumo kategorij\u0105. Toks tyrimo principas apsaugo nuo subjektyvaus po\u017ei\u016brio, nes architekt\u016bros stilistin\u0117s srov\u0117s apibr\u0117\u017etos bendru ir objektyviu sutarimu. A. Ma\u010diulio daktaro disertacijoje \u201e\u0160iuolaikin\u0117s architekt\u016bros menin\u0117s rai\u0161kos tendencijos\u201c s\u0105voka \u201emenin\u0117 rai\u0161ka\u201c yra apibr\u0117\u017eta kaip \u201emenini\u0173 priemoni\u0173 visuma, nurodanti vieno ar kito objekto stili\u0173 ar krypt\u012f\u201c[12]<\/a>. Ne architekt\u016bros stiliams, bet atskiroms architekt\u016bros tendencijoms (susijusioms su architekt\u016bros vietos, laiko ir sociokult\u016briniu kontekstu) buvo skirta prof. Rimanto Buivydo (1945\u20132017) straipsni\u0173 serija \u201eXX a. architekt\u016bra: regionalizmas\u201c[13]<\/a>, \u201eXX a. architekt\u016bra: istorizmas\u201c[14]<\/a> ir \u201eXX a. architekt\u016bra: iracionalizmas\u201c[15]<\/a>. Ta\u010diau kone vienintelis architekt\u016bros savitumui tiesiogiai skirtas mokslinis darbas yra Aist\u0117s Andriu\u0161yt\u0117s straipsnis \u201eSavitumas kaip vertyb\u0117 architekt\u016broje\u201c. \u0160iame straipsnyje tiriama s\u0105veika tarp dviej\u0173 architekt\u016bros kategorij\u0173\u00a0\u2013 savitumo ir kontekstualumo. Tyrimo i\u0161vadoje formuluojamas teiginys, kad \u0161i\u0173 dviej\u0173 kategorij\u0173 suderinimas rei\u0161kia galimyb\u0119 prisiderinti prie terp\u0117s i\u0161liekant savimi[16]<\/a>. Vis d\u0117lto tapatumu gr\u012fsti architekt\u016bros tyrimai gali pa\u017ei\u016br\u0117ti itin i\u0161skirtinius architekt\u016bros k\u016br\u0117jus, kurie neatitinka jokio vyraujan\u010dio konteksto, pvz., tokius sui generis <\/em>architektus, kaip Friedensreich Hundertwasser (1928\u20132000). \u201ePra\u017ei\u016br\u0117tos\u201c gali b\u016bti i\u0161tisos tendencijos, pvz., \u012ftakingas architekt\u016bros kritikas ir istorikas Sigfried Giedion (1888\u20131968) 1941 m. i\u0161leistoje knygoje \u201eErdv\u0117, laikas ir architekt\u016bra. Naujos tradicijos augimas\u201c atmet\u0117 XX a. 1-osios pus\u0117s ekspresionizmo architekt\u016br\u0105 kaip \u201eneadekva\u010di\u0105\u201c, nes ji neatitiko visuotinai vyravusi\u0173 funkcionalizmo id\u0117j\u0173[17]<\/a>. Lietuvoje tokia \u201epra\u017ei\u016br\u0117ta\u201c architekt\u016bros tendencija yra Streamline Moderne <\/em>architekt\u016bros kryptis[18]<\/a>, kuriai galima priskirti did\u017ei\u0105j\u0105 daugum\u0105 Kauno tarpukario modernizmo architekt\u016bros pastat\u0173. Nepaisant akivaizd\u017ei\u0173 Streamline Moderne <\/em>estetikos \u017eenkl\u0173\u00a0\u2013 j\u016brin\u012f (angl. nautical<\/em>) dizain\u0105 primenan\u010di\u0173 apskrit\u0173 lang\u0173 ir horizontali\u0173 skersini\u0173 laiv\u0173 tur\u0117kl\u0173, XX a. 4-ojo de\u0161imtme\u010dio pramonin\u012f dizain\u0105 primenan\u010di\u0173 suapvalint\u0173 kamp\u0173 ir kampini\u0173 lang\u0173\u00a0\u2013 Kauno tarpukario architekt\u016bra vis tiek da\u017enai vertinta kaip \u201enepasiekusi gryno modernizmo (ar avangardizmo)\u201c, pasi\u017eyminti k\u016brybin\u0117 stagnacija ir pan.[19]<\/a> Iki \u0161iol architekt\u016bros istorijos ir teorijos darbuose da\u017eniausiai ignoruojama architekt\u016bra, netelpanti \u012f bendrus tipologijos, chronologijos, stiliaus ar krypties r\u0117mus, pvz., keli\u0173 architekt\u0173 perstatyta, kelis stilistinius laikotarpius atspindinti ar sui generis<\/em> k\u016br\u0117j\u0173 sumanyta architekt\u016bra\u00a0\u2013 nepaisant to, kokia i\u0161skirtin\u0117 ji b\u016bt\u0173. Bendruoju atveju daugiausia tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio skiriama tiems pastatams, kurie iliustruoja bendr\u0105 tendencij\u0105, atspindi jau suformuluot\u0105 naratyv\u0105 ir yra tapat\u016bs savalaikiam meniniam kontekstui, o ne i\u0161skirtinai individual\u016bs.<\/p>\n

Ribotas architekt\u016bros meninio potencialo ai\u0161kinimas ver\u010dia ie\u0161koti alternatyvi\u0173 tyrimo modeli\u0173, atsiet\u0173 nuo subjektyvi\u0173 naratyv\u0173, stilistinio progreso teorijos ir formali\u0173j\u0173 architekt\u016bros savybi\u0173 ai\u0161kinimo. \u0160iuolaikin\u0117 estetikos teorija akcentuoja suvok\u0117jo santyk\u012f su meno k\u016briniu, kai objekto \u201e\u012fmeninimo\u201c procese svarbus vaidmuo tenka ne tik \u012fkv\u0117ptam k\u016br\u0117jui, bet ir meno auditorijai. Pasak \u0161ios teorijos, objekto \u201e\u012fmeninimo\u201c procesas \u012fvyksta meno k\u016brinio santykyje su jo auditorija d\u0117l tos prie\u017easties, kad meno prigimtis yra \u017eenkli\u0161ka. \u017denkl\u0173 sistem\u0173 rai\u0161kos sritis yra neatsiejama nuo socialin\u0117s komunikacijos. Pavyzd\u017eiui, architekt\u016bros patyrimas seniau buvo tiesiogiai siejamas su subjektyviu patyrimu. Vokie\u010di\u0173 filosofas Hans-Georg Gadamer (1900\u20132002) teig\u0117, kad \u201e[Pastatas] virsta meno k\u016briniu tada, kai j\u012f naudojant prasi\u0161vie\u010dia ka\u017ekas nuostabaus, kaip visur, kas yra gra\u017eu. \u0160i patirtis priver\u010dia mus sustoti kryptingo m\u016bs\u0173 vyksmo viduryje, pavyzd\u017eiui, ba\u017eny\u010dios erdv\u0117je ar laiptin\u0117je, kai staiga mes tiesiog stovime ten ir jau\u010diam\u0117s u\u017ehipnotizuoti.\u201c[20]<\/a><\/p>\n

Architekt\u016bros keliam\u0105 nuostabos jausm\u0105 esame patyr\u0119 visi, ta\u010diau tokio architekt\u016bros patyrimo negalima i\u0161komunikuoti kitam asmeniui. Mes galime \u012fsivaizduoti, kad kitas asmuo gali patirti tok\u012f pat\u012f nuostabos poj\u016bt\u012f, ta\u010diau n\u0117ra joki\u0173 betarpi\u0161k\u0173 (\u201etelepatini\u0173\u201c) b\u016bd\u0173 patikrinti, ar skirting\u0173 asmenybi\u0173 patyrimas yra lygiavertis ir tapatus. Nor\u0117dami \u012fforminti objektyvi\u0105 nuomon\u0119 apie architekt\u016bros vertes, mes nei\u0161vengiamai turime d\u0117l jos sutarti, vadinasi, meninis architekt\u016bros patyrimas turi b\u016bti transformuotas \u012f komunikacines priemones, t. y. kalb\u0105, kuria operuoja architekt\u016bros kritika ir teorija. Neatsitiktinai trys pasauliniai autoriai, kalb\u0117j\u0119 apie architekt\u016bros menin\u0117s \u012ftaigos kategorij\u0105, nagrin\u0117jo j\u0105 per lingvistin\u0119 prizm\u0119. Tai buvo semiotikai Jan Muka\u0159ovsk\u00fd (1891\u20131975), Christian Norberg-Schultz (1926\u20132000) ir Donald Preziosi (g. 1941). \u0160i\u0173 trij\u0173 autori\u0173 id\u0117jas galima sukoncentruoti \u012f vien\u0105 teorin\u012f architekt\u016bros tyrimo model\u012f.<\/p>\n

Architekt\u016bros menin\u0117s \u012ftaigos ir savitumo kategorij\u0173 tyrimo modelis<\/strong><\/p>\n

Architekt\u016bros kritika ir teorija operuoja lingvistin\u0117mis formomis. Bendroji estetikos teorija teigia, kad nors suvokiam\u0173 rei\u0161kini\u0173 interpretacija vyksta naudojantis kalba, \u0161i aplinkyb\u0117 nepaver\u010dia interpretuojam\u0173 objekt\u0173 lingvistiniais dariniais. Tokia samprata neimplikuoja po\u017ei\u016brio \u012f rei\u0161kinius kaip \u017eenklin\u0119 ar kalbin\u0119 realyb\u0119. Tiesiog \u017eenkl\u0173 sistem\u0173 rai\u0161kos sritis yra neatsiejama nuo socialin\u0117s komunikacijos[21]<\/a>. Trys pagrindiniai tyr\u0117jai, nagrin\u0117j\u0119 menin\u0119 architekt\u016bros \u012ftaig\u0105 ir gretin\u0119 architekt\u016bros suvok\u0117jo individuali\u0105 patirt\u012f su objektyviomis (\u201elingvistin\u0117mis\u201c) kategorijomis buvo semiotikai Ch. Norberg-Schultz, J. Muka\u0159ovsk\u00fd ir D. Preziosi (1 pav.). XX a. antrosios pus\u0117s architekt\u016bros tyrimai buvo vykdyti tuo pa\u010diu metu, kai vyravo modernizmo stiliaus id\u0117jos. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u0161ie tyrimai koncentruoti \u012f suaktualint\u0105 architekt\u016bros paskirt\u012f (angl. function<\/em>). Nepaisant to, \u0161iuose tyrimuose ie\u0161kota utilitari\u0105 architekt\u016bros paskirt\u012f papildan\u010di\u0173 menin\u0117s \u012ftaigos paskir\u010di\u0173.<\/p>\n

\"schema-1\"<\/a>\u00a01 pav. Jan Muka\u0159ovsk\u00fd, Christian Norberg-Schultz ir Donald Preziosi architekt\u016bros paskir\u010di\u0173 teorij\u0173 diagrama<\/em><\/p>\n

Norveg\u0173 architektas ir architekt\u016bros teoretikas Ch. Norberg-Schultz savo knygoje \u201eArchitekt\u016bros intencijos\u201c (1965 m.) ra\u0161\u0117 apie architekt\u016bros paskirt\u012f ir teig\u0117, kad architekt\u016bra turi praktin\u012f (reikalingumo) ir menin\u012f tiksl\u0105. Architekt\u016bra geba sukurti tarpin\u012f objekt\u0105, kuris ver\u010dia reaguoti visuomen\u0119. Architekt\u016bra yra tiek reikalinga, tiek meni\u0161ka, tad jos paskirtis sudaro kognityviniai, emociniai ir vertinimo elementai. Architekt\u016bra n\u0117ra grynai kognityvin\u0117, nes ji nesuteikia \u017eini\u0173, ta\u010diau prisideda prie supan\u010dios aplinkos tvarkos. Taip pat ji n\u0117ra grynai emocin\u0117, nes ji nesuteikia mums pramogos, ta\u010diau ji yra tiek pasig\u0117r\u0117jimo, tiek nepasitenkinimo \u0161altinis. Architekt\u016bra taip pat n\u0117ra vertinimo dalis, nes ji neapibr\u0117\u017eia m\u016bs\u0173 elgsenos taisykli\u0173. Nepaisant to, ji prisideda prie m\u016bs\u0173 socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 norm\u0173. Architekt\u016bra yra i\u0161skirtinai sintetin\u0117 veikla, kuri visais at\u017evilgiais prisitaiko prie gyvenimo form\u0173. Tokia adaptacija nereikalauja, kad kiekvienas [architekt\u016bros] darbas sutapt\u0173 su visuma. Savitas darbas konkretina antrines vertes, bet, priklausydamas architekt\u016bros sistemai, prisideda prie bendro konkretinimo. Naujo konkretinimo negali nei imituoti praeities, nei visi\u0161kai nutraukti ry\u0161ius su tradicija. Jos yra priklausomos nuo esam\u0173 simboli\u0173 sistem\u0173, kurias galima vystyti[22]<\/a>.<\/p>\n

\u010cek\u0173 estetikos teoretikas semiotikas J. Muka\u0159ovsk\u00fd i\u0161skyr\u0117 pagrindinius architekt\u016bros paskir\u010di\u0173 \u201ehorizontus\u201c\u00a0\u2013 tiesiogin\u0117 praktin\u0117 paskirtis, istorin\u0117 paskirtis (nusakanti, koks yra pastato santykis su praeities statyba), socialin\u0117 paskirtis (kuri siejasi su statytojo socialiniu statusu ir ekonominiais i\u0161tekliais) ir individuali paskirtis (kuri sietina su savitu pastato stiliumi)[23]<\/a>. Pana\u0161\u016bs buvo JAV meno istoriko ir semiotiko D. Preziosi tyrimai. Autorius i\u0161skyr\u0117 konteksto referencin\u0119 architekt\u016bros paskirt\u012f, t.\u00a0y. pastato panaud\u0105, ir penkias kitas architekt\u016bros paskirtis: 1) estetin\u0119 paskirt\u012f (kuri prigimtinai susijusi su vienu ar kitu pastato tipu); 2) emocin\u0119 arba ekspresyvin\u0119 orientacij\u0105 (kuri pasirei\u0161kia geometriniais ar erdviniais bruo\u017eais, charaktering\u0173 med\u017eiag\u0173, spalv\u0173, tekst\u016br\u0173 naudojimu, panaudos normomis ir apropriacija); 3) koonotacin\u0119 paskirt\u012f (kuri skatina arba sukuria jud\u0117jim\u0105 erdv\u0117je); 4) fatin\u0119 arba \u201eteritorin\u0119\u201c funkcij\u0105 (kuri perteikia socialini\u0173 grupi\u0173 bendrumo, \u0161i\u0173 grupi\u0173 identiteto informacij\u0105); 5) metakodin\u0119 funkcij\u0105 (kuri nusako pastato santyk\u012f su praeityje sukurtomis architekt\u016bros formomis\u00a0\u2013 nuo pedanti\u0161k\u0173 atk\u016brim\u0173 iki simuliacij\u0173 ar transformacij\u0173)[24]<\/a>.<\/p>\n

\u0160i\u0173 trij\u0173 autori\u0173 semiotines teorijas galima lyginti su JAV architekt\u016bros istoriko ir teoretiko Charles Jencks (g. 1939) mintimis. Pasak autoriaus, architekt\u016bros formos tur\u0117t\u0173 b\u016bti nagrin\u0117jamos keliais aspektais: atsi\u017evelgiant \u012f socialin\u012f-fizin\u012f kontekst\u0105 (kokios svarbos erdv\u0117je objektas pastatytas), semantik\u0105, sintaks\u0119 ir konotacijas[25]<\/a>. Ta\u010diau Ch. Jencks tokias kategorijas taik\u0117 tik istorini\u0173 stili\u0173 interpretacijoms ai\u0161kinti. Visi\u0161kai inovatyviai architekt\u016brai analizuoti autorius taik\u0117 pareidolijos rei\u0161kiniui prilygstant\u012f princip\u0105. Knygoje \u201ePostmoderniosios architekt\u016bros kalba\u201c Ch. Jencks naudojo JAV architekto ir architekt\u016bros teoretiko Robert Venturi (g. 1925) iliustracijas, kuriose \u017einomi inovatyvios architekt\u016bros pastatai buvo transformuoti \u012f vaizduot\u0117s diktuojamus pavidalus. Tokiu b\u016bdu Sidn\u0117jaus operos teatras (architektas J\u00f8rn Utzon, 1957\u20131973 m.) atsiskleid\u0117 kaip besiporuojan\u010di\u0173 v\u0117\u017eli\u0173 orgija, Ronchamp Dievo motinos koply\u010dia (architektas Le Corbusier, 1951\u20131955 m.) atsiskleid\u0117 kaip pranc\u016bz\u0173 vienuol\u0117s galvos apdangalas, antis, garlaivis, groteski\u0161ki torsai ar delnai, Ramiojo vandenyno pakrant\u0117s dizaino centras (architektas C\u00e9sar Pelli, 1975 m.) atsiskleid\u0117 kaip supjaustyta de\u0161ra, ant \u0161ono paguldytas dangorai\u017eis arba klasikinis antablementas, diri\u017eabli\u0173 angaras, i\u0161t\u0119stas kasos aparatas ir kt.[26]<\/a> \u0160iuo metodu negalima gr\u012fsti architekt\u016bros menin\u0117s \u012ftaigos tyrim\u0173, nes autorius apra\u0161\u0117 asmeninio patyrimo suformuotus \u012fvaizd\u017eius. \u0160ie \u012fvaizd\u017eiai negali b\u016bti konvertuojami \u012f bendr\u0105sias menin\u0117s \u012ftaigos kategorijas\u00a0\u2013 asmenines asociacijas kelianti architekt\u016bra negali b\u016bti laikoma labiau meni\u0161kai \u012ftaigia u\u017e architekt\u016br\u0105, kuri nekelia joki\u0173 asociacij\u0173. Tod\u0117l galima teigti, kad vertinant architekt\u016br\u0105 svarbu naudoti objektyv\u0173 \u017eenkli\u0161kum\u0105, kad architekt\u016bros kritika ir teorija gal\u0117t\u0173 operuoti santyki\u0161kai objektyviomis kategorijomis (kaip min\u0117ta, grynai objektyvi\u0173 vertinimo kategorij\u0173 papras\u010diausiai neegzistuoja).<\/p>\n

Objektyviesiems meniniams \u017eenklams buvo skirti XX a. pab. vokie\u010di\u0173 tyr\u0117j\u0173 Rolf Duroy (1937\u20132000) ir G\u00fcnther Kerner meno semiotikos ir semantikos tyrimai. R. Duroy ir G. Kerner meno \u017eenkl\u0173 tyrimas yra gr\u012fstas trimis bendromis kategorijomis\u00a0\u2013 pragmatika (\u017eenklai nukreipti \u012f konkret\u0173 tiksl\u0105), sintaktika (\u017eenklai suprantami i\u0161 atitinkamos i\u0161vaizdos) ir semantika (\u017eenklai yra informatyv\u016bs). Sintaktinis formos elementas apibr\u0117\u017eia formos kokyb\u0119 (apvali, kampuota ir pan.), ribas (ry\u0161kus, turintis ai\u0161kias ribas ir t. t.), dimensij\u0105 (linija, k\u016bnas ir pan.), kiekyb\u0119 (didel\u0117, ma\u017ea ir pan.) ir realizacij\u0105 (k\u016brinio \u017eanras ar technika). Pragmatikos po\u017ei\u016briu meniniai \u017eenklai gali b\u016bti indikatyv\u016bs (nukreipti \u012f intelekt\u0105, da\u017enai paprasti ir lengvai \u012fsid\u0117mimi), sugestyv\u016bs (veikiantys jausmus, da\u017enai naudojami reklamose) ir imperatyv\u016bs (veikiantys vali\u0105, da\u017enai naudojami totalitarin\u0117se sistemose). Autoriai teigia, kad atskira semiotikos \u0161aka\u00a0\u2013 sigmatika\u00a0\u2013 tyrin\u0117ja menini\u0173 \u017eenkl\u0173 santyk\u012f su pa\u017eenklintu objektu. \u0160is santykis pasirei\u0161kia kaip ikona, indeksas arba simbolis. Ikona tiesiogiai susijusi su objektu, kur\u012f vaizduoja. Ideksikaliniai \u017eenklai reprezentuoja erdvi\u0161kai ir laiko prasme apibr\u0117\u017eiam\u0105 ir empiri\u0161kai patiriam\u0105 srit\u012f, ta\u010diau nurodo tik daikt\u0173 pad\u0117tis \u0161i\u0173 kategorij\u0173 at\u017evilgiu. Pavyzd\u017eiui, laiko prasme menas gali b\u016bti priskirtas inovacijai arba redundacijai. Pagal vertybines nuostatas pirmenyb\u0117 gali b\u016bti teikiama praeities (istorizmas), dabarties (\u0161iuolaikinis menas) ar ateities (futurizmas) \u017eenklams. Simboliai neoperuoja vizualine priklausomybe nuo mene vaizduojam\u0173 objekt\u0173, ta\u010diau gali b\u016bti gr\u012fsti objektyviomis kategorijomis, pavyzd\u017eiui, \u0161ilumos jutimas raudonai oran\u017einiuose atspalviuose ir prie\u0161inga reakcija \u012f m\u0117lynai \u017ealius[27]<\/a>. R. Duroy ir G. Kerner \u0161io semiotinio analiz\u0117s metodo nepritaik\u0117 architekt\u016brai, ta\u010diau juo grind\u017eiant atliko Gotthold Ephraim Lessing paminklo Braunschweig mieste, Vokietijoje (skulptorius Ernst Friedrich August Rietschel, 1853 m.) analiz\u0119. Nors skulpt\u016bra sigmatine prasme pasi\u017eymi dideliu ikoni\u0161kumo laipsniu (literatas pavaizduotas realistine maniera), autoriai identifikavo \u0161\u012f paminkl\u0105 kaip indeksikalin\u012f \u017eenkl\u0105, skirt\u0105 miesto vietos dvasiai pa\u017eym\u0117ti ir \u012fprasminti j\u0105 dabartyje. Laiko santykiu paminklas atitinka istorizmo stilistikos repertuar\u0105[28]<\/a>. Kadangi tokiomis kategorijomis galima vertinti miesto vie\u0161\u0173j\u0173 aik\u0161\u010di\u0173 \u012fpavidalinim\u0105, galima daryti prielaid\u0105, kad jis yra validus ir tiriant architekt\u016br\u0105.<\/p>\n

\"schema-2\"<\/a>\u00a02 pav. Straipsnio autoriaus sudarytas architekt\u016bros menin\u0117s \u012ftaigos ir savitumo tyrimo teorinis modelis<\/em><\/p>\n

Labiausiai \u012fdomu yra tai, kad vis\u0173 min\u0117t\u0173 autori\u0173 id\u0117jos papildo viena kit\u0105 ir gali b\u016bti sujungtos \u012f vien\u0105 architekt\u016bros tyrimo teorin\u012f model\u012f (2 pav.). Trys pagrindiniai tyr\u0117jai\u00a0\u2013 J. Muka\u0159ovsk\u00fd, D. Preziosi ir Ch. Norberg-Schultz\u00a0\u2013 sutar\u0117, kad architekt\u016bros menin\u0117 paskirtis derinama su jos praktine paskirtimi. Visi autoriai i\u0161 esm\u0117s kalb\u0117jo apie architekt\u016bros priklausomyb\u0119 nuo vietos[29]<\/a>, laiko[30]<\/a> ir sociokult\u016brinio[31]<\/a> konteksto. \u0160ias tris kategorijas galima laikyti architekt\u016bros vertinimo elementu (kur\u012f apra\u0161\u0117 Ch. Norberg-Schultz)\u00a0\u2013 tai yra objektyviosios bendrai sutartos kategorijos, kuri\u0173 kontekste vertiname architekt\u016bros menin\u0119 \u012ftaig\u0105. Architekt\u016bros savitumas gali b\u016bti analizuojamas pagal kitus du elementus\u00a0\u2013 emocin\u012f ir kognityvin\u012f element\u0105. Emociniam elementui galima priskirti individuali\u0105 architekt\u016bros paskirt\u012f (kuri\u0105 apra\u0161\u0117 J. Muka\u0159ovsk\u00fd) ir emocin\u0119 (ekspresyvin\u0119) paskirt\u012f (kuri\u0105 apra\u0161\u0117 D. Preziosi). \u0160is elementas susij\u0119s su steb\u0117tojo emociniu \u012fsp\u016bd\u017eiu, kuris neb\u016btinai gali b\u016bti tikslingai sukonstruotas architekto. Kognityvinis architekt\u016bros elementas gali b\u016bti tapatinamas su konotacine funkcija (kuri\u0105 apra\u0161\u0117 D. Preziosi). Jis yra susij\u0119s su lankytojo architekt\u016bros patyrimo seka, kuri da\u017eniausiai yra i\u0161 anksto ir tikslingai numatyta architekto. \u0160is architekt\u016bros elementas yra pla\u010diau tyrin\u0117tas kit\u0173 autori\u0173\u00a0\u2013 brit\u0173 architekt\u016brologi\u0173 Sophia Psarra (kuri \u0161i\u0105 kategorij\u0105 vadino architekt\u016bros \u201eerdviniu naratyvu\u201c)[32]<\/a> ir Flora Samuel (kuri analizavo \u0161veicar\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 architekto Le Corbusier k\u016bryb\u0105)[33]<\/a>.<\/p>\n

Teorinio modelio pritaikymas konkre\u010diam pavyzd\u017eiui analizuoti<\/strong><\/p>\n

\u012evertinti sudaryto teorinio modelio valdum\u0105 galima nagrin\u0117jant konkret\u0173 architekt\u016bros objekt\u0105\u00a0\u2013 Mykolo \u017dilinsko paveiksl\u0173 galerijos pastat\u0105 Nepriklausomyb\u0117s (buv. Vitra\u017eo) aik\u0161t\u0117je, Kaune (architektai Saulius Ju\u0161kys, K\u0119stutis Kisielius, Eugenijus Mili\u016bnas, interjero architekt\u0117 Nona Maurukait\u0117, 1981\u20131989 m.[34]<\/a>). 1982 m. Miest\u0173 statybos projektavimo instituto Kauno filiale \u012fvyko Paveiksl\u0173 galerijos architekt\u016bros konkursas, kur\u012f laim\u0117j\u0119s projektas buvo \u012fgyvendintas iki 1989 m. Galerijos architekt\u016br\u0105 galima pirmiausia \u012fvertinti pagal sociokult\u016brinio, laiko ir erdv\u0117s konteksto kategorijas. Mykolo \u017dilinsko dail\u0117s galerija sociokult\u016briniame kontekste \u017eenklina l\u016b\u017e\u012f, kai \u0161ilt\u0117janti sovietme\u010dio atmosfera leido rastis naujoms id\u0117joms ir \u012ftakoms. I\u0161 Vakar\u0173 at\u0117jusi postmodernizmo architekt\u016bros kryptis buvo vertinama itin skepti\u0161kai. Lietuvos TSR architekt\u0173 s\u0105jungos parod\u0173 komisijos pirmininkas Algimantas Alekna teig\u0117: \u201eLabiausiai iml\u016bs naujov\u0117ms ir link\u0119 \u012f ekstravagancij\u0105 m\u016bs\u0173 jaunieji architektai puol\u0117 studijuoti postmodernizmo architekt\u016br\u0105 ir j\u0105 m\u0117gd\u017eioti, mechani\u0161kai taikydami savo projektuose kai kurias detales ar motyvus, matytus \u017eurnaluose. <\u2026> Visai neneigdamas, kad akira\u010diui prapl\u0117sti b\u016btina susipa\u017einti su naujausiomis u\u017esienio architekt\u016bros srov\u0117mis, si\u016blau jauniesiems atsakingiau taikyti tuos studij\u0173 pasiekimus savo projektuose ir ie\u0161koti savito kelio, neu\u017emir\u0161tant, kad m\u016bs\u0173 architekt\u016bra dar teb\u0117ra modernizmo stadijoje.\u201c Vis d\u0117lto lygiai tuo pa\u010diu metu, A. Aleknos vertinimu, M. \u017dilinsko galerija buvo \u201eVienas i\u0161 \u012fdomiausi\u0173 pastarojo meto projekt\u0173 <\u2026>. Sud\u0117tinga urbanistin\u0117 situacija padiktavo autoriams originali\u0105 vidaus kompozicij\u0105, kuri sant\u016briomis priemon\u0117mis materializuojama pastato i\u0161or\u0117je.\u201c[35]<\/a> Vietos konteksto po\u017ei\u016briu M. \u017dilinsko paveiksl\u0173 galerija yra visi\u0161kai prie\u0161inga susiklos\u010diusiai urbanistinei strukt\u016brai ir gretim\u0173 pastat\u0173 stilistikai\u00a0\u2013 vietoje perimetrinio u\u017estatymo visas pastato planas yra orientuotas \u012fstri\u017eai aik\u0161t\u0117s kampui, o su smulkiais lipdiniais dekoruotais fasadais kontrastuoja lygios, belang\u0117s galerijos fasad\u0173 sien\u0173 plok\u0161tumos. Nors paveiksl\u0173 galerijos architekt\u016bra yra gr\u012fsta praeities konotacijomis kaip ir gretimi istorizmo stiliaus pastatai, j\u0105 der\u0117t\u0173 vertinti kaip aplinkai radikaliai kontrasting\u0105 pastat\u0105. \u0160iuo po\u017ei\u016briu pastato architekt\u016bra perteikia mai\u0161ting\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f supant\u012f kontekst\u0105. Meninio laiko konteksto po\u017ei\u016briu sukurtas dviprasmi\u0161ka\u00a0\u2013 nei retrospektyvi, nei inovatyvi\u00a0\u2013 pastato rai\u0161ka. \u0160\u012f fakt\u0105 patvirtino patys projektuotojai, teigdami, kad \u201enesistengta kopijuoti kok\u012f nors praeities stili\u0173 ar kurti vien avangardin\u0119 architekt\u016br\u0105. Nieko nei\u0161skiriant ilgamet\u0117je architekt\u016bros istorijoje, buvo siekiama atrasti ma\u017eiausiai senstan\u010dias kompozicines priemones, galin\u010dias atspind\u0117ti meno am\u017einum\u0105.\u201c[36]<\/a><\/p>\n

Ekspresyvinio (emocinio) elemento at\u017evilgiu individualus pastato stilius remiasi sant\u016bria, \u201eprigesinta\u201c rai\u0161ka. Tokiu b\u016bdu lankytojas atribojamas nuo pompastikos, kuria pasi\u017eymi oficialioji vald\u017eios dominavim\u0105 pabr\u0117\u017eianti architekt\u016bra, pvz., toje pa\u010dioje aik\u0161t\u0117je Kauno \u0160v. arkangelo Mykolo (\u012egulos) ba\u017eny\u010dia (vad. Soboras). D\u0117l emocinio \u012ftaigumo galerijos rai\u0161koje naudotos prabangios nat\u016bralios med\u017eiagos (nat\u016bralus akmuo, varis, tekintas metalas), kurian\u010dios pakili\u0105 nuotaik\u0105. Autoriai teig\u0117, kad \u017ealio atspalvio interjero apdaila tur\u0117t\u0173 kelti lietuvi\u0161kumo asociacijas[37]<\/a>. Tiesiogin\u0117 priemon\u0117 pakilumo nuotaikai sukurti yra pastato pak\u0117limas nuo aik\u0161t\u0117s lygmens \u012f vir\u0161\u0173[38]<\/a>.<\/p>\n

\"Zilinsko<\/a>\u00a0\u00a03 pav. Kauno Mykolo \u017dilinsko paveiksl\u0173 galerijos erdvinis naratyvas<\/em><\/p>\n

Kognityvinio elemento (erdvinio naratyvo) po\u017ei\u016briu pastato rai\u0161ka sukurta kaip prie\u0161prie\u0161a toje pa\u010dioje aik\u0161t\u0117je stovin\u010diam Soborui. Soboras statytas kaip i\u0161 didelio atstumo ir nuo \u017daliakalnio \u0161lait\u0173 miesto panoramoje ai\u0161kiai matomas caro vald\u017eios simbolis, stovintis 1,6 km ilgio simetrijos a\u0161yje\u00a0\u2013 dab. Laisv\u0117s al\u0117joje. Skirtingai nei Soboras, galerijos pastatas yra ty\u010dia pasl\u0117pta nuo lankytojo matymo lauko (3 pav.). Projekto autoriai teig\u0117: \u201e\u0160is santykis tarp \u012fsivaizduojamo (menamo) u\u017estatymo turi b\u016bti svarbiausias meninis \u012ftampos veiksnys. Paveiksl\u0173 galerija i\u0161kyla laipsni\u0161kai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 matome ramius, lakoni\u0161kus t\u016brius, formuojan\u010dius aik\u0161t\u0119. J\u0173 fone dominuoja simbolis\u00a0\u2013 skulpt\u016bra. Lipant pagrindiniais laiptais, \u017eymin\u010diais Vitra\u017eo aik\u0161t\u0117s perimetr\u0105, Paveiksl\u0173 galerijos pastatas laipsni\u0161kai tampa dominuojan\u010diu. Atsid\u016br\u0119 pusiau u\u017edarame kieme, pasijuntame es\u0105 galerijoje prie\u0161ais pagrindinio \u012f\u0117jimo fronton\u0105. I\u0161 Vitra\u017eo aik\u0161t\u0117s \u0161is frontonas beveik nematomas, tik kartais jis i\u0161kyla vir\u0161um stog\u0173, tarsi bylodamas ka\u017ek\u0105 paslaptingo…\u201c[39]<\/a> Tokiu b\u016bdu steigtasi i\u0161ry\u0161kinti socialin\u0119 id\u0117j\u0105 tarp autoritarizmo ir demokratijos, kaip teig\u0117 architektas E. Mili\u016bnas: \u201eJei narstyti intelektualiai\u00a0\u2013 kontrastas tarp Vakar\u0173 kult\u016bros krik\u0161\u010dionyb\u0117s (ba\u017eny\u010dia) ir demokratijos\u00a0\u2013 it Periklio, Akropolio, Graikijos, kuri yra nesimetri\u0161ka ir laisva, kaip Propil\u0117jus ka\u017ekur praeini ir lipi…\u201c[40]<\/a> \u201eBuvau \u012fkalbin\u0117jamas laiptus \u012frengti centre, bet galvojau taip: \u017emon\u0117s\u00a0\u2013 ne dievai, gali u\u017elipti ir i\u0161 \u0161ono\u201c[41]<\/a>. Svarbiu pastato erdvinio naratyvo elementu galima laikyti Petro Maz\u016bro skulpt\u016br\u0105 \u201e\u017dmogus\u201c. Matydami j\u0105 i\u0161 Laisv\u0117s al\u0117jos prieig\u0173 ta\u0161ko abstrak\u010dios aklinos sienos fone, negalime iki galo suvokti tiksli\u0173 fig\u016bros proporcij\u0173. Tikruosius jos matmenis galima suvokti tik art\u0117jant link pagrindinio \u012f\u0117jimo laiptais \u012f vir\u0161\u0173. Statula pastatyta be postamento, tame pa\u010diame grind\u0173 lygyje kaip ir lankytojas\u00a0\u2013 kas skatina \u017ei\u016brov\u0105 savo k\u016bno mastel\u012f lyginti su statulos. Kuo labiau art\u0117jama prie pagrindinio \u012f\u0117jimo (ir kuo labiau kylama \u012f vir\u0161\u0173 nuo aik\u0161t\u0117s lygmens), tuo labiau ry\u0161k\u0117ja skirtumas tarp \u017emogaus tikro mastelio ir \u201e\u017dmogaus\u201c fig\u016bros (3 pav.).<\/p>\n

Toliau pastato architekt\u016br\u0105 galima \u012fvertinti pagal R. Duroy ir G. Kerner apra\u0161ytas menini\u0173 \u017eenkl\u0173 kategorijas. Sintaktikos po\u017ei\u016briu pastato rai\u0161koje yra prie\u0161prie\u0161inamos abstrak\u010dios architekt\u016bros formos, neturin\u010dios joki\u0173 \u017emogi\u0161kojo mastelio nuorod\u0173 (lang\u0173 ar dur\u0173), ir pa\u017eodin\u0117 \u017emogaus k\u016bno form\u0173 citata\u00a0\u2013 skulpt\u016bra \u201e\u017dmogus\u201c. Sigmatiniu at\u017evilgiu pasirinkta pastato rai\u0161ka yra ne ikoni\u0161ka, bet indeksali. Autoriai nesisteng\u0117 kopijuoti antikos stiliui b\u016bding\u0173 orderini\u0173 element\u0173, ta\u010diau k\u016br\u0117 lengvai atpa\u017e\u012fstamas antikos stiliaus nuorodas\u00a0\u2013 dviej\u0173 kolon\u0173 prilaikom\u0105 dvi\u0161lait\u012f portik\u0105 teigdami, kad \u201efronton\u0105 ir j\u012f laikan\u010dias kolonas vis\u0173 pirma vertiname kaip vien\u0105 labiausiai i\u0161baigt\u0105 architekt\u016brin\u012f princip\u0105, m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016briu galint\u012f beveik tobulai i\u0161reik\u0161ti meno saugojimo, eksponavimo proceso i\u0161kilmingum\u0105. <…> R\u0117m\u0117m\u0117s Luiso Henrio Saliveno, \u017einomo amerikie\u010di\u0173 architekto, vieno i\u0161 \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros pionieri\u0173 teze: \u201eTrys elementarios formos: stulpas, skersinis, arka\u00a0\u2013 tai trys raid\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161auga architekt\u016bros menas.\u201c[42]<\/a> Simboliniu (ge\u0161talt\u0173) \u017eenklu galima laikyti autori\u0173 pasirinktas apdailos med\u017eiagas\u00a0\u2013 dolomit\u0105, labradorit\u0105, \u017eali\u0105 ir pilk\u0105 granitin\u012f tink\u0105, vario dang\u0105 ir nat\u016bral\u0173 imituojant\u012f melsv\u0105 dirbtin\u012f marmur\u0105, kurie b\u016bdingi neomonumentalizmo architekt\u016brai ir sugestyviai primena klasikin\u0119 architekt\u016br\u0105. Potekst\u0119 perteikiantys elementai yra abstrahuoti iki elementari\u0173 form\u0173\u00a0\u2013 lygi\u0173 aklin\u0173 fasad\u0173 pavir\u0161i\u0173 ir atribut\u0173 neturin\u010dios \u201enuogos\u201c fig\u016bros. Vienintelis ikoni\u0161kas pastato elementas yra skulpt\u016bra \u201e\u017dmogus\u201c, kuri antik\u0105 imituoja tiek turiniu, tiek forma, tiek masteliu. Turinio prasme \u201e\u017dmogus\u201c yra beveik pa\u017eodin\u0117 \u201eVitruvijaus \u017emogaus\u201c reprezentacija. Skulpt\u016bros pavidalas ir mastelis\u00a0\u2013 koloso dyd\u017eio klasikinis nuogumas\u00a0\u2013 atliepia antikos tradicij\u0105. Klasikin\u0117s Graikijos laikotarpiu kolosai buvo statomi beveik i\u0161imtinai tik prie \u0161ventykl\u0173 (tradicija pasikeit\u0117 helenizmo laikais), o pastato k\u016br\u0117jai galerij\u0105 pristat\u0117 b\u016btent kaip \u201emoderni\u0105 \u0161ventykl\u0105\u201c[43]<\/a>. Pastato architekt\u016broje vengta naudoti imperatyvius meninius \u017eenklus\u00a0\u2013 steb\u0117tojas n\u0117ra priverstas \u012fsis\u0105moninti pastato rai\u0161ka perteikiam\u0173 pakyl\u0117tumo, humanizmo ir demokrati\u0161kumo id\u0117j\u0173, pvz., autoritarin\u0117s vald\u017eios id\u0117j\u0105 perteikia greta stovintis Soboras. Pastato meniniai \u017eenklai yra tiek indikatyv\u016bs, tiek sugestyv\u016bs. Indikatyvias nuorodas \u012f antikos kult\u016br\u0105 gali suvokti intelektualusis visuomen\u0117s sluoksnis, o atviras skulpt\u016bros erotizmas veikia sugestyviai. Skulpt\u016bra nuo pat suk\u016brimo iki \u0161iol naudojama kaip \u012fvairi\u0173 vie\u0161\u0173 ar menini\u0173 akcij\u0173 \u201ereklaminis\u201c veidas, ne kart\u0105 tap\u0119s tiek atvir\u0173 parodij\u0173, tiek masin\u0117s kritikos objektu[44]<\/a>. Provokatyvus skulpt\u016bros pavidalas dera su \u012f\u017e\u016blia, kontekstui tiek erdv\u0117s, tiek laiko ar sociokult\u016briniu po\u017ei\u016briu kontrastuojan\u010dia pastato architekt\u016bra. Galima pasteb\u0117ti, kad galerijoje \u012frengtas vie\u0161asis miesto tualetas yra suprojektuotas aik\u0161t\u0117s lygyje, o galerijos patalpos yra gerokai pakyl\u0117tos \u012f vir\u0161\u0173. Tokiu b\u016bdu kuriamas semantinis pasakojimas\u00a0\u2013 sugestyvi menin\u0117 potekst\u0117 apie \u017emogi\u0161kumo prigimt\u012f. \u017dmogi\u0161kumas yra susij\u0119s tiek su sekuliarumu ir k\u016bni\u0161kumu, tiek su pakyl\u0117ta dvasia ir intelektu. Iki koloso mastelio i\u0161didinta \u201e\u017dmogaus\u201c fig\u016bra yra kaip semantin\u0117 nuoroda, teigianti, kad \u017emogi\u0161kumo id\u0117ja yra kur kas didingesn\u0117 negu tiesmukas \u017emogaus pavidalas. \u0160i semantin\u0117 menin\u0117 potekst\u0117 yra tarsi galerijos meninis turinys, perteiktas architekt\u0173, suprojektuotas savita forma, perteikian\u010dia unikal\u0173 architekt\u016bros erdvin\u012f naratyv\u0105.<\/p>\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n

Architekt\u016bros menin\u0117s \u012ftaigos ir jos savitumo santykis yra komplikuotas, nes \u0161ios dvi kategorijos n\u0117ra tapa\u010dios. Savitumas yra b\u016btina architekt\u016bros kaip meno s\u0105lyga, nes tipi\u0161k\u0173 ar kartotini\u0173 objekt\u0173 paprastai nesame link\u0119 laikyti ypatingai meni\u0161kai vertingais. Ta\u010diau tuo pat metu ypatingai savitas statinys neb\u016btinai gali b\u016bti vertinamas kaip architekt\u016bros meno k\u016brinys. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u0161i\u0173 dviej\u0173 kategorij\u0173 santykis turi b\u016bti ai\u0161kinamas sud\u0117tingesniu lygmeniu. Estetikos teorijoje laikoma, kad individualiajam komponentui atstovauja meno k\u016brinio forma, o antrajam\u00a0\u2013 universaliajam pradui priskiriamas meno turinys[45]<\/a>. Toks po\u017ei\u016bris yra palankus vertinat galerin\u012f men\u0105 (ypa\u010d vaizduojam\u0105j\u0105 dail\u0119), kuris da\u017eniausiai vaizduoja archetipinius siu\u017eetus, ta\u010diau perteikia juos originalia forma. Bandant toki\u0105 teorij\u0105 pritaikyti architekt\u016brai, b\u016btina apsvarstyti, kas architekt\u016broje yra laikytina meniniu \u201eturiniu\u201c, o kas \u201eforma\u201c, nes jeigu laikome architekt\u016br\u0105 menu, logi\u0161ka manyti, kad bendroje estetikos teorijoje identifikuoti menin\u0117s k\u016brybos d\u0117sningumai galioja ir jai. Darant prielaid\u0105, kad architekt\u016bros meninio turinio objektyviosioms kategorijoms galima priskirti jos santyk\u012f su vietos, laiko ir sociokult\u016briniu kontekstu, likusios sudaryto teorinio modelio kategorijos\u00a0\u2013 architekt\u016bros kognityvinis elementas ir architekt\u016bros emocinis elementas\u00a0\u2013 priskirtinos architekt\u016bros savitumo kategorijai. Taigi min\u0117tas architekt\u016bros kontekstualumas laikytinas jos meniniu turiniu, kuris perteikiamas savita forma. \u0160i prielaida yra gr\u012fsta logika, kad architekt\u016bra mums atrodo meni\u0161ka tiek, kiek mes j\u0105 galime palyginti su prie\u0161 tai kurta architekt\u016bra (sociokult\u016brinis kontekstas), suvokti, ar jos meninis laikas yra \u0161iuolaiki\u0161kas, retrospektyvus ar ultramodernus (laiko kontekstas) ir kaip ji atliepia supant\u012f u\u017estatym\u0105 (erdv\u0117s kontekstas). Meninis turinys visada yra universalus ir galimas vertinti santyki\u0161kai objektyviomis kategorijomis\u00a0\u2013 jeigu pamatytume visi\u0161kai unikal\u0173 darin\u012f, kurio neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma palyginti su prie\u0161 tai kurta architekt\u016bra ir supamu erdv\u0117s kontekstu, papras\u010diausiai nepaj\u0117gsime jo identifikuoti kaip architekt\u016bros[46]<\/a>, o meno k\u016brinio formai taikomas nuolatinis novacijos reikalavimas\u00a0\u2013 atpa\u017e\u012fstamas turinys privalo b\u016bti perteiktas vis kitaip, nekartotine rai\u0161ka. Architekt\u016bra savo forma turi skatinti vis naujas emocijas ir erdvin\u012f patyrim\u0105. Tokiu meninio turinio ir formos ai\u0161kinimu gr\u012fstas architekt\u016bros tyrimo modelis gali b\u016bti s\u0117kmingai pritaikytas konkretiems pavyzd\u017eiams analizuoti.<\/p>\n

\u0160altiniai<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Alekna Algimantas, \u201eVardai nauji, o id\u0117jos…\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 11 (318), 1985, p. 12\u201314.<\/li>\n
  2. Andriu\u0161yt\u0117 Aist\u0117, \u201eSavitumas kaip vertyb\u0117 architekt\u016broje\u201c, in: Urbanistika ir architekt\u016bra<\/em> 31(1), 2007, p. 62\u201366.<\/li>\n
  3. Architekt\u016bros kompozicijos tyrimai: mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys<\/em>, red. R. Buivydas, J. Jurevi\u010dien\u0117, L. Ziberkas (Vilnius: Technika, 2003).<\/li>\n
  4. Buivydas Rimantas, \u201eXX a. architekt\u016bra: iracionalizmas\u201d, in: Archiforma<\/em>, 1999\/2, p. 71\u201377.<\/li>\n
  5. Buivydas Rimantas, \u201eXX a. architekt\u016bra: istorizmas\u201d, in: Archiforma<\/em>, 1999\/1, p. 69\u201374.<\/li>\n
  6. Buivydas Rimantas, \u201eXX a. architekt\u016bra: regionalizmas\u201d, in: Archiforma<\/em>, 1999\/3, p. 70\u201377.<\/li>\n
  7. Duroy Rolf, Kerner G\u00fcnter, \u201eMenas kaip \u017eenklas: semiotinis-sigmatinis metodas\u201c, in: Meno istorijos \u012fvadas<\/em>, sud. Hans Belting, Heinrich Dilly, Wolfgang Kemp, Willibald Saul\u00e4nder, Martin Warnke (Vilnius, \u201eAlma littera\u201c, 2002), p. 260\u2013281.<\/li>\n
  8. Encyclopedia of 20th Century Architecture<\/em>, Volume 1 A-F, ed. R. Stephen Sennot (New York, London: Fitzroy Dearborn, 2004).<\/li>\n
  9. Gadamer Hans-Georg, \u201eArtworks in Word and Image: \u2018So True, So Full of Being!\u2019 (Goethe) (1992)\u201d, in: Theory, Culture & Society<\/em>, Vol. 23(1), 2006, p. 57\u201383.<\/li>\n
  10. Giedion Sigfried, Space, Time and Architecture: The Growth of a New Tradition<\/em> (Cambridge (MA): Harward University Press, 1967), p. 487.<\/li>\n
  11. Gr\u0117blikait\u0117 G., \u201eGimusi jaunyst\u0117s vaizduot\u0117j\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em>, 4 (348), 1988, p. 20\u201321.<\/li>\n
  12. Grunskis Tomas, R\u0117klait\u0117 Julija, Laisv\u0117s architekt\u016bra<\/em> (Vilnius: \u201eBaltos lankos\u201c, 2012).<\/li>\n
  13. Jack\u016bnas \u017dibartas, Estetika ir prasm\u0117<\/em> (Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 2011).<\/li>\n
  14. Jencks Charles, The Language of Postmodern Architecture<\/em> (London: Academy Editions, 1991).<\/li>\n
  15. Kan\u010dien\u0117 Jolita, \u201eLietuvos architekt\u0173 orientyrai tarpukaryje\u201c, in: Archiforma<\/em> 1996\/1, p. 55\u201359.<\/li>\n
  16. Kaunas 1918\u20132015<\/em>, sud. Julija R\u0117klait\u0117 (Vilnius: Lapas, 2015).<\/li>\n
  17. Kauno architekt\u016bra<\/em>, sud. Alg\u0117 Jankevi\u010dien\u0117 (Vilnius: Mokslas, 1991).<\/li>\n
  18. Klivis Edgaras, Estetika ir meno filosofija<\/em> (Kaunas: Vytauto Did\u017eiojo universiteto leidykla, 2009).<\/li>\n
  19. Liepon\u0117 Jurgita, \u201eMeninink\u0117 J. Vaitkut\u0117 garsi\u0105j\u0105 vyro skulpt\u016br\u0105 Kaune pavers valgoma instaliacija\u201c, in: 15 min<\/em>, [interaktyvus], 2018-07-09, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/15min-artejanciu-svenciu-proga-nuogo-vyro-skulpturai-padovanojo-drabuzius-56-75637<\/a> .<\/li>\n
  20. Lietuvos moderno pastatai<\/em>, sud. Morta Bau\u017eien\u0117 (Vilnius: Savastis, 1998).<\/li>\n
  21. Lietuvos Respublikos architekt\u016bros \u012fstatymas<\/em> [interaktyvus], 2017, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-26], https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/ea80d52054f211e7846ef01bfffb9b64<\/a> .<\/li>\n
  22. Lietuvos Respublikos architekt\u016bros politikos kryp\u010di\u0173 apra\u0161as<\/em> [interaktyvus], 2005, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-26], http:\/\/www.am.lt\/VI\/article.php3?article_id=5553<\/a><\/li>\n
  23. Ma\u010diulis Algimantas, Architekt\u016bra: stiliai, kompozicija, men\u0173 s\u0105veika<\/em> (Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos ledykla, 1997).<\/li>\n
  24. Ma\u010diulis Algimantas, \u0160iuolaikin\u0117s Lietuvos architekt\u016bros menin\u0117s rai\u0161kos tendencijos<\/em>, daktaro disertacija (Vilnius, Technika, 2013).<\/li>\n
  25. Minkevi\u010dius Jonas, \u201eValstyb\u0117s politikos atspindys Lietuvos architekt\u016broje 1918\u20131940 m.\u201d, in: Archiforma<\/em>, 2001\/1, p. 87\u201394.<\/li>\n
  26. Muka\u0159ovsk\u00fd Jan, \u201eOn the problem of functions in architecture\u201c, in: Structure, Sign and Function: Selected Writings of Jan Mukarovsky<\/em>, ed. J. Burbank ir Steiner (New Haven: Yale University Press, 1978).<\/li>\n
  27. Norberg-Schulz Christian, Intentions in Architecture<\/em> (Cambridge (MA): The MIT Press, 1965).<\/li>\n
  28. Palaima Juozas, Harmonija architekt\u016broje: proporcijos ir mastelis <\/em>(Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2006).<\/li>\n
  29. Petru\u0161onis Vytautas, \u201eM\u0117lynosios architekt\u016bros beie\u0161kant\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 5 (337), 1987, p. 20\u201321.<\/li>\n
  30. Preziosi Donald, Architecture, Language and Meaning: Approaches to Semiotics<\/em> (Hague, Paris, New York: Mouton Publishers, 1979).<\/li>\n
  31. Psarra Sophia, Architecture and Narrative: The Formation of Space and Cultural Meaning<\/em> (printed in USA and Canada: Routledge, 2009).<\/li>\n
  32. Rekevi\u010dius Lukas, \u201eMiesto tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0173 sistema, arba miesto poezija neliterat\u016bri\u0161kai\u201c, in: lt<\/em> [interaktyvus], 2012-10-01, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2012-10-01-miesto-tapatybes-zenklu-sistema-arba-miesto-poezija-neliteraturiskai\/88715b<\/a> .<\/li>\n
  33. Rekevi\u010dius Lukas, \u201eProblemas sprend\u017eianti architekt\u016bra\u201c, in: konferencijos \u201eArchitekt\u016bros kokyb\u0117s kriterijai ir j\u0173 teisin\u0117 reik\u0161m\u0117<\/em>\u201c prane\u0161im\u0173 rinkinys, 2014, p. 25\u201326.<\/li>\n
  34. Rennix Brianna, Robinson Nathan J., \u201eKod\u0117l tu nekenti \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros… O jei ne, tai kod\u0117l tur\u0117tum…\u201c, \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 Gytis Or\u017eikauskas, in: Statyba ir architekt\u016bra, [interaktyvus], 2018-01-17, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/sa.lt\/kodel-tu-nekenti-siuolaikines-architekturos\/<\/a> .<\/li>\n
  35. Ruseckas D., Steponaitis R., \u201eKauno paveiksl\u0173 galerija\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 5 (276), 1982, p. 10\u201311.<\/li>\n
  36. Samuel Flora, Le Corbusier and the Architectural Promenade<\/em> (Basel: Birkh\u00e4user, 2010).<\/li>\n
  37. Stasiulis Edmundas, Forma architekt\u016broje<\/em> (Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2010).<\/li>\n
  38. \u201e\u0160alia garsiausio Kauno nuogaliaus nusifotografavo nuogas\u201c, in: Kas vyksta Kaune, [interaktyvus], 2015-02-18, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/kaunas.kasvyksta.lt\/2015\/02\/18\/zmones\/salia-garsiausio-kauno-nuogaliaus-nusifotogravo-nuogas\/<\/a> ;<\/li>\n
  39. \u0160e\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117 J\u016brat\u0117, \u201e\u017dymiausias Kauno \u201enuogalius\u201c\u00a0\u2013 P. Maz\u016bro skulpt\u016bra \u201e\u017dmogus\u201c, in: 15 min<\/em>, [interaktyvus], 2010-07-11, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/zymiausias-kauno-nuogalius-p-mazuro-skulptura-zmogus-56-106906<\/a> .<\/li>\n
  40. Wrenck Frank E., The Streamline Era Greyhound Terminals: The Architecture of W. S. Arrasmith<\/em> (Jefferson (NC), London: McFarland & Company, 2007).<\/li>\n
  41. \u201e15 min art\u0117jan\u010di\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 proga nuogo vyro skulpt\u016brai padovanojo drabu\u017eius\u201c, in: 15 min<\/em> [interaktyvus], 2009-12-14, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/15min-artejanciu-svenciu-proga-nuogo-vyro-skulpturai-padovanojo-drabuzius-56-75637<\/a> .<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n

    I\u0161na\u0161os:<\/strong><\/p>\n

    [1]<\/a> V dalis ir VI apra\u0161o dalis. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/www.am.lt\/VI\/article.php3?article_id=5553<\/a><\/p>\n

    [2]<\/a> 1 str. 1 dalis. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/ea80d52054f211e7846ef01bfffb9b64<\/a><\/p>\n

    [3]<\/a> S\u0105voka \u201ek\u016brybin\u0117 vaizduot\u0117\u201c paimta i\u0161: Edgaras Klivis, Estetika ir meno filosofija <\/em>(Kaunas: Vytauto Did\u017eiojo universiteto leidykla, 2009), p. 25\u201326.<\/p>\n

    [4]<\/a> Algimantas Ma\u010diulis, Architekt\u016bra: stiliai, kompozicija, men\u0173 s\u0105veika<\/em> (Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 1997).<\/p>\n

    [5]<\/a> Ibid<\/em>; taip pat: Edmundas Stasiulis, Forma architekt\u016broje<\/em> (Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2010).<\/p>\n

    [6]<\/a> Juozas Palaima, Harmonija architekt\u016broje: proporcijos ir mastelis<\/em> (Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2006).<\/p>\n

    [7]<\/a> Architekt\u016bros kompozicijos tyrimai: mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys<\/em>, red. R. Buivydas, J. Jurevi\u010dien\u0117, L. Ziberkas (Vilnius: Technika, 2003).<\/p>\n

    [8]<\/a> Algimantas Ma\u010diulis, op. cit., p. 140,<\/p>\n

    [9]<\/a> Tokia prielaida atspind\u0117ta Luko Rekevi\u010diaus darbuose. Autorius teigia, kad (bet kokia?) architekt\u016bra yra kult\u016bri\u0161kai vertinga, nes atspindi savo suk\u016brimo kult\u016brin\u0119 terp\u0119, ir kad geros architekt\u016bros kriterijus yra skirting\u0173 socialini\u0173 grupi\u0173\u00a0\u2013 pla\u010diosios visuomen\u0117s, in\u017einieri\u0173, estet\u0173, teoretik\u0173, planuotoj\u0173, turist\u0173, kult\u016brolog\u0173 ir investuotoj\u0173\u00a0\u2013 juslingumo stimuliavimas. \u017dr., Lukas Rekevi\u010dius, \u201eMiesto tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0173 sistema, arba miesto poezija neliterat\u016bri\u0161kai\u201c, in: Bernardinai.lt<\/em> [interaktyvus], 2012-10-01, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2012-10-01-miesto-tapatybes-zenklu-sistema-arba-miesto-poezija-neliteraturiskai\/88715b<\/a>; Lukas Rekevi\u010dius, \u201eProblemas sprend\u017eianti architekt\u016bra\u201c, in: konferencijos \u201eArchitekt\u016bros kokyb\u0117s kriterijai ir j\u0173 teisin\u0117 reik\u0161m\u0117<\/em>\u201c prane\u0161im\u0173 rinkinys, 2014, p. 25\u201326.<\/p>\n

    [10]<\/a> \u017dibartas Jack\u016bnas. Estetika ir prasm\u0117<\/em> (Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 2011), p. 17\u201318.<\/p>\n

    [11]<\/a> Id\u0117ja perteikta straipsnyje kritiniame Brianna Rennix ir Nathan J. Robinson straipsnyje \u201eKod\u0117l<\/em> tu nekenti \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros… O jei ne, tai kod\u0117l tur\u0117tum…<\/em>\u201c, \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 Gytis Or\u017eikauskas, in: Statyba ir architekt\u016bra, [interaktyvus], 2018-01-17, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/sa.lt\/kodel-tu-nekenti-siuolaikines-architekturos\/<\/a>.<\/p>\n

    [12]<\/a> Algimantas Ma\u010diulis, \u0160iuolaikin\u0117s Lietuvos architekt\u016bros menin\u0117s rai\u0161kos tendencijos<\/em>, daktaro disertacija (Vilnius, Technika, 2013), p. viii.<\/p>\n

    [13]<\/a> Rimantas Buivydas, \u201eXX a. architekt\u016bra: regionalizmas\u201c, in: Archiforma, 1999\/3, p. 70\u201377.<\/p>\n

    [14]<\/a> Rimantas Buivydas, \u201eXX a. architekt\u016bra: istorizmas\u201c, in: Archiforma<\/em>, 1999\/1, p. 69\u201374.<\/p>\n

    [15]<\/a> Rimantas Buivydas, \u201eXX a. architekt\u016bra: iracionalizmas\u201c, in: Archiforma<\/em>, 1999\/2, p. 71\u201377.<\/p>\n

    [16]<\/a> Aist\u0117 Andriu\u0161yt\u0117, \u201eSavitumas kaip vertyb\u0117 architekt\u016broje\u201c, in: Urbanistika ir architekt\u016bra<\/em> 31(1), 2007, p. 62\u201366.<\/p>\n

    [17]<\/a> Sigfried Giedion, Space, Time and Architecture: The Growth of a New Tradition<\/em> (Cambridge (MA): Harward University Press, 1967), p. 487.<\/p>\n

    [18]<\/a> Streamline Moderne<\/em> \u2012 XX a. 4-ojo de\u0161imtme\u010dio architekt\u016bros kryptis, kai pramoninio (laiv\u0173, traukini\u0173, l\u0117ktuv\u0173) dizaino\u00a0 elementai buvo pritaikomi architekt\u016brai. Tokiai rai\u0161kai b\u016bdingi lyg\u016bs pavir\u0161iai, suapvalinti kampai, akcentuotos lang\u0173 juostos, \u017er. Encyclopedia of 20th<\/sup> Century Architecture, Volume 1 A-F<\/em>, sud. R. Stephen Sennot (New York, London: Fitzroy Dearborn, 2004), p. 69. Taip pat: Frank E. Wrenck, The Streamline Era Greyhound Terminals: The Architecture of W. S. Arrasmith<\/em> (Jefferson (NC), London: McFarland & Company, 2007), p. 111.<\/p>\n

    [19]<\/a> \u017dr. Kauno architekt\u016bra<\/em>, sud. Alg\u0117 Jankevi\u010dien\u0117 (Vilnius: Mokslas, 1991), p. 45; Jolita Kan\u010dien\u0117, Lietuvos architekt\u0173 orientyrai tarpukaryje, in: Archiforma<\/em> 1996\/1, p. 58; Jonas Minkevi\u010dius, \u201eValstyb\u0117s politikos atspindys Lietuvos architekt\u016broje 1918\u20131940 m.\u201c, in: Archiforma<\/em>, 2001\/1, p. 89; Lietuvos moderno pastatai<\/em>, sud. Morta Bau\u017eien\u0117 (Vilnius: Savastis, 1998), \u012f\u017eanga, puslapiai nenumeruoti; Kaunas 1918\u20132015<\/em>, sud. Julija R\u0117klait\u0117 (Vilnius: Lapas, 2015), p. 18.<\/p>\n

    [20]<\/a> Hans-Georg Gadamer, \u201cArtworks in Word and Image: \u2018So True, So Full of Being!\u2019 (Goethe) (1992)\u201d, Theory, Culture & Society,<\/em> Vol. 23(1), 2006, p. 79\u201380.<\/p>\n

    [21]<\/a> \u017dibartas Jack\u016bnas, Estetika ir prasm\u0117<\/em> (Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 2011), p. 18.<\/p>\n

    [22]<\/a> Christian Norberg-Schulz, Intentions in Architecture<\/em> (Cambridge (MA): The MIT Press, 1965), p. 187\u2013188.<\/p>\n

    [23]<\/a> Jan Muka\u0159ovsk\u00fd, \u201eOn the problem of functions in architecture\u201c, in: Structure, Sign and Function: Selected Writings of Jan Mukarovsky<\/em>, ed. J. Burbank ir Steiner (New Haven: Yale University Press, 1978), p. 241\u2013244.<\/p>\n

    [24]<\/a> Donald Preziosi, Architecture, Language and Meaning: Approaches to Semiotics<\/em> (Hague, Paris, New York: Mouton Publishers, 1979), p. 52\u201355.<\/p>\n

    [25]<\/a> Charles Jencks, The Language of Postmodern Architecture<\/em> (London: Academy Editions, 1991), p. 49.<\/p>\n

    [26]<\/a> Ibid, p. 45\u201346, 49.<\/p>\n

    [27]<\/a> D\u0117l \u0161ios prie\u017easties autori\u0173 \u012fvardytuosius \u201esimbolius\u201c galima tapatinti su ge\u0161taltais.<\/p>\n

    [28]<\/a> Rolf Duroy, G\u00fcnter Kerner, \u201eMenas kaip \u017eenklas: semiotinis-sigmatinis metodas\u201c, in: Meno istorijos \u012fvadas<\/em>, sud. Hans Belting, Heinrich Dilly, Wolfgang Kemp, Willibald Saul\u00e4nder, Martin Warnke (Vilnius: Alma littera, 2002), p. 260\u2013281.<\/p>\n

    [29]<\/a> Fatin\u0117 (teritorin\u0117) paskirtis pagal D. Preziosi.<\/p>\n

    [30]<\/a> Istorin\u0117 paskirtis pagal J. Muka\u0159ovsk\u00fd, metakodin\u0117 funkcija pagal D. Preziosi ir konotacijos, kurias apra\u0161\u0117 Ch. Jencks.<\/p>\n

    [31]<\/a> Socialin\u0117 paskirtis pagal J. Muka\u0159ovsk\u00fd, estetin\u0117 paskirtis pagal D. Preziosi.<\/p>\n

    [32]<\/a> Sophia Psarra, Architecture and Narrative: The Formation of Space and Cultural Meaning <\/em>(printed in USA and Canada: Routledge, 2009).<\/p>\n

    [33]<\/a> Flora Samuel, Le Corbusier and the Architectural Promenade<\/em> (Basel: Birkh\u00e4user, 2010).<\/p>\n

    [34]<\/a> Kaunas 1918\u20132015<\/em>, sud. Julija R\u0117klait\u0117 (Vilnius: Lapas, 2015), p. 19, 200.<\/p>\n

    [35]<\/a> Algimantas Alekna, \u201eVardai nauji, o id\u0117jos…\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 11 (318), 1985, p. 13\u201314.<\/p>\n

    [36]<\/a> D. Ruseckas, R. Steponaitis, \u201eKauno paveiksl\u0173 galerija\u201c, Statyba ir architekt\u016bra 5 (276), 1982, p. 10.<\/p>\n

    [37]<\/a> G. Gr\u0117blikait\u0117, \u201eGimusi jaunyst\u0117s vaizduot\u0117j\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em>, 4 (348), 1988, p. 21.<\/p>\n

    [38]<\/a> Apie k\u0105 ra\u0161oma straipsnyje\u00a0\u2013 Vytautas Petru\u0161onis, \u201eM\u0117lynosios architekt\u016bros beie\u0161kant\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 5 (337), 1987, p. 20\u201321.<\/p>\n

    [39]<\/a> D. Ruseckas, R. Steponaitis, \u201eKauno paveiksl\u0173 galerija\u201c, in: Statyba ir architekt\u016bra<\/em> 5 (276), 1982, p. 10.<\/p>\n

    [40]<\/a> Tomas Grunskis, Julija R\u0117klait\u0117, Laisv\u0117s architekt\u016bra<\/em> (Vilnius: Baltos lankos, 2012), p. 183.<\/p>\n

    [41]<\/a> G. Gr\u0117blikait\u0117, op. cit., p. 20.<\/p>\n

    [42]<\/a> D. Ruseckas, R. Steponaitis, op. cit., p. 11.<\/p>\n

    [43]<\/a> G. Gr\u0117blikait\u0117, op. cit., p. 21.<\/p>\n

    [44]<\/a> Menin\u0117 instaliacija \u201emis(a)apropriacija\u201c, [interaktyvus], 2005, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/coolturistes.weebly.com\/missappropriation-2005.html<\/a>; valgoma \u201e\u017dmogaus\u201c instaliacija, meninink\u0117 Jolita Vaitkut\u0117, \u017er. Jurgita Liepon\u0117, \u201eMeninink\u0117 J. Vaitkut\u0117 garsi\u0105j\u0105 vyro skulpt\u016br\u0105 Kaune pavers valgoma instaliacija\u201c, in: 15 min<\/em>, [interaktyvus], 2018-07-09, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/15min-artejanciu-svenciu-proga-nuogo-vyro-skulpturai-padovanojo-drabuzius-56-75637<\/a>; \u201e15 min art\u0117jan\u010di\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 proga nuogo vyro skulpt\u016brai padovanojo drabu\u017eius\u201c, in: 15 min<\/em> [interaktyvus], 2009-12-14, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/15min-artejanciu-svenciu-proga-nuogo-vyro-skulpturai-padovanojo-drabuzius-56-75637<\/a>; \u201e\u0160alia garsiausio Kauno nuogaliaus nusifotografavo nuogas\u201c, in: Kas vyksta Kaune<\/em>, [interaktyvus], 2015-02-18, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/kaunas.kasvyksta.lt\/2015\/02\/18\/zmones\/salia-garsiausio-kauno-nuogaliaus-nusifotogravo-nuogas\/<\/a>; J\u016brat\u0117 \u0160e\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117, \u201e\u017dymiausias Kauno \u201enuogalius\u201c\u00a0\u2013 P. Maz\u016bro skulpt\u016bra \u201e\u017dmogus\u201c, in: 15 min<\/em>, [interaktyvus], 2010-07-11, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-25], https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/lietuva\/zymiausias-kauno-nuogalius-p-mazuro-skulptura-zmogus-56-106906<\/a>.<\/p>\n

    [45]<\/a> Edgaras Klivis, Estetika ir meno filosofija<\/em>, Kaunas: Vytauto Did\u017eiojo universiteto leidykla, 2009, p. 16\u201318.<\/p>\n

    [46]<\/a> Filosofas \u017dibartas Jack\u016bnas teigia, kad kad tolyd\u017eio atsikartojantys rei\u0161kiniai, savyb\u0117s, santykiai, d\u0117sningumai, svarb\u016bs geb\u0117jimai ir vertyb\u0117s yra svarb\u016bs sockult\u016brinei bendruomenei, tuo tarpu atsitiktiniai, nesikartojantys rei\u0161kiniai daugiausiai lieka u\u017e patirties rib\u0173, \u017er. \u017dibartas Jack\u016bnas, Estetika ir prasm\u0117<\/em> (Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 2011), p. 139\u2013140.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Autorius Gytis Or\u017eikauskas \u00a0\u012evadas \u00a0Rom\u0117n\u0173 mitologijoje laikyta, kad \u201egenijus\u201c yra gimimo momentu \u017emogui priskiriama dvasia, kurioje slypi visas asmens likimo potencialas. Architekt\u016bros teorijoje s\u0105vok\u0105 \u201egenijus\u201c galime aptikti, kai kalbama apie architekto k\u016brybinio potencialo mast\u0105, t. y. \u201egenialum\u0105\u201c, arba kalbant apie nemateriali\u0105sias architekt\u016bros menines (turinio) savybes, tokias kaip \u201evietos dvasios\u201c kategorija.<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2796","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2796","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2796"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2796\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2803,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2796\/revisions\/2803"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2796"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2796"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2796"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}