{"id":2889,"date":"2018-12-03T20:27:47","date_gmt":"2018-12-03T18:27:47","guid":{"rendered":"http:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/?p=2889"},"modified":"2019-01-15T21:18:34","modified_gmt":"2019-01-15T19:18:34","slug":"miestovaizdzio-skaitomumas-kaip-tapatumo-rodiklis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/miestovaizdzio-skaitomumas-kaip-tapatumo-rodiklis\/","title":{"rendered":"Miestovaizd\u017eio skaitomumas kaip tapatumo rodiklis"},"content":{"rendered":"<p>Autoriai prof. dr. K\u0119stutis Zaleckis, doc. dr. Indr\u0117 Gra\u017eulevi\u010di\u016bt\u0117-Vileni\u0161k\u0117, Jurga Vitkuvien\u0117<\/p>\n<p><em>Kauno technologijos universitetas*<\/em><\/p>\n<p><strong>\u012evadas<\/strong><\/p>\n<p>\u017dvelgiant \u012f architekt\u016br\u0105 ar urbanistinius darinius ir juos tiriant \u012fvairiuose kontekstuose, daugiausia d\u0117mesio skiriama t\u016briui ir formai, o tarp architekt\u016brini\u0173 t\u016bri\u0173 ar rib\u0173 esanti erdv\u0117 da\u017eniausiai matoma kaip tu\u0161tuma. <!--more-->Billas Hillieris, a\u0161tuntajame pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje klodamas erdv\u0117s sintaks\u0117s modelio pamatus, r\u0117m\u0117si teiginiu, kad architekt\u016bros ir urbanistikos po\u017ei\u016briu yra \u012fvairi\u0173 kult\u016brini\u0173, socialini\u0173, ekonomini\u0173 proces\u0173 erdvi\u0173<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a>. \u0160is postulatas gali b\u016bti logi\u0161kai i\u0161pl\u0117stas ar prat\u0119stas teigiant, kad kiekvienai kult\u016brai, laikotarpiui ar socialinei grupei b\u016bdingi saviti tiek individualaus, tiek bendro gyvenimo scenarijai. \u0160ie scenarijai perkeliami \u012f erdv\u0119 j\u0105 formuojant architekt\u016brin\u0117mis priemon\u0117mis ir jungiant su kitomis erdv\u0117mis. Kita vertus, remiantis semiotikos mokslu (teigian\u010diu, kad \u017emogus vis\u0105 savo veikl\u0105 ir ja remdamasis sukurtus objektus suvokia ir naudoja kaip tekst\u0105<a href=\"#_ftn2\" name=\"_ftnref2\">[2]<\/a>) bei Michaelio Cole\u2019o kult\u016brin\u0117s-istorin\u0117s psichologijos teorija (i\u0161vystan\u010dia bendr\u0105 semiotikos teigin\u012f d\u0117l kult\u016brini\u0173-istorini\u0173 artefakt\u0173 koncepcijos ir kolektyvin\u0117s i\u0161orin\u0117s s\u0105mon\u0117s teorijos<a href=\"#_ftn3\" name=\"_ftnref3\">[3]<\/a>), galima teigti, kad architekt\u016brin\u0117 erdv\u0117 su jai b\u016bdingomis konfig\u016bracijomis ir jungtimis su kitomis erdv\u0117mis pati formuoja ar bent jau skatina tam tikras jos naudojimo praktikas. Keletas istorini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Viduram\u017ei\u0173 islamo miestas kaip siaur\u0173 per\u0117jim\u0173 labirintas, atspindintis kult\u016bros siek\u012f maksimaliai atskirti priva\u010di\u0105 erdv\u0119 nuo vie\u0161osios, skatinti socialinius kontaktus vakarie\u010diui beveik intymaus mastelio erdv\u0117se. \u0160is bruo\u017eas, plintant islamui, traktuotas kaip modelis diegti nauj\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 u\u017ekariautose \u0161alyse<a href=\"#_ftn4\" name=\"_ftnref4\">[4]<\/a>.<\/li>\n<li>Gotikinio plano Vakar\u0173 Europos viduram\u017ei\u0173 miestas su siauromis gatvel\u0117mis, akcentuojan\u010diomis vertikalum\u0105, kurio erdvi\u0173 tinkle nei\u0161siskiria akivaizd\u017eiai n\u0117 viena gatv\u0117. Jo centre\u00a0\u2013 viduram\u017ei\u0161kai u\u017edara aik\u0161t\u0117, o miestas (pasak Jaques\u2019o Le Goffo<a href=\"#_ftn5\" name=\"_ftnref5\">[5]<\/a>) daugeliu prasmi\u0173 siena atsitv\u0117r\u0119s nuo viduram\u017ei\u0173 kult\u016bros, fizi\u0161kai ir dvasi\u0161kai nesaugia matytos u\u017emies\u010dio aplinkos. Pasak Lewiso Mumfordo<a href=\"#_ftn6\" name=\"_ftnref6\">[6]<\/a>, tai religini\u0173 procesij\u0173 miestas, kuriame gatv\u0117s erdv\u0117 net steb\u0117tojus paver\u010dia j\u0173 dalyviais; kuriame lygiaver\u010di\u0173 gatvi\u0173 tinklas kuria tolygias santykio tarp priva\u010dios ir vie\u0161os erdv\u0117s s\u0105lygas, svarbias i\u0161 esm\u0117s Vakar\u0173 kult\u016brai b\u016bdingai individualiai ekonominei iniciatyvai bei, pasak Maxo Weberio<a href=\"#_ftn7\" name=\"_ftnref7\">[7]<\/a>, jai atsiverian\u010diai ir j\u0105 skatinan\u010diai kult\u016brai. Da\u017enos trys lygiavert\u0117s dominant\u0117s (katedra, rotu\u0161\u0117, pilis) ir atitinkamos erdv\u0117s greta j\u0173 atspindi trij\u0173 vald\u017ei\u0173 pusiausvyr\u0105 ir t. t.<\/li>\n<li>Vakar\u0173 Europos klasicistiniai miestai atspindi visi\u0161kai kitus erdv\u0117s naudojimo scenarijus ir vertybes. Geras pavyzdys\u00a0\u2013 Versalis, sukurtas \u201elygioje vietoje\u201c ir puikiai atspindintis to meto kult\u016br\u0105. Pasak Mumfordo<a href=\"#_ftn8\" name=\"_ftnref8\">[8]<\/a>, \u0161iuo laikotarpiu r\u016bmai buvo pavyzdys viskam ir kaip miesto bei pasaulio centras. Atitinkamai miesto gatv\u0117s pradeda plat\u0117ti, leisdamos karietoms ir raiteliams jud\u0117ti netrukdant p\u0117stiesiems. Svarbiausios erdv\u0117s veda \u012f r\u016bmus, pl\u0117tojamos Renesanse atsiradusios reprezentacin\u0117s aik\u0161t\u0117s, kuri\u0173 pirmin\u0117 funkcija\u00a0\u2013 ne prekyba ar kitoks \u017emoni\u0173 susib\u016brimas, bet tinkamo fono r\u016bmams suk\u016brimas ir j\u0173 svarbos pabr\u0117\u017eimas. Svarbiausios gatv\u0117s apsodinamos med\u017eiais, taip reflektuojant r\u016bm\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 greta parko. Prekyba sutelkiama tam tikslui kuriamose turgaus aik\u0161t\u0117se. Pana\u0161iai kaip ir r\u016bmuose ar juos m\u0117gd\u017eiojan\u010diose rezidencijose nuo reprezentacin\u0117s erdv\u0117s atskiriama \u016bkin\u0117 ir tarn\u0173 dalis ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Urbanistikos istorijoje galima rasti daug pana\u0161i\u0173 pavyd\u017ei\u0173, kurie leid\u017eia kalb\u0117ti apie savoti\u0161k\u0105 miestovaizd\u017eio kaip kult\u016brinio artefakto skaitym\u0105 remiantis jo erdvi\u0173 charakteristikomis. \u0160is skaitymas svarbus tiek konkre\u010dios kult\u016bros atstovui naudojant erdves, tiek jas geriau pa\u017einti norin\u010diam sve\u010diui. Logi\u0161ka teigti ir tai, kad miestovaizd\u017eio kaip kult\u016brini\u0173 ir socialini\u0173 scenarij\u0173 realizatoriaus erdv\u0117je perskaitym\u0105 lemian\u010dios savyb\u0117s yra esmin\u0117s (ar bent jau labai svarbios) kalbant apie jo kult\u016brin\u012f tapatum\u0105. \u0160ioje vietoje hipoteti\u0161kai galima formuluoti miestovaizd\u017eio erdvinio \u201e\u012fskaitomumo\u201c ir \u201eskaitomumo s\u0105vokas\u201c. Pirmoji pagal analogij\u0105 su ra\u0161ytu tekstu rodyt\u0173 tik erdvin\u0117s strukt\u016bros suvokim\u0105, o antroji apimt\u0173 ir galim\u0173 naudojimo scenarij\u0173 atpa\u017einim\u0105, taip u\u017etikrindama \u201eteksto\u201c patrauklum\u0105 ar \u012fdomum\u0105 skaitytojui. Skirtum\u0105 atskleid\u017eiantis pavyzdys: i\u0161 esm\u0117s ko gero kiekviena architekt\u016brin\u0117mis priemon\u0117mis suformuota erdv\u0117 yra daugiau ar ma\u017eiau \u201e\u012fskaitoma\u201c, o \u201eskaitymas\u201c remiasi ir m\u016bs\u0173 galvose kylan\u010diomis asociacijomis su galimais bendrais erdvi\u0173 naudojimo scenarijais.<\/p>\n<p><strong>Metodinis pagrindas<\/strong><\/p>\n<p>Ar \u012fmanoma tirti miestovaizd\u017eio skaitomum\u0105, ar \u012fmanoma tai daryti remiantis kiekybiniais modeliais? Kokie modeliai, net jei ir nevartojamas terminas \u201eskaitomumas\u201c, tai daro?<\/p>\n<p>Ap\u017evalg\u0105 verta prad\u0117ti nuo aptariamai temai fundamentalios koncepcijos, kalban\u010dios apie santykio tarp steb\u0117tojo ir miesto erdvi\u0173 tinklo esm\u0119\u00a0\u2013 tai Benjameno Walterio sekuliarios piligrimyst\u0117s id\u0117ja. Pasak jos, miestas d\u0117l savo specifin\u0117s erdvin\u0117s strukt\u016bros ir joje sutelkiam\u0173 \u017emoni\u0173 bei j\u0173 veikl\u0173 tampa piligrimyst\u0117s objektu\u00a0\u2013 piligrimyst\u0117s, kurios tikslas yra atrasti ir suvokti save d\u0117l netik\u0117tai sukelt\u0173 asociacij\u0173, konotacij\u0173, atsiminim\u0173, potyri\u0173 ir pan.<a href=\"#_ftn9\" name=\"_ftnref9\">[9]<\/a> Nors Walterio koncepcijoje ir nekalbama apie miestovaizd\u017eio skaitomum\u0105, ta\u010diau erdvin\u0117 miesto aplinka matoma kaip labai svarbus, piligrimin\u0117s kelion\u0117s vertas tekstas, kuriame svarbi tiek erdv\u0117, tiek jos u\u017epildas.<\/p>\n<p>Aplinkos psichologija kalba apie psichologi\u0161kai priimtin\u0105 aplink\u0105\u00a0\u2013 toki\u0105 aplink\u0105, kurioje \u017emogus renkasi gyventi ir b\u016bti, jei turi pasirinkimo laisv\u0119<a href=\"#_ftn10\" name=\"_ftnref10\">[10]<\/a>. Svarbu tai, kad, pasak teorijos autori\u0173, ilgalaikis buvimas aplinkoje, kuri n\u0117ra priimtina, gali tapti \u012fvairi\u0173 psichologini\u0173 negalavim\u0173 prie\u017eastimi. Keturios psichologi\u0161kai priimtinos aplinkos savyb\u0117s:<\/p>\n<ul>\n<li>Vientisumas (angl. <em>coherence<\/em>)\u00a0\u2013 visos aplinkos detal\u0117s sudaro vientis\u0105 suvokiam\u0105 visum\u0105.<\/li>\n<li>\u012evairov\u0117 (angl. <em>complexity<\/em>)\u00a0\u2013 pabr\u0117\u017eia aplink\u0105 sudaran\u010di\u0173 element\u0173 tipologin\u0117s \u012fvairov\u0117s b\u016btinyb\u0119.<\/li>\n<li>Paslaptingumas (angl. <em>mysterioussness<\/em>)\u00a0\u2013 aplinkos savyb\u0117, leid\u017eianti jai, neprarandant kit\u0173 dviej\u0173 savybi\u0173, kiekvien\u0105 kart\u0105 atrodyti \u0161iek tiek kitokia. \u012edomu tai, kad paslaptingumas gali b\u016bti pasiektas \u012fvairiomis priemon\u0117mis: kuriant daugiausia \u017emoni\u0173 sutelkian\u010dias ir leid\u017eian\u010dias kiekvien\u0105 kart\u0105 jose apsilankius steb\u0117ti naujus veidus ar veiklas miesto erdves; kuriant miest\u0105 \u201elabirint\u0105\u201c, kuriame galima lengvai \u201epasiklysti\u201c ir atrasti ka\u017ek\u0105 naujo; \u012f miest\u0105 integruojant gamtin\u0119 aplink\u0105 ir kt.<\/li>\n<li>\u012eskaitomumas (angl. <em>legibility<\/em>)\u00a0\u2013 savyb\u0117, tiesiogiai susijusi su \u0161io teksto tema, rei\u0161kianti, kad erdvin\u0117 aplinkos konfig\u016bracija yra lengvai suvokiama. Nors ir \u012fvardyta paskutin\u0117, ji gali b\u016bti matoma kaip kit\u0173 trij\u0173 savybi\u0173 rai\u0161kos pagrindas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160is modelis gali b\u016bti taikomas tiek gamtinei, tiek urbanizuotai aplinkai (ir svarbiausia, i\u0161 esm\u0117s sietinas su kiekybin\u0117mis kra\u0161tovaizd\u017eio charakteristikomis)<a href=\"#_ftn11\" name=\"_ftnref11\">[11]<\/a>. Pavyzd\u017eiui, gamtinio kra\u0161tovaizd\u017eio kokybin\u0117s charakteristikos siejamos su tokiais kiekybiniais rodikliais, kaip \u012fvairi\u0173 element\u0173 skai\u010dius matymo lauke, dyd\u017ei\u0173 santykiai, tankumas ir kt.<\/p>\n<p>Ko gero, visiems architektams \u017einomas Kevino Lyncho mentalinio miesto vaizdas. Tai dar vienas modelis, glaud\u017eiai susij\u0119s su miestovaizd\u017eio skaitomumu. Jame \u012fvardijami konceptualiai suvokiamo miesto fizinio k\u016bno elementai (keliai, mazgai, orientyrai, ribos ir rajonai)<a href=\"#_ftn12\" name=\"_ftnref12\">[12]<\/a>, kurie i\u0161 esm\u0117s gali b\u016bti interpretuojami kaip archetipiniai miesto \u201eteksto\u201c suvokim\u0105 lemiantys elementai. \u0160io modelio element\u0173 s\u0117kmingas naudojimas psichologi\u0161kai priimtinesnei aplinkai Kaune kurti (\u017ealiosioms miesto strukt\u016broms prisidedant prie vis\u0173 keturi\u0173 psichologi\u0161kai priimtinos aplinkos savybi\u0173 u\u017etikrinimo) patvirtina tam tikr\u0105 jo s\u0105ry\u0161\u012f su skaitomumu<a href=\"#_ftn13\" name=\"_ftnref13\">[13]<\/a>.<\/p>\n<p>Gordonas Cullenas pagal serijinio erdvi\u0173 suvokimo ar matymo koncepcij\u0105 (angl. <em>serial vision<\/em>)<a href=\"#_ftn14\" name=\"_ftnref14\">[14]<\/a> nagrin\u0117ja, kaip \u017emogaus s\u0105mon\u0117 strukt\u016brizuoja miestovaizd\u012f i\u0161 \u201evidaus\u201c, t. y. po j\u012f judant. Remiantis \u0161ia teorija, esminis ry\u0161ys, apib\u016bdinantis miestovaizd\u017eio strukt\u016br\u0105, yra santykis tarp \u201e\u010dia\u201c ir \u201eten\u201c. \u201e\u010cia\u201c\u00a0\u2013 tai erdv\u0117, kurioje konkre\u010diu metu yra steb\u0117tojas, \u201eten\u201c\u00a0\u2013 erdv\u0117, kuria jis gali jud\u0117ti. \u201e\u010cia\u201c\u00a0\u2013 visados \u017einoma ir matoma, \u201eten\u201c\u00a0\u2013 gali b\u016bti tiek matoma, tiek nematoma. Daug architekt\u016brini\u0173 erdv\u0117s savybi\u0173 siejama su tuo, kaip \u201eten\u201c erdv\u0117 kuriama matoma arba nematoma, kaip apibr\u0117\u017eiamos \u201e\u010dia\u201c ribos, kaip steb\u0117tojo d\u0117mesys nukreipiamas i\u0161 \u201e\u010dia\u201c \u012f \u201eten\u201c ir kt. Galima teigti, kad \u201e\u010dia\u201c ir \u201eten\u201c ry\u0161ys lemia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f aplinkos \u012fskaitomum\u0105 arba net ir skaitomum\u0105. Svarbiausios suvokiamos erdv\u0117s formuoja \u201egyvyb\u0117s linij\u0105\u201c\u00a0\u2013 funkci\u0161kai ir kompozici\u0161kai aplinkoje i\u0161siskiriant\u012f miesto ar jo dalies stubur\u0105, kuris gali b\u016bti \u012fvardijamas kaip \u012fskaitomiausia miesto dalis ir sietinas su Lyncho miesto mentalinio vaizdo keliais, orientyrais ir mazgais.<\/p>\n<p>Apie miesto erdvin\u0117s strukt\u016bros \u012fskaitomum\u0105 (angl. <em>intelligibility<\/em>), kaip specifin\u0119 ir svarbi\u0105 erdvin\u0117s miesto strukt\u016bros savyb\u0119, ra\u0161o Billas Hillieris, apib\u016bdindamas tai kaip koreliacij\u0105 tarp svarbi\u0173 lokali\u0173, p\u0117s\u010diomis geriausiai pasiekiam\u0173 ir did\u017eiausius \u017emoni\u0173 srautus pritraukian\u010di\u0173 viet\u0173 ir bendr\u0173j\u0173 miesto centr\u0173<a href=\"#_ftn15\" name=\"_ftnref15\">[15]<\/a>. Koreliacija \u0161iuo atveju rei\u0161kia, kad lokalios, erdvini\u0173 konfig\u016bracij\u0173 ir funkcinio potencialo po\u017ei\u016briu svarbios miesto erdv\u0117s sutampa su svarbiomis bendrosiomis miesto erdv\u0117mis ir did\u017eioji dalis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 suvokia svarbiausi\u0105 miesto dal\u012f. Orientavimasis \u012f svarbiausiais ir did\u017eiausius \u017emoni\u0173 srautus pritraukian\u010dias erdves sietinas su intensyvesne gatv\u0117s kult\u016bra kaip esmine miesti\u0161kumo aprai\u0161ka ir, pasak Mumfordo<a href=\"#_ftn16\" name=\"_ftnref16\">[16]<\/a>, gali b\u016bti pl\u0117tojamas siejant j\u012f tiek su sekuliarios piligrimyst\u0117s, tiek su psichologi\u0161kai priimtinos aplinkos id\u0117jomis, jau min\u0117tomis \u0161iame tekste.<\/p>\n<p>Dar ar\u010diau prie skaitomumo kiekybinio modelio priart\u0117ja Nikos A. Salingaros, formuluodamas tris optimalios vientisumo ir kartu suvokiamumo po\u017ei\u016briu architekt\u016brin\u0117s kompozicijos d\u0117snius<a href=\"#_ftn17\" name=\"_ftnref17\">[17]<\/a>:<\/p>\n<ul>\n<li>Pirmasis d\u0117snis teigia, kad architekt\u016brin\u0117s kompozicijos vientisum\u0105 smulkiausiame mastelyje u\u017etikrina prie\u0161tar\u0173 sukuriama \u012ftampa, pvz., balta\u2013juoda, atvira\u2013u\u017edara, auk\u0161ta\u2013\u017eema ir kt. \u0160ioje vietoje galima ir s\u0105saja su \u010dia\u2013ten modeliu, aptartu kiek anks\u010diau.<\/li>\n<li>Antrasis d\u0117snis teigia, kad stambesniame mastelyje kompozicijos vientisum\u0105 ir jos, kaip visumos, perskaitomum\u0105 u\u017etikrina pana\u0161umas: form\u0173, spalv\u0173, t\u016bri\u0173. Visgi tam tikras nereguliarumas ar ne\u017eymus pana\u0161umo suardymas, pasak Salingaroso, didina kompozicijos \u012fdomum\u0105\u00a0\u2013 tai siejasi su paslaptingumo ir \u012fvairov\u0117s koncepcijomis aplinkos psichologijoje.<\/li>\n<li>Pasak tre\u010diojo d\u0117snio, gretim\u0173 skirting\u0173 masteli\u0173 dyd\u017ei\u0173 santykis turi b\u016bti lygus ar artimas Oilerio skai\u010diui (Neperio konstantai) <em>e<\/em>\u2013 2,7.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160iuos tris d\u0117snius papildo teiginys, kad kompozici\u0161kai ir funkci\u0161kai svarbiausios architekt\u016brinio objekto dalys turi sutapti, kad strukt\u016bra b\u016bt\u0173 geriau suvokiama ar perskaitoma. Tai, kalbant apie pastat\u0173 fasadus, i\u0161 esm\u0117s atitinka jau min\u0117t\u0105 \u201egyvyb\u0117s linijos\u201c koncepcij\u0105 urbanistikoje. Remiantis trimis d\u0117sniais, yra pasi\u016blytas ir architekt\u016brin\u0117s kompozicijos optimalumo suvokimo indeksas, kuris rodo balans\u0105 tarp simetrijos ir asimetrijos pastato fasade.<\/p>\n<p>Paskutin\u0117 aptariam\u0173 koncepcij\u0173\u00a0\u2013 Johno Peponiso sukurtas kognityvinio pastato karkaso modelis<a href=\"#_ftn18\" name=\"_ftnref18\">[18]<\/a>\u00a0\u2013 tiksliausiai tinka aptariamai problemai: jis orientuotas \u012f erdv\u0117s analiz\u0119 jos suvokimo po\u017ei\u016briu. \u0160is modelis yra kompleksi\u0161kas, nes atsi\u017evelgia \u012f du miesto aplinkos suvok\u0117j\u0173 tipus\u00a0\u2013 judan\u010dius ir stati\u0161kus steb\u0117tojus. Jis yra tikslus, remiasi kiekybiniais rodikliais, yra i\u0161 esm\u0117s pritaikomas ir urbanistinei aplinkai ir bent i\u0161 dalies sujungia dal\u012f jau aptart\u0173 id\u0117j\u0173. Modelis remiasi erdv\u0117s sintaks\u0117s ir konkre\u010diai jos dalies\u00a0\u2013 vizualinio grafo analiz\u0117s pamatiniais teiginiais. Pasak j\u0173, tiek pastato, tiek miesto erdv\u0117s turi b\u016bti matomos kaip socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 proces\u0173 talpyklos, kurios sudaro vientis\u0105 tinkl\u0105. Funkcin\u012f erdv\u0117s potencial\u0105 daugiausia lemia jos vietos tinklas\u00a0\u2013 tai, su kiek erdvi\u0173 ji tiesiogiai sujungta, kaip gerai pasiekiama, kaip da\u017enai pasirenkama kaip tranzitin\u0117 erdv\u0117 ir kt. Matematin\u0117 tinklo reprezentacija\u00a0\u2013 grafas, o kiekybiniai rodikliai remiais grafo vir\u0161\u016bni\u0173 svarbos arba centri\u0161kumo skai\u010diavimu, pvz., tolumo centri\u0161kumas yra lygus vir\u0161\u016bn\u0117s atstumo iki vis\u0173 likusi\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 sumai. Kuo \u0161is skai\u010dius ma\u017eesnis, tuo vir\u0161\u016bn\u0117 yra geriau pasiekiama i\u0161 viso tinklo. Jei kaip grafo vir\u0161\u016bn\u0117s modeliuojamos gatvi\u0173 atkarpos (segmentin\u0117 kampin\u0117 erdv\u0117s sintaks\u0117s analiz\u0117), tai erdv\u0117s su min\u0117ta ma\u017eiausia skaitine reik\u0161me da\u017eniausiai rodo miesto centr\u0105. Vizualiniame grafe vir\u0161\u016bn\u0117mis tampa tiriamos teritorijos \u201el\u0105stel\u0117s\u201c, kurios apibr\u0117\u017eiamos vis\u0105 tiriamos teritorijos plan\u0105 dalijant vienodo \u017eingsnio tinkleliu \u012f vienodas dalis. Jei i\u0161 vienos tokios l\u0105stel\u0117s matoma kita l\u0105stel\u0117 ir \u012f j\u0105 galima jud\u0117ti tiesiai nekei\u010diant jud\u0117jimo krypties, jos laikomos turin\u010diomis tiesiogin\u0119 tinklo jungt\u012f.<\/p>\n<p>Keturi kognityvinio karkaso modelio rodikliai, pasak Peponiso, yra \u0161ie:<\/p>\n<ul>\n<li>Tiesioginis vaizdas (angl. <em>direct purview<\/em>). Jis u\u017era\u0161omas formule: DP(<em>x<\/em>) = (\u03a3<em>n<\/em>+\u00a01)\u00a0m<sup>2<\/sup>, \u010dia \u03a3n\u00a0\u2013 suma vis\u0173 i\u0161 mazgo <em>x<\/em> matom\u0173 mazg\u0173, \u012f kuriuos galima jud\u0117ti tiesiu keliu. Rodiklis i\u0161 esm\u0117s rodo matom\u0105 ir tiesiogiai pasiekiam\u0105 plot\u0105.<\/li>\n<li>Kelio pailg\u0117jimas (angl. <em>path elongation<\/em>). Jis u\u017era\u0161omas formule PE(<em>x<\/em>) = \u03a3 (<em>l<\/em> \u2013 <em>l<\/em><sub>0<\/sub>)\/<em>l<\/em><sub>0<\/sub>, \u010dia<em> l<\/em>\u2013 realus trumpiausias keliais metrais tarp <em>x<\/em> ir <em>y<\/em>, <em>l<\/em><sub>0<\/sub>\u00a0\u2013 tiesus kelias tarp <em>x<\/em> ir <em>y<\/em>, jei erdv\u0117je neb\u016bt\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Rodiklis pasako, kiek konkreti tiriama strukt\u016bra nutolsta nuo kelio archetipo ir art\u0117ja prie labirinto.<\/li>\n<li>Vidutinis pos\u016bki\u0173 skai\u010dius skai\u010diuojamas pagal formul\u0119 MT(<em>x<\/em>) = \u03a3<em>t<\/em>\/(<em>n<\/em> \u2013 1), \u010dia \u03a3<em>t\u00a0<\/em>\u2013 suma pos\u016bki\u0173 judant i\u0161 <em>x<\/em> \u012f visas likusiais vir\u0161\u016bnes, <em>n<\/em>\u2013 vir\u0161\u016bni\u0173 skai\u010dius. Rodiklis \u0161iek tiek pana\u0161us \u012f kelio pailg\u0117jim\u0105, ta\u010diau j\u012f papildo ir padeda tiksliau u\u017e\u010diuopti \u017emogui b\u016bding\u0105 atstumo suvokim\u0105. Esm\u0117 ta, kad, pasak erdv\u0117s sintaks\u0117s<a href=\"#_ftn19\" name=\"_ftnref19\">[19]<\/a>, \u017emogus atstum\u0105 gali jausti tiek ilgio vienetais, tiek pos\u016bkiais. Kuris i\u0161 atstum\u0173 tampa svarbesnis konkre\u010dioje situacijoje, lemia daug veiksni\u0173, ta\u010diau galimyb\u0117 atsi\u017evelgti \u012f juos abu viename modelyje yra neabejotinas privalumas.<\/li>\n<li>Kelio ilgis tarp pos\u016bki\u0173 apskai\u010diuojamas formule PLT(<em>x<\/em>) = \u03a3l\/<em>MT<\/em>, kur \u03a3<em>l\u00a0<\/em>\u2013 vidutinis tiesi\u0173 jud\u0117jimo atkarp\u0173, einan\u010di\u0173 per <em>x<\/em> ilgis, <em>MT<\/em>\u2013 vidutinis pos\u016bki\u0173 skai\u010dius. I\u0161 esm\u0117s rodiklis pasako, kokio vidutinio ilgio a\u0161ys kerta tinklo ta\u0161kus. Pavyzd\u017eiui, rodiklis bus i\u0161 esm\u0117s ma\u017eesnis Feso senamiestyje, primenan\u010diame labirint\u0105, didesnis\u00a0\u2013 gotikinio plano mieste ir dar didesnis\u00a0\u2013 klasicistinio plano mieste.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Verta pamin\u0117ti, kad aptartas kognityvinio karkaso modelis buvo s\u0117kmingai i\u0161bandytas, prognozuojant ir vertinant urbanistinio nekilnojamojo kult\u016bros paveldo objekt\u0173 verting\u0173j\u0173 savybi\u0173 elemento \u2013 erdvin\u0117s strukt\u016bros\u00a0\u2013 priimtinus poky\u010dius buvusio Kauno tvirtov\u0117s artilerist\u0173 miestelio teritorijoje<a href=\"#_ftn20\" name=\"_ftnref20\">[20]<\/a>. Erdv\u0117s sintaks\u0117s vizualinio grafo s\u0105saj\u0173 su miestovaizd\u017eio skaitomumu bandym\u0173, nenaudojant Johno Peponiso modelio, galima rasti ir daugiau<a href=\"#_ftn21\" name=\"_ftnref21\">[21]<\/a>.<\/p>\n<p><strong>Miesto erdvin\u0117s strukt\u016bros skaitomumas<\/strong><\/p>\n<p>Prad\u0117jus \u0161\u012f model\u012f taikyti keliose skirtingose tiek dyd\u017eiu, tiek erdvi\u0173 charakteristikomis teritorijose, buvo susidurta su dviem problemomis: negalima tiesiogiai palyginti t\u0173 pa\u010di\u0173 rodikli\u0173 skaitini\u0173 reik\u0161mi\u0173 tarp skirtingo dyd\u017eio teritorij\u0173, o keturi rodikliai visgi yra sunkokai suvokiami ir reikalauja didesnio apibendrinimo neprarandant rodikli\u0173 pateikiamo kompleksi\u0161kumo. Sprend\u017eiant antr\u0105j\u0105 problem\u0105 ir remiantis erdv\u0117s semiotikos teiginiu, kad architekt\u016bros kaip erdv\u0117s strukt\u016bravimo meno esm\u0117 yra dalies erdv\u0117s demonstracijos, o dalies erdv\u0117s\u00a0\u2013 pasl\u0117pimo veiksmas<a href=\"#_ftn22\" name=\"_ftnref22\">[22]<\/a>, buvo pasi\u016blyti du nauji rodikliai pagal du erdv\u0117s naudotoj\u0173 tipus: dinamin\u0117 demonstracija (DD) ir statin\u0117 demonstracija (DS). Bendrai \u0161ie rodikliai pavadinti skaitomumu turint galvoje, kad jie turi parodyti ne tik erdvin\u0117s strukt\u016bros konfig\u016bracijos \u012fskaitomum\u0105, bet ir jos kaip socialini\u0173 turini\u0173 talpyklos suvokiamum\u0105, pvz., pasak Hillierio, trys pos\u016bkiai rodo lokalaus centro viet\u0105<a href=\"#_ftn23\" name=\"_ftnref23\">[23]<\/a>. Nauji rodikliai u\u017era\u0161omi atitinkamomis formul\u0117mis:<\/p>\n<p>DD = MT \u00d7 PE,<\/p>\n<p>DS = DP \u00d7 PLT.<\/p>\n<p><em>Taigi dinamin\u0117s demonstracijos ma\u017eiausios skaitin\u0117s reik\u0161m\u0117s rodo tas miesto vie\u0161\u0105sias erdves, kurios pasiekiamos i\u0161 vis\u0173 likusi\u0173 tiriamos teritorijos erdvi\u0173 ma\u017eiausiai kart\u0173 kei\u010diant jud\u0117jimo krypt\u012f ir ma\u017eiausiai nukrypstant nuo tiesi\u0173 linij\u0173, jungian\u010di\u0173 jud\u0117jimo prad\u017eios ir pabaigos ta\u0161kus.<\/em><\/p>\n<p><em>Statin\u0117s demonstracijos did\u017eiausios skaitin\u0117s reik\u0161m\u0117s rodo tas erdves urbanistin\u0117je strukt\u016broje, kurios yra did\u017eiausio ploto ir per jas eina ilgiausios a\u0161ys.<\/em><\/p>\n<p>Sprend\u017eiant problem\u0105, susijusi\u0105 su skirtingu teritorij\u0173 dyd\u017eiu, buvo ie\u0161kom\u0173 b\u016bdo normalizuoti DD ir DS reik\u0161mes. Tam sukurta ir i\u0161bandyta keletas id\u0117j\u0173. Pirmoji koncepcija yra tokia: normalizacijos procesas tur\u0117t\u0173 remtis esam\u0173 skaitini\u0173 demonstracijos arba jos keturi\u0173 dedam\u0173j\u0173 ver\u010di\u0173 palyginimu su galimais maksimumais, pvz., maksimaliu \u012fmanomu pos\u016bki\u0173 skai\u010diumi labirinte, galima pa\u010dia ilgiausia a\u0161imi tiriamoje teritorijoje ir pan. Siekiant patikrinti normalizacijos model\u012f, buvo atlikti skai\u010diavimai su daugiau nei dvide\u0161imt istorini\u0173 miest\u0173 ar j\u0173 dali\u0173, i\u0161rei\u0161kian\u010di\u0173 i\u0161 esm\u0117s skirtingus miesto erdv\u0117s genotipus \u012fmanomai gryniausia j\u0173 forma: Tunisas, Damaskas, Fesas ir Sfaksas kaip viduram\u017ei\u0173 islami\u0161k\u0173j\u0173 miest\u0173 pavyzd\u017eiai, demonstruojantys ank\u0161tas socialiai integruojan\u010dias erdves ir bent i\u0161 pirmo \u017evilgsnio paini\u0105 labirinto tipo strukt\u016br\u0105; Vilniaus, Krokuvos, Berlyno ir Kauno senamies\u010diai kaip europieti\u0161ko viduram\u017ei\u0173 miesto pavyzd\u017eiai; Zamost\u0117, Palmanova, Nove Zamkai, Sabjoneta kaip renesansiniai miestai; Versalis, Edinburgo Naujamiestis, Kauno Naujamiestis ir Christopherio Wreno paruo\u0161tas Londono planas kaip klasicistinio planavimo atvejai; Le Corbusier paruo\u0161tas \u201ePlan Voisin\u201c, Brazilija, Kalnie\u010diai ir \u0160ilainiai Kaune, Elektr\u0117nai ir Visaginas kaip modernistinio urbanizmo pavyzd\u017eiai. Po daugelio normalizacijos bandym\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad pasi\u016blyta id\u0117ja neduoda norimo rezultato: ji ne\u012fvertina to, kad nors ir matoma, bet didele erdv\u0117 yra tik \u012fskaitoma kaip konfig\u016bracija, bet neperskaitoma kaip potencialaus socialinio turinio ne\u0161\u0117ja, o skirtumai tarp urbanistini\u0173 genotip\u0173 atspindimi nepakankamai jautriai, pati skaitin\u0117 reik\u0161mi\u0173 skal\u0117 \u201esusispaudusi\u201c arti nulio reik\u0161m\u0117s ir sunkiai suvokiama. Be to, tiriamos teritorijos rib\u0173 konfig\u016bracija veikia kai kuri\u0173 rodikli\u0173 maksimumus, pvz., ilgiausios galimos atkarpos ilg\u012f ar pos\u016bki\u0173 skai\u010di\u0173. Antroji normalizacijos id\u0117ja r\u0117m\u0117si tiriamo miesto skaitomumo palyginimu su etalonais. Jai buvo bandoma atsirinkti tiek konkre\u010dius miestus (Brazilija ir Fesas), tiek hipotetinius (\u201ePlan Voisin\u201c). Kartu buvo bandoma etalonin\u0119 strukt\u016br\u0105 \u201eu\u017ed\u0117ti\u201c ant konkre\u010dios tiriamos teritorijos rib\u0173. Deja, ir \u0161iuo atveju paai\u0161k\u0117jo, kad tiriamos teritorijos dydis tebedaro poveik\u012f normalizuotoms skaitin\u0117ms rodikli\u0173 reik\u0161m\u0117ms. Pasirinkus vien\u0105 ar kit\u0105 etalon\u0105, visados lieka tikimyb\u0117, kad bus atrastas dar labiau tam tinkamas pavyzdys, o rezultatas per daug jautrus tam, kaip etalonas \u201eu\u017ededamas\u201c ant tiriamos teritorijos. Ne ma\u017eiau svarbu ir tai, kad abu k\u0105 tik pamin\u0117ti normalizacijos bandymai i\u0161 esm\u0117s neskyr\u0117 d\u0117mesio socialiniam erdv\u0117s matavimui, taip, ko gero, daugiau kalb\u0117dami apie \u012fskaitomum\u0105 nei skaitomum\u0105.<\/p>\n<p>Tre\u010diuoju bandymu, pasirinkus \u017emog\u0173 kaip mato pagrind\u0105, buvo atsi\u017evelgta \u012f tai, kad keturis skaitomumo dedamuosius reikia normalizuoti kiekvien\u0105 atskirai, o erdv\u0117s skaitomumas\u00a0\/ neskaitomumas priklauso ne tik nuo erdv\u0117s konfig\u016bracij\u0173, bet ir nuo jos socialini\u0173 dimensij\u0173. Tokiu b\u016bdu kaip did\u017eiausias socialiai skaitomos teritorijos spindulys buvo pasirinkti 137 m<a href=\"#_ftn24\" name=\"_ftnref24\">[24]<\/a>. \u0160is atstumas panaudotas ir urbanistini\u0173 a\u0161i\u0173 skaitomumui, tik j\u012f atitinkamai padidinant\u00a0\u2013 tam remtasi Culleno \u201e\u010dia ir ten\u201c kaip \u012fskaitomo miesto gatv\u0117s erdvi\u0173 modeliu, t. y. jei n\u0117ra kitoki\u0173 rib\u0173, 137 m spindulys apibr\u0117\u017eia skaitom\u0105 \u201e\u010dia\u201c, o dar papildomi 137\u00a0m\u00a0\u2013 skaitom\u0105 \u201eten\u201c. Kelio pailg\u0117jimo normalizacija r\u0117m\u0117si empiriniu tyrimu, kuriuo nustatyta, kad 20 proc. kelio pailg\u0117jimo, lyginant j\u012f su tiesiu, \u017emogus dar nesuvokia<a href=\"#_ftn25\" name=\"_ftnref25\">[25]<\/a> kaip pailg\u0117jimo. Remiantis Hillierio tyrimu (kad trys pos\u016bkiai da\u017enai suvokiami kaip optimalus atstumas iki lokalaus urbanistinio centro<a href=\"#_ftn26\" name=\"_ftnref26\">[26]<\/a>), trys pos\u016bkiai buvo pasirinkti kaip socialiai skaitomas maksimalus pos\u016bki\u0173 skai\u010dius. Gauta kiekvieno rodiklio normalizuota skal\u0117 tirtais atvejais kinta nuo 0 iki 30. Svarbiausia skal\u0117s dalis nuo 0 iki 1 rodo skaitomas erdves, kur 0 art\u0117ja prie asmenin\u0117s erdv\u0117s dyd\u017ei\u0173 (pvz., viduram\u017ei\u0161ko islamo miesto siauros gatvel\u0117s trumpa atkarpa tarp pos\u016bki\u0173), o 1\u00a0\u2013 prie maksimaliai didel\u0117s erdv\u0117s vis dar suvokiamos kaip galima socialinio turinio talpykla (pvz., viduram\u017ei\u0161kos turgaus aik\u0161t\u0117s). Vir\u0161utin\u0117 skal\u0117s riba, gerokai vir\u0161ijanti vienet\u0105, i\u0161 esm\u0117s ateityje gali b\u016bti apribota atsi\u017evelgiant \u012f vizualinio suvokiamumo ribas, pvz., atstum\u0105, i\u0161 kurio atpa\u017e\u012fstama \u017emogaus fig\u016bra.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2893\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav-300x90.jpg\" alt=\"1 pav\" width=\"300\" height=\"90\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav-300x90.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav-1024x307.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav-600x180.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav-167x50.jpg 167w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav.jpg 1342w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>1 pav. Normalizacijos id\u0117jos schemos<\/em><\/p>\n<p>Konkre\u010diai normalizuotos reik\u0161m\u0117s apskai\u010diuojamos taip:<\/p>\n<ul>\n<li>Konkre\u010dios grafo vir\u0161\u016bn\u0117s DP<sub>norm<\/sub> yra lygi tiesiogiai sujungt\u0173 arba kitaip matom\u0173 ir pasiekiam\u0173, judant nekei\u010diama kryptimi, vir\u0161\u016bni\u0173 skai\u010diaus plius vienas ir vir\u0161\u016bni\u0173, pasiekiam\u0173 137 metr\u0173 spinduliu nuo skai\u010diuojamo mazgo, skai\u010diaus santykiui. Nevartojant grafo modelio termin\u0173, tai yra i\u0161 erdv\u0117s ta\u0161ko matomo ploto ir ploto, pasiekiamo 137 metr\u0173 spinduliu, santykis.<\/li>\n<li>PLT<sub>norm<\/sub> apskai\u010diuojamas nenormalizuot\u0105 PLT, apskai\u010diuot\u0105 pagal anks\u010diau nurodyt\u0105 formul\u0119, padalijant i\u0161 548 metr\u0173, t.\u00a0y. 137 metr\u0173 atstumo, padauginto i\u0161 keturi\u0173. Tai atitinka \u012f abi puses nuo ta\u0161ko matom\u0105 \u201e\u010dia ir ten\u201c erdvi\u0173 schem\u0105.<\/li>\n<li>PE<sub>norm<\/sub> kiekvienai konkre\u010diai ta\u0161k\u0173 erdv\u0117je porai dalijant kelio pailg\u0117jim\u0105 (PE) tarp j\u0173 i\u0161 tiesaus atstumo tarp t\u0173 pa\u010di\u0173 ta\u0161k\u0173, padauginto i\u0161 1,2. Galutinis vidutinis normalizuotas pailg\u0117jimas, i\u0161 konkretaus ta\u0161ko judant \u012f visus likusius tinklo ta\u0161kus, gaunamas sumuojant kelioni\u0173 i\u0161 jo \u012f visus likusius tinklo ta\u0161kus pailg\u0117jimus bei dalijant juos i\u0161 vis\u0173 ta\u0161k\u0173 skai\u010diaus.<\/li>\n<li>MT<sub>norm<\/sub> randamas MT reik\u0161m\u0119 dalijant i\u0161 trij\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Grafi\u0161kai normalizacijos id\u0117ja parodyta 1 pav.<\/p>\n<p>\u010cia verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f erdv\u0117s semiotikos tyrimuose apibr\u0117\u017eiam\u0105 architekt\u016bros kaip meno \u201edemonstruoti\u201c arba \u201enu\u017eudyti chaoso monstr\u0105\u201c, atskiriant vienas erdves nuo kit\u0173, vienas i\u0161 j\u0173 eksponuojant, o kitas paslepiant<a href=\"#_ftn27\" name=\"_ftnref27\">[27]<\/a>, apib\u016bdinim\u0105. Demonstracija pasiekiama esmini\u0173 s\u0105monei aplink\u0105 padedan\u010di\u0173 strukt\u016bruoti prie\u0161tar\u0173 poromis:<\/p>\n<ul>\n<li>\u201eAtvira\u2013u\u017edara\u201c. Remiantis \u0161ia aplinkoje suvokiam\u0173 prie\u0161tar\u0173 pora, formuojamas pats vizualinis grafas ir apskai\u010diuojamas DP rodiklis. Svarbu tai, kad si\u016bloma normalizacija \u012fveda pirminiam modeliui neb\u016bding\u0105 socialin\u0119 erdv\u0117s skaitomumo dimensij\u0105.<\/li>\n<li>Jau min\u0117tas \u201e\u010dia ir ten\u201c kaip galimos serijinio suvokimo linijos reprezentacija, kuri si\u016blomame modelyje normalizuoja PLT rodikl\u012f, atsi\u017evelgiant \u012f socialius atstumus.<\/li>\n<li>\u201eStati\u0161ka\u2013dinami\u0161ka\u201c. \u0160i pora atspindi du s\u0105veikos su aplinka b\u016bdus. I\u0161 stati\u0161kos pozicijos suvokiam\u0173 erdvi\u0173 dyd\u017eiai normalizuojami kaip jau min\u0117ti DP ir PLT rodikliai; dinaminiam suvokimui atstovauja normalizuoti PE ir MT rodikliai, atspindintys du \u017emogui b\u016bdingus esminius atstumo matavimo b\u016bdus. Pasi\u016blytas dinamin\u0117s ir stati\u0161kos demonstracijos skai\u010diavimas kompleksi\u0161kai sujungia \u0161iuos keturis rodiklius, darydamas juos lengviau suvokiamus ir leisdamas vienas skaitomum\u0105 u\u017etikrinan\u010dias erdv\u0117s savybes kompensuoti kitomis.<\/li>\n<li>\u201eDemonstruota\u2013pasl\u0117pta\u201c arba \u201eskaitoma\u2013neskaitoma\u201c i\u0161 esm\u0117s ir apibr\u0117\u017eiama tiek per keturis normalizuotus, tiek per du naujus rodiklius.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi patobulintas kognityvinio karkaso modelis kompleksi\u0161kai apra\u0161o miesto erdv\u0117s skaitomum\u0105.<\/p>\n<p>Galutin\u0117s normalizuot\u0173 demonstracij\u0173 formul\u0117s u\u017era\u0161omos taip:<\/p>\n<p>DD<sub>norm<\/sub> = MT<sub>norm<\/sub> * PE<sub>norm<\/sub>,<\/p>\n<p>DS<sub>norm<\/sub> = DP<sub>norm<\/sub> * PLT<sub>norm<\/sub>.<\/p>\n<p><em>Patikslintas anks\u010diau pateiktas apibr\u0117\u017eimas: normalizuotos dinamin\u0117s demonstracijos ma\u017eiausios skaitin\u0117s reik\u0161m\u0117s nuo 0 iki 1 rodo tas miesto vie\u0161\u0105sias erdves, kurios pasiekiamos i\u0161 vis\u0173 likusi\u0173 tiriamos teritorijos erdvi\u0173 kei\u010diant jud\u0117jimo krypt\u012f ne daugiau kaip tris kartus ir nevir\u0161ijant nuokrypio nuo tiesios linijos tarp kelion\u0117s prad\u017eios ir pabaigos daugiau nei 20 proc.<\/em><\/p>\n<p><em>Normalizuotos statin\u0117 demonstracijos skaitin\u0117s reik\u0161m\u0117s tarp 0 ir 1 rodo tas erdves urbanistin\u0117je strukt\u016broje, kuri\u0173 spindulys nevir\u0161ija 137 metr\u0173 ir kurias kerta ne ilgesn\u0117s nei 548 metr\u0173 a\u0161ys, t. y. nuo kiekvieno ta\u0161ko \u012f abi puses matoma po vien\u0105 \u201e\u010dia\u201c ir vien\u0105 \u201eten\u201c socialaus dyd\u017eio erdv\u0119.<\/em><\/p>\n<p><em>Vir\u0161ijanti vienet\u0105 skal\u0117s dalis abiem atvejais parodo, kiek stipriai vie\u0161osios erdv\u0117s nesuvokiamos kaip socialin\u0117s erdv\u0117s.<\/em><\/p>\n<p>Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad santykin\u0117 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 ploto dalis miesto dalyje sietina su jos naudojimo intensyvumu, buvo pasi\u016blytas tre\u010diasis\u00a0\u2013 intensyvumo rodiklis, kuris apskai\u010diuojamas vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 grafo plot\u0105 dalijant i\u0161 viso tiriamos teritorijos ploto. Logi\u0161ka tik\u0117tis, kad did\u017eiausias intensyvumas bus rastas viduram\u017ei\u0161kose strukt\u016brose, kuriose gatv\u0117s atliko daugel\u012f funkcij\u0173: komunikavimo, laisvalaikio, prekybos ir t. t. Ma\u017eiausiais\u00a0\u2013 modernistiniuose rajonuose, kuriuose erdv\u0117s yra gerokai labiau specializuotos, pvz., skirtos vaik\u0173 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117ms, ramiam poilsiui, automobiliams statyti, jud\u0117ti ir pan. Intensyvumas taip pat sietinas ir su min\u0117ta viena esmini\u0173, pasak Mumfordo, miesto savybi\u0173\u00a0\u2013 gatv\u0117s kult\u016bra<a href=\"#_ftn28\" name=\"_ftnref28\">[28]<\/a> ir, tik\u0117tina, rodo galim\u0105 jos \u012fvairov\u0119 ir aktyvum\u0105.<\/p>\n<p><strong>Rezultatai<\/strong><\/p>\n<p>Si\u016blomas normalizuotas modelis i\u0161bandytas dviem etapais. Pirmame etape, remiantis dviem i\u0161 esm\u0117s skirtingais ar net savo erdvini\u0173 strukt\u016br\u0173 poveikiu gatv\u0117s kult\u016brai prie\u0161ingais pavyzd\u017eiais, siekta pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar modelis reaguoja \u012f tokius skirtumus. Pirmasis tyrimui pasirinktas pavyzdys \u2013 viduram\u017ei\u0161ka gotikin\u0117 miesto strukt\u016bra, atstovaujama XIII a. Berlyno plano. Urbanistikos istorik\u0173 tokia strukt\u016bra laikoma u\u017edara arba socialin\u0117s s\u0105veikos ir santykio su aplinka po\u017ei\u016briu\u00a0\u2013 intraverti\u0161ka, turin\u010dia ma\u017eai diferencijuotas vie\u0161\u0105sias erdves ir vis\u0105 strukt\u016br\u0105\u00a0\u2013 visos miesto gatv\u0117s ir t\u016bri\u0173 u\u017epildas lygiavertis funkciniu ir logistiniu po\u017ei\u016briu visoje miesto teritorijoje; tokio miesto gatv\u0117 yra intensyviai naudojama ir visas \u012fmanomas veiklas sutelkianti vie\u0161oji erdv\u0117. Antrasis pavyzdys\u00a0\u2013 \u201ePlan Voisin\u201c, paruo\u0161tas Pary\u017eiaus centro rekonstrukcijai 1925 m. kaip etalonas su u\u017ekoduotomis modernistinio urbanizmo ypatyb\u0117mis: specializuotomis erdv\u0117mis, atvira strukt\u016bra, i\u0161skaidan\u010dia \u017emones ir veiklas, laisvu pastat\u0173 i\u0161d\u0117stymu erdv\u0117je.<\/p>\n<p>K\u0105 rodo skaitomumo skai\u010diavimai? Ar tik \u017evelgiant vien \u012f juos ir nematant miesto plano, ar ne\u017einant jo mastelio b\u016bt\u0173 \u012fmanoma suprasti min\u0117tus ypatumus? \u017dvelgiant \u012f Berlyno rodiklius matoma i\u0161 esm\u0117s labai sociali erdvin\u0117 strukt\u016bra: DP (\u010dia ir toliau tekste turimos galvoje normalizuotos skai\u010diuojam\u0173 rodikli\u0173 reik\u0161m\u0117s) vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s siekia 0,3 ir tik pavieniai maksimumai, atspindintys gotikiniam planui b\u016bdingas tiesias gatvi\u0173 trasas, pasiekia 1,2. Jei b\u016bt\u0173 tiriamas vadinamojo savaiminio arba organi\u0161ko plano viduram\u017ei\u0173 miestas, \u0161io rodiklio maksimumas b\u016bt\u0173 gerokai ma\u017eesnis. \u010cia reikia prisiminti, kad pagal normalizuot\u0105 skal\u0119 vienetas rodo maksimali\u0105 socialiai skaitom\u0105 tarpin\u0119 tarp intraverti\u0161kos (t.\u00a0y. socialiai atpa\u017e\u012fstamos ir \u012ftraukian\u010dios) ir ekstraverti\u0161kos (i\u0161 esm\u0117s pradedamos suvokti kaip tranzitin\u0117 erdv\u0117 ar laukas, bet ne vieta, kurioje susitelkia \u017emon\u0117s bendrai veiklai) konfig\u016bracij\u0105. Atitinkamai art\u0117jimas prie nulio atitinka did\u0117jant\u012f erdv\u0117s intymumo laipsn\u012f. Jis, jei lyginsime su viduram\u017ei\u0173 Berlynu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerokai ma\u017eesnis jau min\u0117tuose viduram\u017ei\u0173 islamo miestuose, kuriuose, ko gero, ir viduram\u017ei\u0173 Vakar\u0173 Europos gyventojui klaustrofobi\u0161kos erdv\u0117s atliko daugel\u012f funkcij\u0173, pradedant socialinio kontakto skatinimu, baigiant gyvenam\u0173j\u0173 kvartal\u0173 atskyrimu nuo prekybin\u0117s miesto dalies. Tiesaus kelio pailg\u0117jimas (PE) nevir\u0161ija vieneto, o tai i\u0161 esm\u0117s puikiai atspindi gotikiniam planui b\u016bding\u0105 demokrati\u0161k\u0105, daug lygiaver\u010di\u0173 alternatyv\u0173 suteikian\u010di\u0105 strukt\u016br\u0105, grind\u017eiam\u0105 reguliariu sta\u010diakampiu gatvi\u0173 tinklu. V\u0117lgi jei, u\u017eb\u0117gdami u\u017e aki\u0173, lyginsime situacij\u0105 su islamo miestais, matysime, kad juose \u0161is rodiklis didesnis ir vir\u0161ija vienet\u0105, taip atspind\u0117damas \u201emed\u017eio lajos\u201c tipo gatvi\u0173 tinkl\u0105, kuriame, net norint patekti \u012f kitoje kvartalo pus\u0117je esan\u010di\u0105 gatv\u0119, gali tekti nukeliauti iki \u201elajos kamieno\u201c. Funkcin\u0117s ir kompozicin\u0117s miesto a\u0161ys (PLT) svyruoja tarp 0,12 ir 0,38, taip ne tik parodydamos \u201e\u010dia ir ten\u201c po\u017ei\u016briu gerai suvokiamas erdves, bet ir dar du tik\u0117tinus dalykus:<\/p>\n<ul>\n<li>Santykinai nedidel\u012f miesto dyd\u012f: jau min\u0117ta, kad vir\u0161utin\u0117 normalizuotos skal\u0117s rib\u0105 i\u0161 esm\u0117s gali lemti dydis, jei kalbama apie nuolatin\u0117s strukt\u016bros, t. y. tiesi\u0173 gatvi\u0173 plano miest\u0105, kokiu i\u0161 esm\u0117s ir turi b\u016bti idealus gotikinio plano miestas. \u0160i\u0105 priklausomyb\u0119 galima eliminuoti \u012fvedus vizualinio suvokimo po\u017ei\u016briu maksimalaus atstumo rib\u0105, ta\u010diau \u0161iuo atveju galimyb\u0117 i\u0161skaityti informacij\u0105 modelyje apie miesto ar jo dalies dyd\u012f yra gana vertinga.<\/li>\n<li>Antra, tik\u0117tinai parodoma miesto charakteristika\u00a0\u2013 tai tam tikra tiesi\u0173 gatvi\u0173 tinklo dereguliarizacija ar i\u0161kraipymas, kuris gali b\u016bti nulemtas prisitaikymo prie vietos s\u0105lyg\u0173 arba b\u0117gant laikui vykusi\u0173 transformacij\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u012edomu tai, kad aptariamu Berlyno atveju abu teiginiai yra teisingi. Vidutinis pos\u016bki\u0173 skai\u010dius lygus 0,9, o maksimumas siekia 1,9. Viena vertus, tai patvirtina miesto erdvi\u0173 artum\u0105 viena kitai, kuris puikiai jau\u010diamas judant po tokio plano tipo senamies\u010dius\u00a0\u2013 daugel\u012f norim\u0173 gatvi\u0173 galima pasiekti tris kartus pakeitus jud\u0117jimo krypt\u012f, kas, pasak jau min\u0117to Hillierio tyrimo<a href=\"#_ftn29\" name=\"_ftnref29\">[29]<\/a>, suprantama kaip lokalus atstumas arba urbanistin\u0117s strukt\u016bros \u201e\u010dia\u201c dalis. K\u0105 sako \u0161iek tiek i\u0161aug\u0119s rodiklio maksimumas? Tai rodo, kad urbanistin\u0117je strukt\u016broje, ko gero, rasime \u201emed\u017eio lajos\u201c plano u\u017euomazg\u0173 ar rudiment\u0173. Berlyne joms atstovauja prie up\u0117s prieinantys akligatviai.<\/p>\n<p>Pa\u017evelkime \u012f \u201ePlan Voisin\u201c. DP vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s siekia 7,3, tai leid\u017eia teigti, kad strukt\u016bra i\u0161 esm\u0117s pana\u0161i \u012f lauk\u0105 ar bent bus suvokiama kaip tokia. PLT rodiklis gerokai vir\u0161ija Berlyno: vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s padid\u0117ja nuo 0,234 iki 1,518, o maksimalios\u00a0\u2013 nuo 0,376 iki 2,086. Abiem atvejais turime esmin\u012f kontrast\u0105\u00a0\u2013 sociali\u0105, intraverti\u0161k\u0105 strukt\u016br\u0105 prie\u0161 asociali\u0105 ir ekstraverti\u0161k\u0105. Tiek PE, tiek MT atveju Pary\u017eiuje matome gerokai ma\u017eesnius rodiklius, labai art\u0117jan\u010dius prie nulio. Tai rodo, kad tiriamoje teritorijoje jud\u0117ti galima beveik taip kaip \u201eatvirame lauke\u201c. Jei lyginame intensyvum\u0105, tai viduram\u017ei\u0173 mieste jis lygus 0,25, o modernistin\u0117je strukt\u016broje\u00a0\u2013 0,9. Skai\u010diai kalba patys u\u017e save: pirmu atveju galime tik\u0117tis ribotai prieinamos vie\u0161osios erdv\u0117s katalizuojan\u010dio poveikio gatv\u0117s kult\u016brai, antruoju atveju turime erdv\u0119, kuri pateikia daugyb\u0119 alternatyv\u0173 ir, tik\u0117tina, yra labai specializuota.<\/p>\n<p>I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, patikslintas ir normalizuotas kognityvinio karkaso buvo modelis yra gana taiklus, tod\u0117l antrajame etape jis buvo i\u0161bandytas su kur kas didesniu skai\u010diumi istorini\u0173 miest\u0173, siekiant i\u0161siai\u0161kinti, ar atpa\u017e\u012fstami skirtumai tarp urbanistini\u0173 strukt\u016br\u0173 tip\u0173 ir ar pamatomi bendrumai bei skirtingi niuansai to paties tipo miestuose. 1 lentel\u0117je pateikti visi gauti rodikliai.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2897\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele-283x300.jpg\" alt=\"1 lentele\" width=\"283\" height=\"300\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele-283x300.jpg 283w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele-600x636.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele-47x50.jpg 47w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-lentele.jpg 944w\" sizes=\"auto, (max-width: 283px) 100vw, 283px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>1 lentel\u0117. Normalizuotos tirt\u0173 miest\u0173 skaitomumo rodikli\u0173 reik\u0161m\u0117s <\/em><\/p>\n<p><strong>Pirmoji grup\u0117<\/strong>\u00a0\u2013 viduram\u017ei\u0173 islamo miestai, atstovaujami Feso, Damasko, Tuniso ir Sfakso senamies\u010di\u0173. Tai labirintus primenan\u010dios strukt\u016bros, kuriose sunku orientuotis svetim\u0161aliui, kurioms b\u016bdingos ank\u0161tos erdv\u0117s ir siekis kuo geriau atskirti ne tik priva\u010di\u0105 erdv\u0119 nuo vie\u0161os, bet ir gyvenam\u0105sias miesto dalis nuo visuomenini\u0173 bei komercini\u0173. Tyrimo metu i\u0161ry\u0161k\u0117jo \u0161ie esminiai miest\u0173 bruo\u017eai:<\/p>\n<ul>\n<li>Gerokai ma\u017eesn\u0117s nei to meto Europos miestuose DP vidutin\u0117s vert\u0117s, svyruojan\u010dios nuo 0,1 iki 0,2 (Europoje atitinkamai 0,3\u20130,6). Taip pat \u012f akis krinta tai, kad Damaske ir Tunise did\u017eiausios \u0161io rodiklio reik\u0161m\u0117s yra didesn\u0117s ir siekia 1,65 (Damaskas) bei 2,74 (Tunisas), taip priart\u0117damos prie Kauno ir Krokuvos senamies\u010di\u0173 did\u017eiausi\u0173 reik\u0161mi\u0173. Damasko atveju tai paai\u0161kinama i\u0161 helenistinio laikotarpio i\u0161likusiais ir pagrindines gatves formuojan\u010diais reguliaraus tinklo elementais, o Tunise\u00a0\u2013 pla\u010dia neu\u017estatyta teritorija greta gynybin\u0117s miesto sienos.<\/li>\n<li>PLT rodiklis, \u017eymintis tiesias komunikacijos arterijas, yra gerokai ma\u017eesnis nei Europoje: vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s svyruoja nuo 0,9 iki 0,18 (Europos miestuose atitinkamai 0,18 savaiminio ir 0,33 gotikinio plano miestuose). \u0160iuo atveju d\u0117l reguliaraus plano element\u0173 i\u0161siskiria Damaskas, priart\u0117damas prie organi\u0161ko plano viduram\u017ei\u0173 Vilniaus rodiklio. Tunisas, kurio plati atvira erdv\u0117 greta miesto sienos yra vingiuoto plano, nei\u0161siskiria i\u0161 bendro konteksto.<\/li>\n<li>Vidutiniu pos\u016bki\u0173 skai\u010diumi (MT) visos keturios strukt\u016bros rodo labai artimus vidutinius rezultatus\u00a0\u2013 2,0, 2,1, 2,4, 2,6, ir socialiai segreguot\u0105 miesto erdvi\u0173 tinkl\u0105.<\/li>\n<li>\u012edomus ir vienareik\u0161mio atsakymo neduodantis kelio pailg\u0117jimo (PE) rodiklis. Viena vertus, jo vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s yra didesn\u0117s nei Europos pavyd\u017eiuose\u00a0\u2013 kinta nuo 0,02 iki 0,56 (Europoje nuo 0,17 iki 0,26). Skirtumas lyg ir ma\u017eesnis, nei tik\u0117tasi, visgi pana\u0161u, kad rodiklis liudija kiekvienai urbanistinei strukt\u016brai kaip siekian\u010diai tam tikro optimalumo logistiniu po\u017ei\u016briu, b\u016bding\u0105 tvark\u0105 ir racionalum\u0105, nepaisant i\u0161 pirmo \u017evilgsnio matomo ir labirint\u0105 primenan\u010dio \u201echaoso\u201c.<\/li>\n<li>Aptartus rodiklius gana tiksliai atitinka ir DD bei DS skaitin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Tiek Vakar\u0173 Europos, tiek \u0161ios grup\u0117s miest\u0173 intensyvumas yra pana\u0161us, tai, matyt, rodo tam tikrus optimalius \u0161io santykio minimumus, b\u016btinus miestui funkcionuoti. Kita vertus, islamo miestuose galima kalb\u0117ti apie intensyvumo skirtumus, pvz., turgaus rajone, tik\u0117tina, jis yra gerokai didesnis, o gyvenamose teritorijose\u00a0\u2013 ma\u017eesnis. Tirti to laikotarpio Europos pavyzd\u017eiai yra gerokai labiau vientisi. Netiesiogiai apie tai sp\u0117ti i\u0161 gaut\u0173 skai\u010diavim\u0173 rezultat\u0173 leid\u017eia ir strukt\u016br\u0173 segreguotumo skirtumus rodantys rodikliai\u00a0\u2013 MT ir PE. Kita vertus, \u0161is pasteb\u0117jimas leid\u017eia pagalvoti apie intensyvumo rodiklio patobulinim\u0105 ar tolimesn\u012f detalizavim\u0105, t. y. jo skai\u010diavim\u0105 tiriamo miesto dalims teritorij\u0105 dalijat funkciniu arba reguliaraus \u017eingsnio pagrindu.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Pabr\u0117\u017etina, kad trys i\u0161 aptart\u0173 miest\u0173 (Damaskas, Tunisas ir Sfaksas) tirti pagal istorinius \u017eem\u0117lapius, kuriuose galimas tam tikras erdvi\u0173 plo\u010di\u0173 vaizdavimo s\u0105lygi\u0161kumas, o Fesas tirtas naudojantis \u0161iuolaikiniais GIS duomenimis. Visgi, nepaisant \u0161io skirtumo, rodikliai artimi vienas kitam ir kartu jautriai reaguoja \u012f individualius ypatumus, pvz., jau min\u0117tas Damasko senamies\u010dio atvejis. Apibendrinant teigtina, kad DD ir DS skai\u010diavimai rodo stati\u0161kai gerai skaitomas ma\u017eas \u201e\u010dia\u201c erdves, pras\u010diau skaitomas \u201eten\u201c erdves ir sunkiai dinami\u0161kai skaitom\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2894\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav-300x169.jpg\" alt=\"2 pav\" width=\"300\" height=\"169\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav-300x169.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav-1024x576.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav-600x338.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav-89x50.jpg 89w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/2-pav.jpg 1472w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>2 pav. Viduram\u017ei\u0173 islamo miest\u0173 DD rodikliai<\/em><\/p>\n<p><strong>\u00a0<\/strong><strong>Antroji grup\u0117<\/strong> \u2013 viduram\u017ei\u0173 Europos miestai: jau tirtas XIII am\u017eiaus Berlynas, Kauno, Vilniaus ir Krokuvos senamies\u010diai. Skai\u010diavimo rezultatai i\u0161 esm\u0117s artimi jau aptartam Berlyno atvejui:<\/p>\n<ul>\n<li>DP reik\u0161m\u0117s yra didesn\u0117s nei pirmosios grup\u0117s miestuose, bet j\u0173 vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s, kisdamos nuo 0,30 iki 0,611, rodo \u0161iek tiek erdvesn\u012f, ta\u010diau socialiai \u012ftraukian\u010di\u0173 ir \u201ekalban\u010di\u0173\u201c erdvi\u0173 miest\u0105. Nema\u017ea rodiklio \u012fvairov\u0117 grup\u0117s viduje sietina su nors ir keista, bet nema\u017eu gatvi\u0173 plo\u010di\u0173 skirtumu: Berlyne ir Vilniuje jos siauresn\u0117s, o Kaune tiek pagal 1798 m. \u017eem\u0117lap\u012f, tiek pagal \u0161i\u0173 dien\u0173 GIS duomenis gerokai platesn\u0117s.<\/li>\n<li>PLT vidurkis svyruoja ties 0,25 reik\u0161me, pranokdamas islamo miestus. I\u0161imtis\u00a0\u2013 organi\u0161ko plano Vilnius (0,18).<\/li>\n<li>PE ir MT rodikliai, kuri\u0173 vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s svyruoja ties 0,17 ir 1,0, rodo artimesni\u0173 viena kitai tiek fizinio atstumo, matuojamo metrais, tiek atstumo poj\u016b\u010dio, matuojamo pos\u016bki\u0173 skai\u010diumi, po\u017ei\u016briais \u012f erdvi\u0173 tinkl\u0105. \u010cia \u0161iek tiek didesniais rodikliais i\u0161siskiria Vilnius ir Berlynas. Pirmasis\u00a0\u2013 d\u0117l organinio plano, antrasis\u00a0\u2013 d\u0117l up\u0117s sudalijamos strukt\u016bros, kai, norint patekti i\u0161 vienos dalies \u012f kit\u0105, tenka naudotis ribotu tilt\u0173 skai\u010diumi.<\/li>\n<li>Intensyvumas, kaip min\u0117ta, pana\u0161us kaip ir pirmosios grup\u0117s miestuose. To paai\u0161kinimas\u00a0\u2013 tam tikro vie\u0161osios erdv\u0117s minimumo, tenkan\u010dio priva\u010diai teritorijai, b\u016btinumas optimaliam miesto funkcionavimui.<\/li>\n<li>\u012edomus rodikli\u0173 pokytis matomas lyginant Kauno senamiest\u012f 1798 ir 1939 metais: i\u0161 pirmo \u017evilgsnio strukt\u016bra esmingai nepakitusi, ta\u010diau joje yra atsirad\u0119 \u0161iek tiek daugiau atvir\u0173 erdvi\u0173 (buv\u0119s \u017duv\u0173 turgus) bei greta buvusios Prezident\u016bros i\u0161tiesint\u0173 ir, matyt, praplatint\u0173 gatvi\u0173 atkarp\u0173. \u012e tai, nors ir nedaug, bet padid\u0117damos reaguoja ir vidutin\u0117s DP bei PLT reik\u0161m\u0117s.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Remiantis apibendrintais DD ir DS rodikliais, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad skaitomumo skai\u010diavimai apib\u016bdina tirtus viduram\u017ei\u0173 miestus kaip didesnes \u017emoni\u0173 grupes, sutelkian\u010dias intraverti\u0161kas ir gerai dinami\u0161kai skaitomas strukt\u016bras, tarp kuri\u0173 i\u0161skirtini du tipai: taisyklingo ir organi\u0161ko plano strukt\u016bros. Antrosios pasi\u017eymi didesn\u0117mis MT, PEL ir ma\u017eesn\u0117mis DP bei PLT reik\u0161m\u0117mis.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2895\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav-300x169.jpg\" alt=\"3 pav\" width=\"300\" height=\"169\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav-300x169.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav-1024x576.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav-600x338.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav-89x50.jpg 89w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/3-pav.jpg 1472w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>3pav. Viduram\u017ei\u0173 Europos miest\u0173 DD rodikliai<\/em><\/p>\n<p><strong>Tre\u010dioji grup\u0117<\/strong>\u00a0\u2013 klasicizmo ar jo id\u0117jomis besiremiantys miestai: Versalis, Edinburgo Naujamiestis, Ch. Wreno paruo\u0161tas Londono rekonstrukcijos projektas, Kauno Naujamiestis.<\/p>\n<p>K\u0105 apie \u0161ias strukt\u016bras pasako normalizuoti rodikliai?<\/p>\n<ul>\n<li>DP vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s kinta nuo 1,64 iki 2,93, o did\u017eiausios siekia 11,85. Lygindami su pirm\u0105ja ir antr\u0105ja miest\u0173 grupe, matome jau nebe evoliucin\u012f, o revoliucin\u012f pasikeitim\u0105\u00a0\u2013 sociali\u0173 erdvi\u0173 miesto transformacij\u0105 \u012f \u201eatvir\u0173 lauk\u0173\u201c miest\u0105. I\u0161 esm\u0117s t\u0105 pat\u012f teigia ir PLT reik\u0161m\u0117s\u00a0\u2013 nuo 0,27 vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s viduram\u017ei\u0173 mieste padid\u0117jo iki 0,78. Did\u017eiausios \u0161io rodiklio vert\u0117s siekia net 1,90. Tai rodo bendr\u0105 miesto strukt\u016bros pokyt\u012f ne tik plat\u0117jant, bet ir ilg\u0117jant gatv\u0117ms, ta\u010diau \u0161is pailg\u0117jimas, jei lyginsime j\u012f su toliau ap\u017evelgiamu modernistiniu urbanizmu, visgi yra santyki\u0161kai saikingas. Tai paai\u0161kinama klasicizmo ir baroko miestams b\u016bdingu visumos kaip vizualini\u0173 dominan\u010di\u0173 susiet\u0173 a\u0161i\u0173 sistemos matymu, kuris greta miesto dyd\u017eio ir logistikos galimybi\u0173 prisideda prie a\u0161i\u0173 ilgio ribojimo. Kita vertus, tas pats modelis lemia ir gatvi\u0173 hierarchizavim\u0105 bei i\u0161ry\u0161k\u0117jusius skirtumus tarp ilg\u0173 gatvi\u0173, vedan\u010di\u0173 \u012f r\u016bmus ar kitas reprezentacines vietas, bei trumpesni\u0173, gyvenamuosius ar \u016bkinius \u012fva\u017eiavimus \u012f sklypus aptarnaujan\u010di\u0173 gatvi\u0173, kurios gerai matomos Edinburgo Naujamies\u010dio plane. Atitinkamai dviej\u0173 gatvi\u0173 ilgi\u0173 vidurkis taip pat duoda nors ir didesn\u012f, bet nuosaikesn\u012f rezultat\u0105 lyginant su viduram\u017eiais. Atkreiptinas d\u0117mesys ir \u012f tai, kad \u0161ios grup\u0117s miest\u0173 DP did\u017eiausios ir vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s skiriasi gerokai daugiau nei dviejose ankstesn\u0117se grup\u0117se\u00a0\u2013 tai puikiai atspindi Versalio plane ry\u0161kiai matom\u0105 dvisluoksn\u0119 gatvi\u0173 tinklo strukt\u016br\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 trij\u0173 \u012f r\u016bmus vedan\u010di\u0173 pla\u010di\u0173 gatvi\u0173 ir \u0161iek tiek nuo j\u0173 atriboto likusi\u0173 siauresni\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 gatvi\u0173 u\u017epildo.<\/li>\n<li>PE skiriasi priklausomai nuo miesto ir konkre\u010di\u0173 gatvi\u0173 tinklo sprendim\u0173, pvz., suprojektuotos ar ne antraeil\u0117s gatv\u0117s prie \u016bkini\u0173 \u012fva\u017eiavim\u0173, ta\u010diau yra artimas gotikinio plano miestams. Tai yra logi\u0161ka turint galvoje, kad lyginami du reguliari\u0173 strukt\u016br\u0173 tipai. I\u0161siskiria tik Londonas, kuriame sta\u010diakamp\u012f gatvi\u0173 tinkl\u0105 \u012fstri\u017eai kertan\u010dios pagrindin\u0117s miesto arterijos leid\u017eia \u0161i rodikl\u012f dar suma\u017einti. Tas pat i\u0161 esm\u0117s pasakytina ir apie MT.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Apibendrinant ir \u017ei\u016brint \u012f DD bei DS reik\u0161mes modelis rodo, kad klasicizmo miestas yra geriau skaitomas dinami\u0161kai, ta\u010diau da\u017enai bent dalis lengvai pasiekiam\u0173 erdvi\u0173 yra jau neperskaitomos kaip socialios erdv\u0117s. Taip pat ma\u017e\u0117ja ir visuomenini\u0173 erdvi\u0173 tik\u0117tino naudojimo intensyvumas, taip atitikdamas ar atspind\u0117damas siauros specializacijos erdvi\u0173 mieste daug\u0117jim\u0105, pvz., reprezentacini\u0173 aik\u0161\u010di\u0173, rezidentini\u0173 aik\u0161\u010di\u0173, prekybini\u0173 aik\u0161\u010di\u0173, skirt\u0173 konkre\u010diam preki\u0173 tipui, va\u017eiuojam\u0173j\u0173 gatvi\u0173 dali\u0173, atskirt\u0173 nuo \u0161aligatvi\u0173, ir pan.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2896\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav-300x169.jpg\" alt=\"4 pav\" width=\"300\" height=\"169\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav-300x169.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav-1024x576.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav-600x338.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav-89x50.jpg 89w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/4-pav.jpg 1472w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>4 pav. Klasicizmo miest\u0173 DD rodikliai<\/em><\/p>\n<p><strong>\u00a0<\/strong><strong>Ketvirtoji grup\u0117\u00a0\u2013<\/strong> modernistiniai miestai: jau aptartas \u201ePlan Voisin\u201c, Brazilija (arba tiksliau jos centrin\u0117 ir periferin\u0117 dalys), Visaginas, Kalnie\u010diai, \u0160ilainiai ir Elektr\u0117nai. \u017dvelgiant \u012f rezultatus, \u012f akis i\u0161 karto krinta tai, kad \u0161ie pavyzd\u017eiai dalijami \u012f du skirtingus pogrupius.<\/p>\n<p>Pirm\u0105j\u012f pogrup\u012f sudaro \u201ePlan Voisin\u201c ir abu Brazilijos pavyzd\u017eiai. Jam b\u016bdingos \u201edid\u017eiul\u0117s\u201c vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s, kintan\u010dios nuo 4,5 iki 12,8, ir atitinkamos PLT reik\u0161m\u0117s, rodan\u010dios \u201easocialaus\u201c ilgio a\u0161is\u00a0\u2013 nuo 1,2 iki 2,1. Dinamin\u0117s demonstracijos dedamieji rodo prakti\u0161kai \u201etu\u0161\u010di\u0105 lauk\u0105\u201c, MT vidutin\u0117s reik\u0161m\u0117s kinta nuo 0,26 iki 0,49, taip dinaminio skaitomumo po\u017ei\u016briu \u201eaplenkdamos\u201c net gotikinio plano miest\u0105, o PE vidurkiai svyruoja tarp 0,02 ir 0,05; intensyvumas siekia 0,90. Taigi \u0161iuo atveju susiduriam su jau klasicizmo miestuose prad\u0117jusia nuosaikiai ry\u0161k\u0117ti tendencija: miestas tampa dinami\u0161kai lengvai skaitomas, ta\u010diau stati\u0161kai jis nebeperskaitomas kaip \u017emoni\u0173 bendro gyvenimo ir veiklos erdv\u0117. Ko gero, neb\u016bt\u0173 tikslinga \u0161io teksto r\u0117muose klausti gerai tai ar blogai, nes toks miesto modelis puikiai atitinka modernistinio miesto id\u0117j\u0105. Visgi, remiantis analogija su Nikoso A.\u00a0Salingaroso vizualiai suvokiam\u0173 architekt\u016brini\u0173 patern\u0173 optimalumo skai\u010diavimo si\u016blymu<a href=\"#_ftn30\" name=\"_ftnref30\">[30]<\/a>, galima daryti prielaid\u0105, kad kaip ir optimaliam vizualiniam suvokimui, taip ir miesto erdv\u0117s suvokimui judant po urbanistines erdves yra b\u016btini du dalykai: tiek pa\u010dios strukt\u016bros lengvas suvokiamumas, tiek tam tikras strukt\u016bros sud\u0117tingumas, didinantis jos \u012fdomum\u0105. Apra\u0161omame skaitomumo modelyje tai b\u016bt\u0173 i\u0161rei\u0161kiama tam tikra pusiausvira tarp DD ir DS. \u0160iuo po\u017ei\u016briu, ko gero, viduram\u017ei\u0173 miestai yra neblogas tokio balanso pavyzdys, kai tuo tarpu modernistiniai miestai demonstruoja \u0161i\u0173 dviej\u0173 rodikli\u0173 disbalans\u0105. Be abejo, tai tik preliminari id\u0117ja, kuri turi b\u016bti tikrinama pasitelkiant sociologinius tyrimus ir tyrimus vietose.<\/p>\n<p>Ketvirtosios grup\u0117s antr\u0105j\u012f pogrup\u012f sudaro \u0160ilainiai, Kalnie\u010diai, Visaginas ir Elektr\u0117nai. J\u0173 nuosaikesni rodikliai puikiai atspindi modernistinio urbanizmo transformacijas, prisiderinant prie lokalesnio mastelio ir socialesni\u0173 erdvi\u0173 k\u016brimo bei ie\u0161kant \u012fdomesni\u0173 ir individualesni\u0173 erdvini\u0173 sprendim\u0173. \u012edomu tai, kad ne lietuvio architekto planuotas Visaginas v\u0117lgi yra \u0161iek tiek artimesnis pirmajam pogrupiui su vidutine DP verte, lygia 2,52, o PLT\u00a0\u2013 1,05. Sovietme\u010dio pabaigoje projektuoti Kalnie\u010diai ir \u0160ilainiai rodo socialias vidutines DP (0,91 ir 0,96) ir PLT (0,43 ir 0,45) reik\u0161mes. \u0160i\u0173 rodikli\u0173 maksimumai siekia atitinkamai 14,45 ir 2,07. \u012edomu, kad PLT rodiklis yra netgi ma\u017eesnis ir socialesnis nei klasicistini\u0173 miest\u0173, taip atspind\u0117damas konkre\u010dius urbanistinius sprendinius, siekian\u010dius formuoti u\u017edaresnes vidini\u0173 kiem\u0173 erdves. Visgi PE rodiklio vidurkis (~0,04) ir MT vidurkis (~0,59) yra i\u0161 esm\u0117s tokie patys kaip ir kit\u0173 modernistini\u0173 miest\u0173, taigi \u0161io pogrupio tyrimas sako, kad tai dinami\u0161kai gerai skaitomi miestai su stati\u0161kai skaitomomis gyvenam\u0173j\u0173 kiem\u0173 erdv\u0117mis ir neskaitomomis auk\u0161tesnio hierarchinio lygmens bendrojo naudojimo erdv\u0117mis.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2898\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav-300x169.jpg\" alt=\"5 pav\" width=\"300\" height=\"169\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav-300x169.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav-1024x576.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav-600x338.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav-89x50.jpg 89w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/5-pav.jpg 1472w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>5 pav. Modernistini\u0173 miest\u0173 DD<\/em><\/p>\n<p>Kaip <strong>penktoji tarpin\u0117 pereinamoji grup\u0117<\/strong> i\u0161ry\u0161k\u0117jo Renesanso miestai. Nesigilinant \u012f visus apskai\u010diuotus rodiklius, kurie artimi viduram\u017ei\u0173 Vakar\u0173 Europos miest\u0173 modeliui, verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f nors ir negreitai, bet did\u0117jan\u010dius DP normalizuoto rodiklio maksimumus. Tai rodo reprezentacini\u0173 erdvi\u0173 atsiradim\u0105 ir j\u0173 matmen\u0173 did\u0117jim\u0105. Renesansui b\u016bding\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 specializacijos prad\u017ei\u0105 atspindi ir ma\u017eesnio intensyvumo rodiklis, pasiekiantis 0,4 vert\u0119 lyginant su viduram\u017ei\u0173 0,2 (didesn\u0117 skaitin\u0117 reik\u0161m\u0117 atspindi ma\u017eesn\u012f vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 naudojimo intensyvum\u0105). Kita vertus, visi tirti miestai (Sabjoneta, Palmanova, Nove Zamkai, Zamost\u0117) yra labai ma\u017ei, o tai neleido atsiskleisti j\u0173 reguliaraus tinklo charakteristikoms, lyginant jas su da\u017enai bent \u0161iek tiek dereguliarizuotais viduram\u017ei\u0173 gotikinio plano tinklais per PLT rodikl\u012f. Remiantis \u0161iuo precedentu, tikslinga pagalvoti apie dar vien\u0105 apra\u0161omos metodikos patobulinim\u0105 ar papildym\u0105\u00a0\u2013 dirbtin\u012f ma\u017eo erdvi\u0173 tinklo padidinim\u0105, taip siekiant geriau atskleisti jo prigimt\u012f. Kita vertus, min\u0117tas pasteb\u0117jimas atskleid\u017eia ir b\u016bd\u0105, kaip dideles nuolatines urbanistines strukt\u016bras daryti skaitomesnes\u00a0\u2013 dalinti jas vizualiai suvokiamomis ribomis, kas atitinka vien\u0105 i\u0161 Alexanderio modeli\u0173<a href=\"#_ftn31\" name=\"_ftnref31\">[31]<\/a>. Smarkiai nesiskiriantys nuo viduram\u017ei\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 rodikliai taip pat gerai atitinka ir Mumfordo teigin\u012f, kad Renesanso urbanizmas rodo sant\u016brias u\u017euomazgas t\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie puikiai i\u0161siskleid\u017eia tik baroke ir klasicizme<a href=\"#_ftn32\" name=\"_ftnref32\">[32]<\/a>.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-2899\" src=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav-300x169.jpg\" alt=\"6 pav\" width=\"300\" height=\"169\" srcset=\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav-300x169.jpg 300w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav-1024x576.jpg 1024w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav-600x338.jpg 600w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav-89x50.jpg 89w, https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/6-pav.jpg 1472w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><\/p>\n<p><em>6 pav. Renesanso miest\u0173 DD<\/em><\/p>\n<p>Kaip du nei prie vienos grup\u0117s nepritap\u0119 pavyzd\u017eiai pamin\u0117tini Venecija (tirta pagal 1834 met\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f) ir 1688 met\u0173 Berlynas su nauj\u0105ja klasicizmui artima dalimi aplink Unter den Linden al\u0117jos a\u0161\u012f. Venecijos rodikli\u0173 i\u0161skirtinum\u0105 lemia unikalus miesto planas su daugiau islamo miestams b\u016bdinga labirinto tipo p\u0117s\u010diomis pasiekiam\u0173 erdvi\u0173 strukt\u016bra, o to meto Berlyne kur kas didesn\u0119 miesto dal\u012f sudaro nepasikeitusio plano viduram\u017ei\u0161ka dalis.<\/p>\n<p>Rezultat\u0173 ap\u017evalgos pabaigoje verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f Kauno tyrimus. Kalbant apie viduram\u017ei\u0173 miestus, jau buvo min\u0117tas Kauno senamies\u010dio modelio pokytis, lyginant jo situacij\u0105 1798 ir 1939 metais, kuris jautriai atspind\u0117jo dalies erdvi\u0173 praplatinim\u0105 ir i\u0161tiesinim\u0105. Dar \u012fdomesni\u0173 poky\u010di\u0173 matoma, tiek Senamies\u010dio, tiek Naujamies\u010dio 1939 met\u0173 situacij\u0105 lyginant su 1990 metais. Esminis sovietme\u010dio pokytis \u0161iose teritorijose, neskaitant kai kuri\u0173 nauj\u0173 ar praplatint\u0173 gatvi\u0173, yra kvartal\u0173 vidaus \u017eem\u0117naudos rib\u0173 panaikinimas, susij\u0119s su priva\u010dios \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117s atsisakymu, kuris buvusi\u0105 priva\u010di\u0105 erdv\u0119 pavert\u0117 pusiau vie\u0161a ar net ir vie\u0161a. \u012e \u0161\u012f pokyt\u012f reaguoja ir normalizuoti rodikliai, rodantys esmingai besikei\u010diant\u012f teritorijos urbanistin\u012f-erdvin\u012f genotip\u0105 bei, tik\u0117tina, miesto naudojimo scenarijus. Tai, be abejo, sietina ir su min\u0117t\u0173 teritorij\u0173 patyrimo poky\u010diais, nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio perimetrinio u\u017estatymo strukt\u016bra, gatvi\u0173 tinklas ir kitos formaliosios \u201evertingosios\u201c savyb\u0117s lieka nepakitusios. Keletas tai iliustruojan\u010di\u0173 rodikli\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Naujamiestyje vidutin\u0117s DP reik\u0161m\u0117s suma\u017e\u0117ja nuo 1,64 1939 m. iki 0,60 1990 m., taip rodydamos klasicistiniam miestui neb\u016bding\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 vidutini\u0173 dyd\u017ei\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/li>\n<li>Atitinkamai savaime susiformavusi labirinto tipo kvartal\u0173 vidaus strukt\u016bra didina MT ir PE vidurkius\u00a0\u2013 nuo 0,93 iki 1,14 ir nuo 0,12 iki 0,21.<\/li>\n<li>Labai ma\u017e\u0117ja vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 naudojimo intensyvumas\u00a0\u2013 nuo 0,24 iki 0,55. Tai liudija, kad dalis kasdien\u0117s gatv\u0117s kult\u016bros veikl\u0173 grei\u010diausiai i\u0161 gatvi\u0173 persik\u0117l\u0117 \u012f vidaus kiemus, taip gyvenamas gatves versdamos daugiau reprezentacin\u0117mis erdv\u0117mis ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Apibendrinimas ir baigiamasis \u017eodis<\/strong><\/p>\n<p>Be abejo, tolesniam modelio tobulinimui ir koregavimui reikalingas tyrimas, apimantis gerokai daugiau tirt\u0173 objekt\u0173, ta\u010diau straipsnyje pateiktas tyrimas leid\u017eia bent preliminariai teigti, kad miestovaizd\u017eio erdvinio skaitomumo modelis i\u0161 esm\u0117s padeda kompleksi\u0161kiau matyti ir geriau suprasti miesto erdv\u0117s, jos socialini\u0173 turini\u0173 s\u0105veikos d\u0117sningumus ir pat\u012f erdvi\u0173 tinklo savitum\u0105.<\/p>\n<p>Pasi\u016blytas normalizuotas modelis, kaip rodo bandomasis dviej\u0173 etap\u0173 tyrimas, gerai atspindi tiek tirt\u0173 strukt\u016br\u0173 bendrumus, tiek individualius skirtumus bei atpa\u017e\u012fsta esminius urbanistikos istorijoje besirei\u0161kusius miest\u0173 genotipus ir j\u0173 savitumus. Dar svarbiau, kad 4+3 skaitomumo rodikliai ne tik kiekybi\u0161kai apib\u016bdina miestus, bet ir leid\u017eia suvokti galimus apibendrintus erdvi\u0173 naudojimo scenarijus (pvz., specializuota\u2013bendra, integruota\u2013segreguota, sujungta\u2013atskirta, arti\u2013toli ir pan.).<\/p>\n<p>Tyrimas parod\u0117, kad modelis atspindi skirtingus kult\u016brinius miesto genotipus, ta\u010diau normalizacija r\u0117m\u0117si Vakar\u0173 kult\u016bros \u017emogui b\u016bdingais sociali\u0173 atstum\u0173 suvokimais. Viena vertus, remiantis pasi\u016blyta normalizacijos id\u0117ja atskaitos ta\u0161ku gali tapti bet kurie rodikliai, ta\u010diau j\u0173 siejimas su kult\u016briniu kontekstu ar suvokimu daro rezultatus geriau suprantamus. Kita vertus, pasi\u016blytas modelis leid\u017eia adaptuoti normalizacijos proces\u0105 ir kitiems kult\u016briniams aplinkos suvokimams, pvz., yra duomen\u0173, kad islami\u0161kuose miestuose ne 3, o 7 ar 8 pos\u016bkiai suvokiami kaip \u201earti\u201c ir pan.<\/p>\n<p>Kalbant apie modelio pritaikomum\u0105, i\u0161skirtinos kelios sritys:<\/p>\n<ul>\n<li>Modelio atliktas patikrinimas leid\u017eia j\u012f naudoti kaip prognozavimo priemon\u0119, pvz., ie\u0161kant b\u016bd\u0173 urbanistinio projektavimo priemon\u0117mis skatinti gatv\u0117s kult\u016br\u0105 istorin\u0117se miest\u0173 dalyse.<\/li>\n<li>Modelis leid\u017eia vertinti vien\u0173 ar kit\u0173 urbanistini\u0173 priemoni\u0173 veiksmingum\u0105 ir b\u016bti ne tik urbanistini\u0173 naudojimo scenarij\u0173 identifikavimo, bet ir j\u0173 k\u016brimo priemone.<\/li>\n<li>Kiekybin\u0117s charakteristikos leid\u017eia kalb\u0117ti apie model\u012f kaip apie parametrizavimo pagrind\u0105.<\/li>\n<li>Orientacija \u012f genotip\u0105 leid\u017eia i\u0161 esm\u0117s kitaip \u017evelgti \u012f kult\u016bros urbanistinio paveldo apsaug\u0105\u00a0\u2013 ne remiantis ma\u017eai naudingomis, kalbant apie urbanistini\u0173 strukt\u016br\u0173 nei\u0161vengiam\u0105 evoliucionavim\u0105, stati\u0161komis \u201evertingosiomis savyb\u0117mis\u201c, bet orientuojantis \u012f tam tikr\u0173 kitimo rib\u0173 nustatym\u0105, genotipo ir pana\u0161i\u0173 naudojimo scenarijus skatinan\u010di\u0173 erdvi\u0173 charakteristik\u0173 i\u0161saugojim\u0105 ir kt. Pavyzd\u017eiui, modelis leid\u017eia \u012fvertinti tiek bendrus strukt\u016bros poky\u010dius, tiek pavieni\u0173 ta\u0161k\u0173 situacijos pasikeitim\u0105 skaitomumo po\u017ei\u016briu. Pirmuoju atveju jis gali b\u016bti naudojamas urbanistin\u0117s strukt\u016bros nuosekliai evoliucijai u\u017etikrinti ar vieniems poky\u010diams kompensuoti kitais; antruoju atveju tam tikr\u0173 viet\u0173 ar objekt\u0173 skaitomumui nema\u017einti ar nedidinti, jei tai svarbu konkretiems objektams.<\/li>\n<li>I\u0161 ankstesn\u0117s i\u0161vados seka ir modelio tinkamumas urbanistini\u0173 erdvini\u0173 strukt\u016br\u0173 monitoringui jau min\u0117tu j\u0173 skaitomumo kitimo po\u017ei\u016briu.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kas toliau:<\/p>\n<ol>\n<li>Pristatyto tyrimo metu jau i\u0161ry\u0161k\u0117jo keletas galim\u0173 modelio tikslinimo ar tobulinimo kryp\u010di\u0173, pvz., maksimalios atstumo ribos, naudojamos normalizuotoms vert\u0117ms skai\u010diuoti, naudojimas remiantis kad ir did\u017eiausiu \u017emogaus fig\u016br\u0105 leid\u017eian\u010diu atpa\u017einti atstumu; intensyvumo indekso detalizavimas skai\u010diuojant j\u012f ne tik bendrai visai teritorijai, bet ir atskiroms jo dalims; ma\u017e\u0173 strukt\u016br\u0173 didinimas, siekiant i\u0161ry\u0161kinti kai kurias ne taip gerai matomas savybes ir kt.<\/li>\n<li>B\u016btina tirti daugiau pavyzd\u017ei\u0173 ir kompleksi\u0161kesnes urbanistines strukt\u016bras.<\/li>\n<li>Kai kurie su vizualinio grafo modeliavimu susieti tikslingi patobulinimai: pristatytame tyrime DP rodiklis remiasi principu \u201ematai ir gali tiesiai ten jud\u0117ti\u201c. Prasminga i\u0161bandyti ir model\u012f \u201ematai, bet negali ten jud\u0117ti\u201c, kuris leist\u0173 atspind\u0117ti gerokai gausesn\u0119 reali\u0173 urbanistini\u0173 situacij\u0173 \u012fvairov\u0119, pvz., nevientiso perimetrinio u\u017estatymo aplinkoje, kur per tarpus tarp nam\u0173 gali b\u016bti matoma kita vie\u0161\u0105ja erdve.<\/li>\n<\/ol>\n<p><em>*Straipsnyje pristatyti tyrimai, atlikti vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 mokslini\u0173 tyrim\u0173 projekt\u0105 \u201eLietuvos miest\u0173 modernizacijos 1960\u20131990 m. ir jos pasekmi\u0173 Lietuvos urbanistikai kaip erdviniam-socialiniam fenomenui kompleksi\u0161kas tyrimas\u201c, sutarties Nr. SMOD-17024.<\/em><\/p>\n<p><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>Alexander Christopher, et al., <em>A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction<\/em>, New York: Oxford University Press, 1977, p. 1167.<\/li>\n<li>Benjamin Walter, <em>The Arcades Project<\/em>, Cambridge, Massachusetts and London: The Belknap Press of Harvard University Press, 1999. p. 545.<\/li>\n<li>Blumenfeld Hans, <em>The Modern Metropolis: Its Origins, Growth, Characteristics and Planning<\/em>, Cambridge: MIT Press, 1967.<\/li>\n<li>Bruny\u00e9 Tad T., Mahoney Caroline R., Taylor Holly A., \u201ePaths with more turns are perceived as longer: misperceptions with map-based and abstracted path stimuli\u201d, in: <em>Perceptual and Motor Skills<\/em>, SAGE Journals, 2015, April, 120(2): p. 438\u201361.<\/li>\n<li>Chandler Daniel, <em>Semiotics for Beginners<\/em>, [interaktyvus], 1999 [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-09-10], <a href=\"http:\/\/visual-emory.co.uk\/daniel\/Documents\/S4B\/\">http:\/\/visual-emory.co.uk\/daniel\/Documents\/S4B\/<\/a><\/li>\n<li><em>Cities in the Pre-Modern Islamic World: The urban impact of religion, state and society<\/em>, sud. Bennison Amira K., Gascoigne Alison L., London and New York: Routledge, Taylor &amp; Francis, 2007, p. 231.<\/li>\n<li>Cole Michael, <em>Cultural Psychology: A Once and Future Discipline<\/em>, printed in USA: Harvard University Press, 1998.<\/li>\n<li>Cullen Gordon, Concise Townscape, London: Routledge, 2015, p. 200.<\/li>\n<li>Hillier Bill, et al., \u201eCreating Life: Or, Does Architecture Determine Anything?\u201d, in: <em>d\u2018Architecture et Comportement\u00a0\/ Architecture and Behaviour<\/em>, Lausanne: <em>Ecole polytechnique f\u00e9d\u00e9rale de Lausanne<\/em>, 1987, Nr. 3 (3), p. 233\u2013250.<\/li>\n<li>Hillier Bill, et al., \u201eNatural Movement or Configuration and Attraction in Urban Pedestrian Movement\u201c, in: <em>Environment and Planning B: Planning and Design<\/em>, SAGE Journals, 1993, volume 20, p. 29\u201366.<\/li>\n<li>Hillier Bill, Hanson Julienne, <em>Social Logic of Space<\/em>, London: Cambridge University Press, 1989, p. 296.<\/li>\n<li>Hillier Bill, <em>Space is the machine: A configurational theory of architecture<\/em>, London: Independent Publishing Platform, 2015.<\/li>\n<li>Kaplan Rachel, Kaplan Stephen, Brown Terry, \u201eEnvironmental Preference: A Comparison of Four Domains of Predictors\u201c, in: <em>Environment and Behavior<\/em>, SAGE Journals, September 1989, Vol.21 No.5, p. 509\u2013530.<\/li>\n<li>Le Goff Jacques, <em>The Medieval World<\/em>, London: Collins &amp; Brown, 1997, p. 392.<\/li>\n<li>Lynch Kevin, <em>The Image of the City<\/em>, Cambridge MA: MIT Press, 1960, p. 194.<\/li>\n<li>Mohsenin Mahsan, Sevtsuk Andres, \u201eThe impact of street properties on cognitive maps\u201c, in: <em>Journal of Architecture and Urbanism<\/em>, Taylor &amp; Francis Online, 2013, Volume 37(Issue 4), p. 301\u2013309.<\/li>\n<li>Mumford Lewis, <em>The City in History: Its Origins, Its Transformations, and Its Prospects<\/em>, San Diego New York London: A Harvest Book Harcourt Inc., 1989.<\/li>\n<li>Ode \u00c5sa, Tveit Mari S., Fry Gary, \u201eCapturing Landscape Visual Character Using Indicators: Touching Base with Landscape Aesthetic Theory\u201c, in: <em>Landscape Research<\/em>, Taylor &amp; Francis Online, February 2008, Vol. 33, No. 1, p. 89\u2013117.<\/li>\n<li>Parker Simon, <em>Urban Theory and the Urban Experience: Encountering the City<\/em>, London and New York: Routledge Taylor &amp; Francis Group, 2004, p. 15\u201319.<\/li>\n<li>Pellegrino Piere, \u201eSemiotics of Architecture\u201c, <em>in: Encyclopedia of Language &amp; Linguistics<\/em>, sud. Keith Brown, Oxford: Elsevier, 2006, volume 11, p. 212\u2013216.<\/li>\n<li>Peponis John, \u201eBuilding layouts as cognitive data: purview and purview interface\u201d, in: <em>Cognitive Critique<\/em> 6, Mineapolis: Center for Cognitive Sciences, University of Minnesota,2012, p. 11\u2013<\/li>\n<li>Salingaros Nikos A., Mehaffy Michael W., <em>A Theory of Architecture<\/em>, S\u00f6kningen: UMBAU-VERLAG Harald P\u00fcschel, 2006.<\/li>\n<li>Zaleckis K\u0119stutis, \u201eRole of the green structure in creation of preferred urban environment\u201c, in: <em>Green structure and urban planning: final report of COST action C11<\/em>, Luxembourg, COST Office, 2005, p. 249\u2013255.<\/li>\n<\/ol>\n<p><strong>I\u0161na\u0161os<\/strong><\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> Bill Hillier et al., \u201eCreating Life: Or, Does Architecture Determine Anything?\u201d, in: <em>d\u2019Architecture et Comportement \/Architecture and Behaviour<\/em>, Lausanne: Ecole polytechnique f\u00e9d\u00e9rale de Lausanne, 1987, Nr. 3 (3), p. 237.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref2\" name=\"_ftn2\">[2]<\/a> Daniel Chandler, <em>Semiotics for Beginners<\/em>, [interaktyvus], 1999, [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-09-10], http:\/\/visual-emory.co.uk\/daniel\/Documents\/S4B\/<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref3\" name=\"_ftn3\">[3]<\/a> Michael Cole, <em>Cultural Psychology: A Once and Future Discipline<\/em>, printed in USA: Harvard University Press, 1998, p. 416.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref4\" name=\"_ftn4\">[4]<\/a> Amira K. Bennison, Alison L. Gascoigne (editors), Cities in the Pre-Modern Islamic World: The urban impact of religion, state and society, London and New York: Routledge, Taylor &amp; Francis, 2007, p. 231.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref5\" name=\"_ftn5\">[5]<\/a> Jacques Le Goff, <em>The Medieval World<\/em>, London: Collins &amp; Brown, 1997, p. 392.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref6\" name=\"_ftn6\">[6]<\/a> Lewis Mumford, <em>The City in History: Its Origins, Its Transformations, and Its Prospects<\/em>, San Diego New York London: A Harvest Book Harcourt Inc., 1989, p. 657.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref7\" name=\"_ftn7\">[7]<\/a> Simon Parker, <em>Urban Theory and the Urban Experience: Encountering the City<\/em>, London and New York: Routledge Taylor &amp; Francis Group , 2004. p. 15\u201319.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref8\" name=\"_ftn8\">[8]<\/a> Lewis Mumford, op. cit., p. 657.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref9\" name=\"_ftn9\">[9]<\/a> Walter Benjamin, <em>The Arcades Project<\/em>, Cambridge, Massachusetts, and London: The Belknap Press of Harvard University Press, 1999, p. 545.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref10\" name=\"_ftn10\">[10]<\/a> Rachel Kaplan, Stephen Kaplan, Terry Brown, \u201eEnvironmental Preference: A Comparison of Four Domains of Predictors\u201d, in: <em>Environment and Behavior<\/em>, SAGE Journals, September 1989, Vol.21 No.5, p. 509\u2013530.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref11\" name=\"_ftn11\">[11]<\/a> \u00c5sa Ode, Mari S. Tveit, Gary Fry, \u201eCapturing Landscape Visual Character Using Indicators: Touching Base with Landscape Aesthetic Theory\u201c, in: Landscape Research, Taylor &amp; Francis Online, February 2008, Vol. 33, No. 1, p. 89\u2013117.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref12\" name=\"_ftn12\">[12]<\/a> Kevin Lynch, <em>The Image of the City<\/em>, Cambridge MA: MIT Press, 1960, p. 194.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref13\" name=\"_ftn13\">[13]<\/a> K\u0119stutis Zaleckis, \u201eRole of the green structure in creation of preferred urban environment\u201c, in: <em>Green structure and urban planning: final report of COST action C11<\/em>, Luxembourg, COST Office, 2005, p. 249\u2013255.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref14\" name=\"_ftn14\">[14]<\/a> Gordon Cullen<em>, Concise Townscape<\/em>, London: Routledge, 2015, p. 200.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref15\" name=\"_ftn15\">[15]<\/a> Bill Hillier, <em>Space is the machine: A configurational theory of architecture<\/em>, London: Independent Publishing Platform, 2015, p. 355.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref16\" name=\"_ftn16\">[16]<\/a> Lewis Mumford, op. cit., p. 657.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref17\" name=\"_ftn17\">[17]<\/a>Nikos A. Salingaros, Michael W. Mehaffy, <em>A Theory of Architecture<\/em>, S\u00f6kningen: UMBAU-VERLAG Harald P\u00fcschel, 2006, p. 278.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref18\" name=\"_ftn18\">[18]<\/a> John Peponis, \u201eBuilding layouts as cognitive data: purview and purview interface\u201d, in: <em>Cognitive Critique<\/em> 6, Mineapolis: Center for Cognitive Sciences, University of Minnesota,2012, p. 11\u201352.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref19\" name=\"_ftn19\">[19]<\/a> Bill Hillier, Julienne Hanson, Social Logic of Space, London: Cambridge University Press, 1989, p. 296; Tad T. Bruny\u00e9, Caroline R. Mahoney, Holly A. Taylor, \u201ePaths with more turns are perceived as longer: misperceptions with map-based and abstracted path stimuli\u201d, in: Perceptual and Motor Skills, SAGE Journals, 2015, April, 120(2): p. 438\u201361.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref20\" name=\"_ftn20\">[20]<\/a> K\u0119stutis Zaleckis, Au\u0161ra Mlinkauskien\u0117, Nijol\u0117 Steponaityt\u0117, \u201eSklypo, esan\u010dio Kareivini\u0173 g. 9, Kaune, patenkan\u010dio \u012f Kauno tvirtov\u0117s artilerijos kareivini\u0173 pastat\u0173 kompleks\u0105 (unikalusis objekto kodas kult\u016bros vertybi\u0173 registre\u00a0\u2013 26904), istoriniai tyrimai bataliono teritorijoje ir pagrindini\u0173 pastat\u0173 apib\u016bdinimo nustatymas\u201c. Mokslinio tyrimo darbas. U\u017esakovas Lietuvos kariuomen\u0117s Juozo Vitkaus in\u017einerijos batalionas. Vadovas doc. dr. Au\u0161ra Mlinkauskien\u0117, KTU, 2016.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref21\" name=\"_ftn21\">[21]<\/a> Vaiva Vaitkevi\u010di\u016bt\u0117, \u201eArchitekt\u016brini\u0173 erdvi\u0173 skaitomumas\u201c, baigiamasis magistro projektas, vadovai: Prof. Dr. K\u0119stutis Zaleckis, Johan de Wachter, KTU, Kaunas, 2018.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref22\" name=\"_ftn22\">[22]<\/a> Piere Pellegrino, \u201eSemiotics of Architecture\u201c, in: Keith Brown (Editor-in-Chief), Encyclopedia of Language &amp; Linguistics, sud. Keith Brown, Oxford: Elsevier, 2006, volume 11, p. 212\u2013216.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref23\" name=\"_ftn23\">[23]<\/a> Bill Hillier, et al., \u201eNatural Movement or Configuration and Attraction in Urban Pedestrian Movement\u201c, in: Environment and Planning B: Planning and Design, SAGE Journals, 1993, volume 20, p. 29\u201366.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref24\" name=\"_ftn24\">[24]<\/a>Hans Blumenfeld, The Modern Metropolis: Its Origins, Growth, Characteristics and Planning, Cambridge: MIT Press, 1967, p. 377.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref25\" name=\"_ftn25\">[25]<\/a>Mahsan Mohsenin, Andres Sevtsuk, \u201eThe impact of street properties on cognitive maps\u201c, in: Journal of Architecture and Urbanism, Taylor &amp; Francis Online, 2013, Volume 37(Issue 4), p. 301\u2013309.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref26\" name=\"_ftn26\">[26]<\/a>Bill Hillier, Space is the machine: A configurational theory of architecture, London: Independent Publishing Platform, 2015, p. 355.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref27\" name=\"_ftn27\">[27]<\/a>Piere Pellegrino, op. cit., p. 212\u2013216.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref28\" name=\"_ftn28\">[28]<\/a>Lewis Mumford, op. cit., p. 657.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref29\" name=\"_ftn29\">[29]<\/a> Bill Hillier, Space is the machine: A configurational theory of architecture, London: Independent Publishing Platform, 2015, p. 355.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref30\" name=\"_ftn30\">[30]<\/a>[30] Nikos A. Salingaros, op. cit., p. 278.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref31\" name=\"_ftn31\">[31]<\/a>Alexander Christopher, et al., <em>A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction<\/em>, New York: Oxford University Press, 1977, p. 1167.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref32\" name=\"_ftn32\">[32]<\/a> Lewis Mumford, op. cit., p. 657.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Autoriai prof. dr. K\u0119stutis Zaleckis, doc. dr. Indr\u0117 Gra\u017eulevi\u010di\u016bt\u0117-Vileni\u0161k\u0117, Jurga Vitkuvien\u0117 Kauno technologijos universitetas* \u012evadas \u017dvelgiant \u012f architekt\u016br\u0105 ar urbanistinius darinius ir juos tiriant \u012fvairiuose kontekstuose, daugiausia d\u0117mesio skiriama t\u016briui ir formai, o tarp architekt\u016brini\u0173 t\u016bri\u0173 ar rib\u0173 esanti erdv\u0117 da\u017eniausiai matoma kaip tu\u0161tuma.<\/p>\n","protected":false},"author":324,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2889","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-publikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2889","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/324"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2889"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2889\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2903,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2889\/revisions\/2903"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2889"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2889"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archmuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2889"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}