\u201eMade in Vilnius\u201c leidinio straipsnyje nurodoma, kad po 2013 met\u0173 prad\u017eioje Vilniuje organizuotos UNESCO patariamosios misijos Lietuva pagaliau gavo palanki\u0105 oficiali\u0105 Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u0160vietimo, mokslo ir kult\u016bros organizacijos i\u0161vad\u0105 d\u0117l \u201eArchitekt\u016bros parko\u201c pirmosios dalies \u2013 buvusios \u201eSkaiteks\u201c gamyklos konversijos. Teritorija patenka \u012f Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yto Vilniaus senamies\u010dio ir jo apsaugos zon\u0173 pakra\u0161\u010dius. Tarptautin\u0117s paminkl\u0173 ir paminklini\u0173 vietovi\u0173 tarybos (ICOMOS), patarian\u010dios ir konsultuojan\u010dios UNESCO nekilnojamojo kult\u016bros paveldo i\u0161saugojimo klausimais, ekspert\u0117 i\u0161 Suomijos Margareta Ehrstrom i\u0161samiai susipa\u017eino su buvusios \u201eSkaiteks\u201c gamyklos vietoje planuojamu statyti miesto kvartalu Paupiu, patvirtintu jo detaliuoju planu[1]<\/a>. Toliau teigiama: \u201eICOMOS misijos nuomone, patvirtintame detaliajame plane atsi\u017evelgta \u012f nacionalinius ir vietos bendruomen\u0117s i\u0161keltus reikalavimus. Planuojama i\u0161saugoti vietos urbanistin\u0119 strukt\u016br\u0105, atstatant \u0161alia pagrindin\u0117s gatv\u0117s numatytus nugriauti pastatus. Taip pat yra numatomos \u017ealiosios erdv\u0117s ir al\u0117jos palei up\u0119, kurios bus naudojamos p\u0117stiesiems. Detalusis planas suteikia ger\u0105 pagrind\u0105 teritorijos pl\u0117trai.\u201c I\u0161vadose taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad ir toliau rengiant projekt\u0105 bei renkantis architekt\u016brines i\u0161rai\u0161kos priemones turi b\u016bti t\u0119siamas dialogas su paveldosaugininkais, \u012fvertintas b\u016bsim\u0173 statini\u0173 poveikis saugomam Vilniaus istoriniam senamies\u010diui.<\/p>\n Ten pat pateikiami projekto architekto Mindaugo Pakalnio, paveldosaugos ekspert\u0117s Gra\u017eina Dr\u0117mait\u0117s, Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Art\u016bro Blotnio euforija dvelkiantys komentarai. M. Pakalnis teig\u0117: \u201ePaupys patenka \u012f senamies\u010dio apsaugos zon\u0105, tod\u0117l naujasis kvartalas turi b\u016bti kontekstualus. Mes nesiekiame imituoti senamies\u010dio, bet sudaryti deram\u0105 fon\u0105 Vilniaus istoriniam paveldui ir atspind\u0117ti savo laikmet\u012f. Nuo pat prad\u017ei\u0173 laik\u0117m\u0117s politikos tartis, diskutuoti ir ie\u0161koti optimaliausi\u0173 sprendim\u0173. Tas bus t\u0119siama.\u201c G. Dr\u0117mait\u0117 teig\u0117<\/span>: \u201ePer paskutinius 20 met\u0173 a\u0161 nema\u010diau kito tokio projekto, kuris b\u016bt\u0173 taip nuosekliai tobulinamas, derinamas \u012fsiklausant \u012f patarimus ir pastabas. Ta vieta mums visiems labai brangi ir joje visk\u0105 turime daryti \u201e\u0161iltom rankom\u201c. Tobulumui rib\u0173 n\u0117ra, bet tai, kas \u0161iuo metu daroma, yra daroma labai metodi\u0161kai ir atsakingai\u201c. A. Blotnys pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161io projekto eiga ir derinimo proced\u016bra suk\u016br\u0117 ligi \u0161iol netur\u0117t\u0105 precedent\u0105, kaip turi b\u016bti kuriami urbanistin\u0117s konversijos projektai Vilniaus senamiestyje, skland\u017eiai derinant vis\u0173 suinteresuot\u0173 pusi\u0173 nuomones ir nepa\u017eeid\u017eiant susitarim\u0173 su UNESCO. Juo labiau, kad buvusi \u201eSkaiteks\u201c teritorija yra pirmoji senamiestyje esanti savivaldyb\u0117s inicijuoto pramonin\u0117s Vilniaus teritorijos konversijos \u012f gyvenam\u0105j\u0105 projekto \u201eArchitekt\u016bros parkas\u201c dalis.<\/p>\n Tokia pad\u0117tis, kai projektu g\u0117risi visi\u00a0\u2013 Lietuvos projektuotojas, paveldo ekspertas, valdininkas, taip pat ir u\u017esienio ekspertai\u00a0\u2013 galima b\u016bt\u0173 tik d\u017eiaugtis. Deja, tai projektas, kuris parengtas ignoruojant konkre\u010dias vietos genius loci<\/em> aprai\u0161kas. Apie tai, kad \u0161is projektas visai nesusij\u0119s su vieta, kad suprojektuoti pastatai gali b\u016bti pastatyti bet kurioje kitoje vietoje bet kuriame mieste savo prane\u0161ime \u201e(Ne)matomi pramon\u0117s architekt\u016bros \u017eenklai konvertuojant buvusios pramon\u0117s teritorijas\u201c pasiguod\u0117 Aida \u0160telbien\u0117[2]<\/a>. Ji nurod\u0117, kad parengti sprendiniai neliudija, jog \u0161ioje vietoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo vystoma pramon\u0117. Universalus, bendrinis architekt\u016bros pob\u016bdis matomas vienoje i\u0161 projekto vizualizacij\u0173 (1 pav.).<\/p>\n 1 pav. Projektas Paupys 4. Buv. \u201eSkaiteks\u201c gamyklos teritorija. \u201ePST investicijos” vizualizacija (http:\/\/www.madeinvilnius.com\/lt\/naujienos\/paupio-projektas-vilniuje-palaimintas\/i\/)<\/p>\n Kaip pasirei\u0161kia genius loci<\/em>?<\/strong><\/p>\n Apie pat\u012f vietos dvasios rei\u0161kin\u012f ra\u0161oma daug, bet tuose tekstuose daug bendrojo pob\u016bd\u017eio \u201eimpresionistini\u0173\u201c teigini\u0173. Visi ai\u0161kina, kad svarbu t\u0105 dvasi\u0105 pajusti, kad reikia j\u0105 i\u0161saugoti. Ta\u010diau tuose pakyl\u0117tuose komentaruose ma\u017eai instrumenti\u0161kumo. Lieka neai\u0161ku, kaip elgtis mieste, kad t\u0105 vietos dvasi\u0105 galima b\u016bt\u0173 respektuoti. Kokia informacija gali tam pad\u0117ti? Ar tai institucinis veiksmas, ar tai susij\u0119 tik su giliai individualiu k\u016br\u0117jo, projektuojan\u010dio mieste, darbu?<\/p>\n Robertas Josefas Kozljanicius genius loci<\/em> sieja su s\u0105voka archainis<\/em>. Jis nurodo, kad graiki\u0161ko \u017eod\u017eio \u201earche\u201c reik\u0161m\u0117s yra \u201eprad\u017eia\u201c, \u201ekilm\u0117\u201c, \u201eprie\u017eastis\u201c, \u201eprincipas\u201c, \u201epagrindinis\u201c, \u201e\u012fsakymas\u201c, \u201evaldymas\u201c, \u201esantvarka (re\u017eimas)\u201c[3]<\/a>. Hermannas Hesse\u2019\u0117, anot Kozljaniciaus ai\u0161kina, kad \u201esenovinis\u201c, \u201earchainis\u201c pradas yra ypatinga prad\u017eia. Tai prad\u017eia, kurioje slypi ypatinga mus puosel\u0117janti magija, skatinanti gyventi, padedanti gyventi. \u0160i magija pasi\u017eymi vidine galia. Tai galia keisti, konfig\u016bruoti, kurti. Kozljanicius aptarin\u0117ja ikifilosofin\u0119, t.\u00a0y. mitologin\u0119\u00a0\u2013 archaikos kaip prad\u017eios samprat\u0105, ai\u0161kindamas senov\u0117s rom\u0117n\u0173 genius<\/em> id\u0117j\u0105, kuri rei\u0161kia nuolatos asmen\u012f lydin\u010di\u0105 ir j\u012f globojan\u010di\u0105 dvasi\u0105[4]<\/a>.<\/p>\n Anot Kozljaniciaus, genius<\/em> yra daug daugiau nei tik asmens siela. Tai taip pat jo charakteris ar likimas tiek teigiama, tiek neigiama prasme. \u0160i dvasia pirmiausia atsakinga u\u017e tai, kaip \u017emogus vystosi, kuo jis tampa, o kai mir\u0161ta, u\u017e k\u0105 jis mir\u0161ta. Taigi genius<\/em> \u2013 likimo dvasia, arba, kaip klasikinis filologas Theodoras Birtas (1852\u20131933) vadino, tai \u201etapsmo dvasia\u201c.<\/p>\n \u017dinomiausi rom\u0117ni\u0161ki genius loci<\/em> pamin\u0117jimai susij\u0119 daugiausia su kaimo vietov\u0117mis, kaln\u0173 ganyklomis. Ta\u010diau genius loci<\/em> taip pat gali globoti ir miestus bei juose esan\u010dius namus. Daug liudijim\u0173 yra apie vietinius genius<\/em> kultus, susietus su tokiomis vietomis, kaip kaimas, rajonas, susirinkim\u0173 vieta, aruodai ar kl\u0117tys, muitin\u0117, teatras, turgaviet\u0117, mokykla, pirtis.<\/p>\n Kozljanicius pateikia charaktering\u0105 vietos, kuri\u0105 valdo genius loci<\/em>, pavyzd\u012f\u00a0\u2013 tai nimfos, vardu Juturna, \u0161altinis, esantis pagrindin\u0117je senov\u0117s Romos aik\u0161t\u0117je\u00a0\u2013 Romanum Forum. Juturna\u00a0\u2013 upi\u0173 dievo Volturno dukra, Jano \u017emona ir Fonto motina. Juturna dar kitaip buvo vadinama vandenviet\u0117s dvasia. Juturnos \u0161altinis ilg\u0105 laik\u0105 apr\u016bpino miest\u0105 geriamuoju vandeniu. Rezervuaras buvo ornamentuotas fig\u016br\u0173 grupe. Jo, kaip ir greta esan\u010dios ma\u017eos koply\u010dios su altoriumi, pavidalas laikui einant kito.<\/p>\n Juturnos pavyzdys rodo dar vien\u0105 \u201etapsmo dvasios\u201c aspekt\u0105, kur\u012f akivaizd\u017eiausiai galima pasteb\u0117ti mieste esan\u010diose vietose. Tai miesto gyvenimo palaikymas, puosel\u0117jimas \u201esocioistorine\u201c prasme. Taigi genius loci<\/em> atsakingas ne tik u\u017e \u201ebiologin\u0119\u201c pus\u0119, bet veikia kurdamas tapatyb\u0119 ir fiksuodamas atmint\u012f socialin\u0117je plotm\u0117je.<\/p>\n Vietos dvasia kaip \u201etapsmo dvasia\u201c gali konkre\u010dioje vietoje liudyti pad\u0117t\u012f ne tik \u201ebiologiniu\u201c ir \u201esocialiniu-istoriniu\u201c aspektu, bet ir \u201egeologine\u201c prasme. Tai rodo Ovidijaus \u201eMetamorfozi\u0173\u201c fragmentas, pasakojantis apie nat\u016bralios gamtin\u0117s dvasios sukurt\u0105 tobul\u0105 urv\u0105 (grotto<\/em>)[5]<\/a>.<\/p>\n Taigi genius loci<\/em> yra ne tik sauganti ar globojanti dvasia, bet ir, kaip mat\u0117me, ir \u201etapsmo dvasia\u201c ir net \u201elikimo dvasia\u201c. Ji i\u0161rei\u0161kia vietos potencial\u0105 ir gali\u0105, kuri ne tik prisideda prie vietos fizinio pavidalo formavimo, bet ir toliau veikia toje vietoje, j\u0105 saugo ugdydama ir formuodama[6]<\/a>.<\/p>\n Vietos dvasios jausm\u0105 sukelia vietoje stebim\u0173 simptom\u0173 kompleksas. Simptomus rodo apibr\u0117\u017etos funkcin\u0117s zonos \u2013 \u201evietos\u201c, jose esantys objektai bei su jais susijusios steb\u0117tojui \u017einomos asociacijos, konotacijos. Simptomai nurodo genius loci<\/em> determinantus, \u012fk\u016bnytus vietoje, paskatinan\u010dius vietos dvasios atpa\u017einimo poj\u016bt\u012f. Simptomus steb\u0117tojas da\u017eniausia geriausiai regi jud\u0117damas tam tikru mar\u0161rutu. Mar\u0161rutas gali b\u016bti suplanuotas. Tam, kad \u012fvykt\u0173 visavert\u0117 vietos dvasios pagava, steb\u0117tojas turi pasi\u017eym\u0117ti tam tikru kult\u016briniu kompetentingumu. Tai kompetentingumas, kuris leid\u017eia empati\u0161kai priimti kit\u0105 subjekt\u0105.<\/p>\n Genius loci<\/em> aprai\u0161kos b\u016bdais galime laikyti simptom\u0173, determinuojan\u010di\u0173 jo pagav\u0105, rai\u0161kos pob\u016bd\u012f, j\u0173 grupavim\u0105 pagal fizin\u012f pob\u016bd\u012f. Senov\u0117je kilusi vietos dvasios id\u0117ja i\u0161 tikr\u0173j\u0173 susijusi ne su viena dvasia, o su j\u0173 rinkiniu. Skirtingi genius loci<\/em> apsirei\u0161kia mums \u012fvairiose vietose skirtinguose masteliuose\u00a0\u2013 pastato, kiemo, kvartalo, miesto rajono, viso miesto, regiono, valstyb\u0117s ir net \u017eemyno ar jo dalies mastu. Europieti\u0161ko miesto tapatumas, regiono tapatumas, konkretaus tikrinio miesto tapatumas kaip specifiniai genius loci<\/em> \u012fk\u016bnytojai gyvena skirtingose virtualiose tikrov\u0117se. Genius loci<\/em> simptomai gali liudyti ne tik tam tikras vietas, bet ir skirtingas epochas. Taip pat gyvenamojoje aplinkoje mes pastebime skirtis tarp \u012fvairi\u0173 veiklos r\u016b\u0161i\u0173 ir skirting\u0173 kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173, religini\u0173 kult\u0173 p\u0117dsak\u0173. Genius loci<\/em> fig\u016bruoja tiek ap\u010diuopiamai, tiek neap\u010diuopiamai. Kad b\u016bt\u0173 galima pagauti neap\u010diuopiamus bruo\u017eus, b\u016btinas apibr\u0117\u017etas kult\u016brinis kompetentingumas. Kiekvienu atveju galima pasteb\u0117ti simptomus, susijusius su gamtos, sociumo ir individo pasauliais-kosmosais. Svarbu, kad \u012fvairiose vietose ir \u012fvairiais masteliais b\u016bt\u0173 pa\u017einta kuo daugiau \u012fvairesnio tipo aprai\u0161k\u0173.<\/p>\n Su kiekviena i\u0161 archajini\u0173 stichij\u0173 (\u017eem\u0117, ugnis, vanduo ir oras) \u012fvairiose kult\u016brose buvo siejamos tam tikros dvasios ar j\u0173 grup\u0117s. Min\u0117tos keturios stichijos susijusios su pasaulio tv\u0117rimo, tapsmo procesu, tod\u0117l jos nuolat privalo \u201ebud\u0117ti\u201c, kad bet kada b\u016bt\u0173 galimi pasaul\u012f tobulinantys poky\u010diai. Toki\u0173 poky\u010di\u0173 metu svarbus ne tik vis\u0173 sociumo nari\u0173 dalyvavimas ir k\u016brybinis \u012fna\u0161as, bet taip pat ir mirusi\u0173 prot\u0117vi\u0173 ir sociumui palanki\u0173 dvasi\u0173 dalyvavimas.<\/p>\n Prie to pasaulio\u00a0\u2013 kosmoso puosel\u0117jimo prisideda vis\u0173 stichij\u0173 atstovai: vandens telkiniai, tekantis vanduo, reljefo elementai, augalai, mineralai.<\/p>\n Julijano i\u0161 A\u0161kelono miesto traktatas \u201eApie Palestinos \u012fstatym\u0105 ir papro\u010dius\u201c\u00a0\u2013 tai antikin\u0117s statybin\u0117s teis\u0117s dokumentas, para\u0161ytas IV\u00a0a. Jis reglamentavo b\u016btinyb\u0119 statant pastatus garantuoti vizualin\u012f ry\u0161\u012f su pamatiniais kra\u0161tovaizd\u017eio elementais, netiesiogiai liudijan\u010diais vizualinio kontakto su palankiomis dvasiomis (tiksliau, su kosmoso zonomis) galimyb\u0119. Keturi traktato skyriai net pavadinti pagal min\u0117tas keturias archajines stichijas: \u017eem\u0117, ugnis, vanduo ir oras. Traktate nurodyta, kad statyti reikia \u012fvertinant apopsijos<\/em> d\u0117sn\u012f. \u0160is d\u0117snis apibr\u0117\u017eia tai, kokie objektai i\u0161 koki\u0173 viet\u0173 turi b\u016bti matomi[7]<\/a>. Pagal \u0161\u012f d\u0117sn\u012f bet kuris miesto gyventojas gali u\u017edrausti statyb\u0105 kaimyniniame sklype, jeigu naujai statomas pastatas sutrikdys esam\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 vizualinius ry\u0161ius su reik\u0161mingais aplinkos objektais: j\u016bra, sodais, taip pat su reik\u0161mingais statiniais ir paminklais, pastatytais dievyb\u0117ms ar \u017eymiems \u017emon\u0117ms[8]<\/a>.<\/p>\n Apopsijos reikalavimai, anot G. Alferovos, atsispind\u0117jo ir rusi\u0161kojoje urbanistin\u0117je teis\u0117je. \u201eMiesti\u0161kajame \u012fstatyme\u201c keliami reikalavimai apie vaizdus, atsiverian\u010dius i\u0161 tam tikr\u0173 miesto viet\u0173, gatvi\u0173, aik\u0161\u010di\u0173, vie\u0161\u0173j\u0173 laipt\u0173. Kaip sektinas pavyzdys, kuriame tokie reikalavimai yra \u012fgyvendinti, nurodytas Konstantinopolis[9]<\/a>. \u0160iuo at\u017evilgiu \u012fdomios lietuvio urbanistikos istoriko Kazimiero \u0160e\u0161elgio mintys apie tik\u0117tin\u0105 rusi\u0161k\u0173j\u0173 miest\u0173 planavimo tradicij\u0173 \u012ftak\u0105 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s miestams[10]<\/a>. \u0160e\u0161elgis nurodo, kad tos s\u0105sajos dar nebuvo nagrin\u0117tos. \u0160io straipsnio autoriaus nuomone, ta \u012ftaka labiausiai juntama ma\u017eiausiai pertvark\u0173 patyrusiame Vilniaus U\u017eupyje.<\/p>\n \u012evertinant Evgenijos Kiri\u010denko svarstymus apie antikin\u0117s Graikijos architekt\u016bros t\u016brin\u0117s ir erdvin\u0117s kompozicijos princip\u0173 aprai\u0161kas Vakar\u0173 Europos miest\u0173 vizualin\u0117je strukt\u016broje (greta rom\u0117ni\u0161k\u0173 princip\u0173 aprai\u0161kos plane[11]<\/a>), galima teigti, kad apopsija\u00a0\u2013 reikalavimas, kas i\u0161 koki\u0173 viet\u0173 turi matytis, galb\u016bt kiek u\u017esl\u0117ptu, atvirai nereflektuojamu pavidalu fig\u016bravo ir Vakar\u0173 Europos miestuose.<\/p>\n Kuo \u012fdom\u016bs min\u0117tieji senieji aplinkos tvarkymo teisiniai dokumentai \u0161iuo metu? Vis\u0173 pirma, jie svarb\u016bs savo holistiniu pob\u016bd\u017eiu, kad pabr\u0117\u017eia bendradarbiavim\u0105, organi\u0161kumu pagr\u012fst\u0105 aplinkos pl\u0117tot\u0119. Jie rodo, kaip derantis, nustatant abipuses s\u0105lygas ir derinant interesus randamas visoms pus\u0117ms priimtinas sprendimas. Tokiuose dokumentuose labai ry\u0161kus lokali\u0173j\u0173 tikrini\u0173 aplinkybi\u0173, nustatyt\u0173 pagal konkre\u010dias susitarian\u010di\u0173 deryb\u0173 dalyvi\u0173 galimybes, svarbos pabr\u0117\u017eimas. Besimas Hakimas pabr\u0117\u017eia toki\u0173 dokument\u0173 aktualum\u0105 \u0161iais laikais, susiedamas j\u0173 nuostatas su darnios pl\u0117tros id\u0117ja: \u201eTai labai svarbu (angl. crucial<\/em>) mums siekiant s\u0117kmingos darnios pl\u0117tros m\u016bs\u0173 miestuose ir u\u017estatytoje aplinkoje.\u201c[12]<\/a><\/p>\n Taigi genius loci<\/em> aprai\u0161kos susijusios su pa\u010diomis \u012fvairiausiomis sferomis. Tai ir istoriniai ar mitologiniai persona\u017eai, tai ir ypatinga, konkre\u010diai vietai b\u016bdinga dvasin\u0117 atmosfera, kuri da\u017enai neap\u010diuopiama, tik j\u0105 pajusti, pagauti leid\u017eia tam tikri stebimi simptomai\u00a0\u2013 ankstesni\u0173 epoch\u0173 p\u0117dsakai, ypa\u010d tie, kurie aktual\u016bs mums ir \u0161iandien.<\/p>\n \u0160iuo metu daugeliu atvej\u0173 kalbant apie genius loci<\/em> respektavim\u0105 kaip reikalavimai, pasi\u016blymai, pageidavimai neretai vardijami bendriniai daugeliui miest\u0173 tinkantys veiksniai, bruo\u017eai, \u017eenklai, simptomai. Prie toki\u0173 bendrini\u0173 apib\u016bdinim\u0173 k\u016brybin\u0117s inovacijos \u201enelimpa\u201c, nes tokie determinant\u0173 apib\u016bdinimai apsiriboja kategorijomis, neturin\u010diomis ry\u0161io su kolektyvin\u0117s atminties, patirties ir kaitos laukais. B\u016btina i\u0161siai\u0161kinti konkre\u010di\u0173 viet\u0173 genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 determinantus, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti priimtini k\u016brybos psichologijos po\u017ei\u016briu, kad b\u016bt\u0173 galima leisti miesto dvasios po\u017eymiams (liudijantiems vietos originalum\u0105, i\u0161skirtinum\u0105 pa\u010diais \u012fvairiausiais aspektais) reik\u0161tis kaip k\u016brybinio proceso, vykstan\u010dio architekto, urbanisto galvoje, katalizatoriams, kaip inovacijai b\u016btinos k\u016brybin\u0117s abdukcijos skatintojams. Tai kartu leist\u0173 u\u017etikrinti, kad genius loci<\/em> determinantai, koncepti\u0161kai akceptuoti k\u016brybini\u0173 paie\u0161k\u0173 etape, \u012fgyvendinus projekt\u0105 bus \u201e\u012fsodinti\u201c \u012f miesto fizin\u012f audin\u012f ir tada skatins vietos dvasios pajautim\u0105 nat\u016broje.<\/p>\n Kokios dabartin\u0117s urbanistinio reglamentavimo b\u0117dos ir galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n \u0160iuo metu genius loci<\/em> tyrimai u\u017eskl\u0119sti teoretik\u0173 ceche. J\u0173 \u012fdirbis \u012f miesto tvarkymo problem\u0173 praktin\u012f lauk\u0105 nepatenka. Tam trukdo ir teisini\u0173 dokument\u0173, reguliuojan\u010di\u0173 informacin\u012f projektavimo apr\u016bpinim\u0105, tr\u016bkumai. B\u016btina siekti, kad praktini\u0173 problem\u0173 lauke atsirast\u0173 galimyb\u0117s operuoti duomenimis apie viet\u0105 kurian\u010dius veiksnius, \u012f juos gilintis, juos apib\u016bdinti praktiniams svarstymams \u012fgyvendinti reikalingu pavidalu.<\/p>\n Genius loci<\/em> respektavimo problema d\u0117l did\u0117jan\u010dio investicij\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 centruose masto \u0161iuo metu Lietuvoje tampa labai aktuali. Kartais teigiama, kad rinkos s\u0105lygomis miestas vargu ar gali tur\u0117ti globali\u0105 kompozicin\u0119 id\u0117j\u0105. Manome, kad viskas priklauso nuo \u201eoptikos\u201c\u00a0\u2013 nuo to, kaip \u012f globali\u0105 miesto kompozicin\u0119 id\u0117j\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117sime. I\u0161kelsime mint\u012f, kad galimas toks miesto kompozicin\u0117s id\u0117jos kodinis u\u017era\u0161ymas, kuris netrukdyt\u0173 pl\u0117trai ir investicijoms. Bet kurio veiklos reglamentavimo kodavimo pagrindas yra apra\u0161ymo metakalba. Tai pagalbin\u0117 technin\u0117 kalba, kuria apra\u0161omos socialin\u0117s normos ir j\u0173 laikymosi tvarka. (Bendruoju atveju metakalba\u00a0\u2013 tai kalba, kuria kalbama apie kit\u0105 kalb\u0105.) B\u016bdama kodavimo pagrindu ji skatina veikim\u0105 remiantis tuo kodu. Kai metakalba yra u\u017edara, ji, siekdama, kad ja apra\u0161oma formali strukt\u016bra i\u0161likt\u0173 tapati sau, ignoruos ateities konjunkt\u016br\u0105\u00a0\u2013 nebus galimas dialogas su ne\u017einomais impulsais, tod\u0117l veiksm\u0173 plotm\u0117je strukt\u016bra de facto<\/em> bus griaunama. Tokios u\u017edaros metakalbos esm\u0117 ta, kad prane\u0161imo aktas traktuojamas kaip nepriklausomas nuo suvokimo (steb\u0117jimo) akto. Kito tipo metakalboje\u00a0\u2013 aplinkyb\u0117ms konteksti\u0161kai atviroje metakalboje\u00a0\u2013 prane\u0161imo aktas suponuoja glaud\u0173 s\u0105ry\u0161\u012f su suvokimo (steb\u0117jimo) aktu, prane\u0161imas apeliuoja \u012f situacij\u0105 kaip \u012f produkuojan\u010dio prane\u0161im\u0105 ir j\u012f priiman\u010dio adresato bendr\u0105 patirt\u012f. Tod\u0117l perduodant prane\u0161im\u0105 svarbiausias tampa ne detalus jo turinio susiejimas su tikrove, o atodairos mechanizmas, leid\u017eiantis prane\u0161imo perdav\u0117jui nustatyti tok\u012f ry\u0161\u012f su adresatu, kokio reikia konkre\u010dioje situacijoje. Kietos, u\u017edaros metakalbos pavyzdys yra tiesioginis direktyvinis reikalavimas statyti k\u0105 nors konkre\u010dioje vietoje, to nemotyvuojant. Mes teigiame, kad tinkamai parinkus metakalb\u0105, u\u017etikrinan\u010di\u0105 atodair\u0105, perstrukt\u016bravim\u0105, galimas ir konjunkt\u016brini\u0173 impuls\u0173 modifikavimas tokiu pavidalu, kuris b\u016bt\u0173 suderintas su vis\u0173 subjekt\u0173 (\u012fskaitant vietov\u0117s dvasi\u0105) interesais. S\u0105lygi\u0161kai vadinsime vien\u0105 i\u0161 j\u0173 atodairos metakalba, kit\u0105\u00a0\u2013 direktyvine metakalba.<\/p>\n Atodairos metakalba subjekt\u0173, potencialiai galin\u010di\u0173 s\u0105veikauti, santykius apra\u0161o \u201ei\u0161orinio\u201c subjektams modelio kategorijomis, t.\u00a0y. tokiomis kategorijomis, kurios nepriklauso tik atskir\u0173 subjekt\u0173 ar atskir\u0173 j\u0173 grupi\u0173 kognityvinei sri\u010diai. Tokia metakalba operuoja potencialo plotm\u0117je\u00a0\u2013 galimybi\u0173 ir s\u0105lyg\u0173. Vien s\u0105veikos fakto galimyb\u0117s ir naujas problemos persvarstymas gaunant papildomos netik\u0117tos informacijos yra labai svarbu. Bet tai \u012fmanoma tik tada, kai reglamentavimas pagr\u012fstas atodairos metakalba. Direktyvin\u0117 metakalba, pristatanti atsietas schemas, socialin\u0117s s\u0105veikos galimybi\u0173 nesvarsto ir j\u0173 nenumato, taip pat nesvarsto ir nenumato toki\u0173 schem\u0173 modifikavimo, tai reglamentuojama \u201etiesiogiai\u201c. Tai yra ai\u0161ki (\u201eontologi\u0161kai kieta\u201c) nuoroda, kas turi b\u016bti padaryta ar i\u0161saugota. Papildoma informacija (tiek dabar \u017einoma, bet laiku ar dar ne\u012fvertinta, tiek ir ateityje paai\u0161k\u0117sianti) apie esmines objekto savybes n\u0117ra pageidaujama.<\/p>\n Tad kokio tipo metakalba fig\u016bruoja urbanistin\u012f planavim\u0105 reglamentuojan\u010diuose dokumentuose? \u012evairi\u0173 teisini\u0173 dokument\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad lemiam\u0105 vaidmen\u012f atlieka direktyvin\u0117 metakalba. Teritorini\u0173 reglament\u0173 rengimo mechanizmas, operuojant direktyvine metakalba, neleid\u017eia u\u017etikrinti lankstumo ir vietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo respektavimo. Tapatumas (identitetas) ir \u201evizualinis identitetas\u201c \u0161iuo metu apibr\u0117\u017eiami tiesiogiai ir tam tikros steb\u0117toj\u0173 grup\u0117s kognityvin\u0117s srities kategorijomis (pavyzd\u017eiui, kaip tai daroma Auk\u0161tybini\u0173 pastat\u0173 i\u0161d\u0117stymo speciali\u0173j\u0173 plan\u0173 taisykl\u0117se: \u201eIdentitetas\u00a0\u2013 po\u017eymi\u0173, pagal kuriuos \u012fmanoma nustatyti objekto tapatum\u0105, atpa\u017einti jo unikalius bruo\u017eus, visuma\u201c, \u201eVizualinis identitetas\u00a0\u2013 saugotina kitur nepasikartojanti istori\u0161kai susiformavusi ar suformuota miesto gamtini\u0173 ir antropogenini\u0173 element\u0173 visuma, kurianti vietov\u0117s individual\u0173 \u012fvaizd\u012f\u201c), kyla gr\u0117sm\u0117 kad tos s\u0105vokos praras savo kont\u016brus ir atsiras gr\u0117sm\u0117 pa\u010diam respektavimui. Kod\u0117l teigiame, kad \u010dia taikytas \u201etiesioginis\u201c kodavimas? D\u0117l to, kad minimi \u201ebruo\u017eai\u201c, kurie padeda nustatyti identitet\u0105, ir minima \u201eelement\u0173 visuma, kurianti mentalin\u012f vietov\u0117s \u012fvaizd\u012f\u201c, yra konceptai, kurie fig\u016bruoja tiesiogine forma. Taigi tarsi savaime ai\u0161ku kas yra identitetas tiek m\u016bs\u0173 epochos \u017emon\u0117ms, tiek ir ateities kartoms. Bet n\u0117ra jokios galimos nuorodos\u00a0\u2013 atodairos \u012f vertybes, \u012f kompozicin\u0119 id\u0117j\u0105, kuri yra pagrindinis organizuojantis veiksnys.<\/p>\n Anot M. Mamarda\u0161vili, s\u0105mon\u0117s ir b\u016bties tarpusavio santykiuose tiesioginis minties determinavimas negalimas. Tai gali b\u016bti atlikta tik per tarpininkaujan\u010dias grandis[13]<\/a>. Tos tarpininkaujan\u010dios grandys yra tai, k\u0105 Mamarda\u0161vili vadina protingaisiais k\u016bnais<\/em>[14]<\/a> (i\u0161 esm\u0117s tai savoti\u0161ki supratimo \u201evienetai\u201c, \u201e\u012ftaisai\u201c, padedantys mums m\u0105styti, apsispr\u0119sti).<\/p>\n Apie tai, kad vietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo apra\u0161ymas turi b\u016bti vykdomas netiesiogiai\u00a0\u2013 apibr\u0117\u017eiant s\u0105lygas tapsmo, o ne b\u016bties plotm\u0117je\u00a0\u2013 ir kad tam reikia \u201ei\u0161orini\u0173\u201c proceso modeli\u0173, \u0161ablon\u0173, kurie gali b\u016bti interpretuojami vienodai vis\u0173 proceso dalyvi\u0173 (bet kurios epochos gyventoj\u0173), jau buvo nurodyta [15]<\/a>. \u201eI\u0161orinio\u201c modelio esm\u0117 ta, kad jame fig\u016bruoja netiesioginis situacijos apra\u0161ymas atodairos metakalba. Jame fig\u016bruoja pagalbiniai kodai, kuri\u0173 sistema i\u0161lieka nekintanti visais galimais atvejais. Tokius pagalbinius kodus (analogi\u0161kus nat\u0173 sistemai muzikoje) geriau organizuoti pasitelkiant erdvinius, temporalinius<\/em> bei lengvai identifikuojamus konceptinius<\/em> vienetus.<\/p>\n Kokiu pavidalu pastat\u0173 statybos kodas, derantis su vietov\u0117s kult\u016briniu tapatumu, respektuojantis genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 b\u016bdus konkre\u010dioje vietoje, gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161reik\u0161tas? Rengiant projekt\u0105 \u00a0svarbu pasitikslinti, ar numatyti sprendiniai atitinka vietov\u0117s tapatumo kod\u0105\u00a0\u2013 genius loci<\/em> determinant\u0173 rinkin\u012f. Nes jeigu nebus atodairos \u012f tapatumo kod\u0105, tuomet kils gr\u0117sm\u0117 prarasti susiklos\u010dius\u012f tapatum\u0105. \u0160iuo atveju tapatumo kodu vadinu konceptin\u012f konstrukt\u0105, kuris pristato \u201evietov\u0117s atmint\u012f\u201c, o veiklos plotm\u0117je organizuoja ir orientuoja veikl\u0105. (I\u0161 esm\u0117s tai genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 t\u0119stinum\u0105 u\u017etikrinan\u010di\u0173 determinant\u0173 sistema, kuri redukuotu pavidalu reprezentuoja kult\u016brin\u0119 vietos atmint\u012f.) Jei vietov\u0117s atmintis kodo vaidmenyje projekto rengimo procese ne\u012fvertinama, galimas vietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo praradimas. Su genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 respektavimu sietina miesto ar atskir\u0173 jo viet\u0173 kompozicin\u0117 id\u0117ja.<\/p>\n Projektiniu lygmeniu (\u201e\u012fstatym\u0173 vykdymo\u201c lygmeniu; \u201e\u012fstatym\u0173 leidim\u0105\u201c atitikt\u0173 \u201ekosmin\u0117s harmonijos\u201c vizija paremta \u201emiesto kompozicin\u0117 id\u0117ja\u201c) pastat\u0173 vizualinis poveikis gali b\u016bti tikrinamas \u012fvertinant tai, kas jiems leistina kompozicin\u0117je id\u0117joje. Pastat\u0173 ir kit\u0173 miesto vizijos \u201epersona\u017e\u0173\u201c, galin\u010di\u0173 paveikti nusistov\u0117jusias genius loci<\/em> aprai\u0161kas, dalyvavimo \u201emiesto scenoje\u201c(pagal pasirinkt\u0105 vaidmenin\u0119 strukt\u016br\u0105\u00a0\u2013 vizij\u0105) laipsn\u012f projekte galima rekursi\u0161kai u\u017etikrinti reguliuojant matomumo tam tikrose situacijose fakt\u0105, taip pat ir matomumo laipsn\u012f. Matomumo faktas ir laipsnis turi b\u016bti vizijoje apibr\u0117\u017etas nurodant, i\u0161 koki\u0173 viet\u0173 tip\u0173 (nesiejant tai su konkre\u010diomis regyklomis) kokie persona\u017eai kokiu deriniu gali matytis bet kuriame \u201evizualiniame kadre\u201c (galb\u016bt net \u012fvertinant procentais vizualinio kadro ploto at\u017evilgiu). Taip genius loci<\/em> aprai\u0161kos gali b\u016bti apsaugotos.<\/p>\n Galima kont\u016bru apibr\u0117\u017eti vietas, i\u0161 kuri\u0173 daugiau ar ma\u017eiau pastatai ar kiti aplinkos elementai gali matytis. Toks reguliavimas pagristas netiesioginiu argumentavimu. Tokio argumentavimo pagrindas\u00a0\u2013 netiesiogiai u\u017era\u0161yta miesto kompozicin\u0117 id\u0117ja, \u201eam\u017ein\u0105sias\u201c socialines bendruomen\u0117s vertybes, status\u0105 pristatanti poziciniais kodais, kurie, kaip min\u0117ta, operuoja erdviniais (kur, kokia vieta, pad\u0117tis, atstumas), temporaliniais (nuo kada, iki kada) ir konceptiniais (kokie denotatai ir konotatai) parametrais. Dviej\u0173 pirm\u0173j\u0173 tip\u0173 kodai lengvai atpa\u017e\u012fstami, ta\u010diau tre\u010diojo tipo informacijai, pagr\u012fstai konceptiniais parametrais, reikalingas apibr\u0117\u017etas kult\u016brinis-ekologinis kompetentingumas. Tai susij\u0119 su anks\u010diau min\u0117t\u0173 \u201eproting\u0173j\u0173 k\u016bn\u0173\u201c (anot M. Mamarda\u0161vili) atpa\u017einimo galimyb\u0117mis.<\/p>\n Reik\u0117t\u0173 nepainioti s\u0105vok\u0173 \u201ekompetencija\u201c ir \u201ekompetentingumas\u201c. Edukologai nurodo, kad kvalifikacija ir kompetencijos yra \u012fgyjamos, o kompetentingumas\u00a0\u2013 i\u0161vystomas[16]<\/a>. Antruoju atveju lemiam\u0105 vaidmen\u012f turi paties ugdomojo iniciatyva.<\/p>\n Architekt\u016bra kuriama remiantis prielaida, kad naudotojas yra \u012fvald\u0119s tam tikras \u017einias. B\u016btent jas\u00a0\u2013 i\u0161 anksto fig\u016bruojan\u010dias suvok\u0117jo s\u0105mon\u0117je \u017eini\u0173 atsargas, j\u0173 visum\u0105\u00a0\u2013 D. Licha\u010diovas, sekdamas J. \u0160reideriu, prad\u0117jusiu vartoti tezauro<\/em> termin\u0105 pasaulio modeliui apibr\u0117\u017eti, vadina \u201eid\u0117j\u0173 tezauru\u201c[17]<\/a>. Kuo labiau i\u0161vystytas suvok\u0117jo kult\u016brinis kompetentingumas ir tezauras daugiamati\u0161kesnis, tuo gilesnis estetinis i\u0161gyvenimas. Visi\u0161kai kitaip nutapyt\u0105 peiza\u017e\u0105 suvoks i\u0161silavin\u0119s \u017emogus negu tas, kuris tame tematys 40 kubini\u0173 metr\u0173 medienos (\u201e\u017dod\u017eiu, viename paveiksle puikus sausas ber\u017eyn\u0117lis\u00a0\u2013 koks keturiasde\u0161imt metr\u0173 saus\u0173 ber\u017eini\u0173 malk\u0173, o kitame, atsipra\u0161ant, paprastas vanduo.\u201c[18]<\/a>) Beje, antrasis minimas paveikslas su \u201evandeniu\u201c\u2013 tai Ivano Aivazovskio marinistinis \u0161edevras.<\/p>\n Tai, kaip mes matome aplink\u0105, priklauso nuo m\u016bs\u0173 viduje esan\u010dio pasaulio modelio \u2013 tezauro. B\u016btent jis padeda aplinkoje esan\u010diuose architekt\u016briniuose k\u016briniuose \u012f\u017evelgti netik\u0117t\u0173 prasmi\u0173. \u017dinios apie kult\u016bros paveldo objekt\u0105, apie genius loci<\/em> aprai\u0161kas, t.\u00a0y. savoti\u0161kas tezauras (objekto ar tam tikros miesto vietos \u201epasaulio modelis\u201c), gali b\u016bti i\u0161reik\u0161tos impliciti\u0161kai (D. Licha\u010diovo minimas atvejis\u00a0\u2013 kai pasaulio modelis fig\u016bruoja steb\u0117tojo s\u0105mon\u0117je) arba ekspliciti\u0161kai (kaip teis\u0117s aktas, \u017einynas, ai\u0161kinamasis \u017eodynas arba kompiuterin\u0117 intelektin\u0117 sistema).<\/p>\n Genius loci<\/em> aprai\u0161kas liudijantys simptomai tai denotacini\u0173 ir konotacini\u0173 semantini\u0173 vienet\u0173 deriniai. Eksplicitiniu pavidalu kartu turi b\u016bti pateikiamos viet\u0173 ir su jomis susijusi\u0173 objekt\u0173 tiek denotacin\u0117s, tiek konotacin\u0117s objekt\u0173 charakteristikos. Ir denotacin\u0117ms, ir konotacin\u0117ms charakteristikoms turi b\u016bti suteiktas teisinis statusas. Tinkamai parengti kompetentingi projektuotojai, spr\u0119sdami k\u016brybinius u\u017edavinius, paj\u0117gs k\u016brybi\u0161kai interpretuoti norminius reikalavimus pasitelkdami ir savo vidin\u012f tezaur\u0105. Deja, d\u0117l to, kad m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117je vyrauja klasikinio racionalumo nuostatos, negalime pasiekti, kad konotacijos patekt\u0173 \u012f verting\u0173 objekt\u0173 apra\u0161us, \u012f teritorij\u0173 tvarkymo reglamentus, o kartu ir genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 puosel\u0117jimo lauk\u0105. Anot M. Mamarda\u0161vilio, klasikiniam racionalumui b\u016bdingas erdvi\u0161kumo principas, t.\u00a0y. dalyko visi\u0161ko artikuliavimo \u012f i\u0161or\u0119 (prieinamo i\u0161oriniam steb\u0117jimui) reikalavimas kaip s\u0105lyga to, k\u0105 mes apskritai galime apie j\u012f \u017einoti; rei\u0161kini\u0173 steb\u0117jimo aktas, es\u0105, nekei\u010dia esm\u0117s[19]<\/a>. Tad nevalingai esame priversti telktis objekt\u0173 apra\u0161ams direktyvin\u0119 metakalb\u0105. Tok\u012f dalyko visi\u0161ko artikuliavimo i\u0161or\u0117n reikalavim\u0105, erdvi\u0161kumo principo pasirei\u0161kim\u0105 architekt\u016broje regime, kai, aptariant objekt\u0173 vert\u0119, naud\u0105, galimas paskirtis, nematoma reikalo atsi\u017evelgti \u012f kult\u016brin\u012f objekto funkcionavimo kontekst\u0105.<\/p>\n Ch. Jencksas ai\u0161kina, kad objektas, kuris, m\u016bs\u0173 supratimu, d\u0117l savo akivaizdumo tur\u0117t\u0173 iki galo \u012fk\u016bnyti funkcionalistin\u0119 doktrin\u0105 \u201eforma seka funkcij\u0105\u201c, neretai gali b\u016bti tinkamas ir paskirtims, kuri\u0173 ne\u012fsivaizdavome. Pavyzd\u017eiui, pietin\u0117je Italijoje kai kurie gyventojai naudojo tualeto unitaz\u0105 vynuog\u0117ms plauti, o \u0161iaurin\u0117s Graikijos kaimie\u010diai\u00a0\u2013 kaip ugniakur\u0105[20]<\/a>. Tai, kad forma nei\u0161vengiamai diktuoja funkcij\u0105, man\u0117 ir tokie \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros teoretikai, kaip Johnas Simondsas ir Kevinas Lynchas. Simondsas teig\u0117, kad vos tik pa\u017evelg\u0119s \u012f pastat\u0105 i\u0161 jo pavidalo \u017emogus atpa\u017eins pastato funkcij\u0105[21]<\/a>. Lynchas[22]<\/a> pastaruoju metu kritikuojamas d\u0117l to, kad jis miesto \u012fvaizd\u017eio apra\u0161yme apsiriboja i\u0161imtinai denotaciniu komunikacijos lygmeniu (priminsime penkis, jo nuomone, reik\u0161mingus \u012fvaizd\u017eiui kurti aplinkos element\u0173 tipus\u00a0\u2013 keliai, ribos, rajonai, mazgai ir orientyrai), ignoruodamas konotacines reik\u0161mes, susijusias su miesto formomis. Kritikai ai\u0161kina, kad miesto strukt\u016bros da\u017enai tampa atpa\u017e\u012fstamos b\u016btent d\u0117l to, kad greta funkcini\u0173 reik\u0161mi\u0173 jos turi ir simbolines reik\u0161mes[23]<\/a>. Pabr\u0117\u0161ime, kad nuostata, jog forma nei\u0161vengiamai atspindi funkcij\u0105, sietina su min\u0117tuoju klasikiniam racionalumui b\u016bdingu visi\u0161ko \u201eatvertumo i\u0161or\u0117n\u201c sindromu, su formos \u201esavaime suprantamumu\u201c, nesuvokiant, kad suvokimui, atpa\u017einimui svarb\u016bs kult\u016brinio konteksto duomenys.<\/p>\n Tok\u012f erdvi\u0161kumo principo pasirei\u0161kim\u0105 architekt\u0173 mentalitete liudija tai, kad: 1) kontekstas urbanistikoje da\u017enai suprantamas kaip artimiausi pastatai; 2) kult\u016bros paveldo objekto vertingosiomis savyb\u0117mis laikomi fiziniai pastato elementai; 3) sakoma, \u201ekam ta lyginamoji kra\u0161tovaizd\u017eio analiz\u0117, jei viskas ir taip matoma \u017eem\u0117lapyje\u201c.<\/p>\n Vadinasi, teis\u0117s aktuose svarbu duomenis sura\u0161yti taip, kad, rengiant projekt\u0105, galima b\u016bt\u0173 suvokti aktual\u0173 kontekst\u0105; b\u016btent tie duomenys apie kontekst\u0105 gali labai praversti analitinio steb\u0117jimo metu ir rengiant projekt\u0105. Toks u\u017era\u0161ymas neturi b\u016bti absoliutus (kas b\u016bdinga direktyvinei metakalbai), o lankstus, dinami\u0161kas, operuojant atodairos metakalba. Tik taip galima i\u0161siai\u0161kinti genius loci<\/em> determinuojan\u010dius veiksnius.<\/p>\n Direktyvinei metakalbai b\u016bdinga operuoti problemi\u0161kai neorientuotomis klasifikacin\u0117mis schemomis, kurios t\u0117ra atsieta teorija, neleid\u017eianti suvokti reik\u0161ming\u0173 projektavimo praktikai galimybi\u0173. Ortodoksal\u016bs psichologai mano, kad objektai susideda i\u0161 savo savybi\u0173. Gi Jamesas Gibsonas teigia, kad \u201ekai mes \u017ei\u016brime \u012f objektus, regime j\u0173 teikiamas galimybes<\/em>, o ne savybes\u201c[24]<\/a>. \u201eGalimyb\u0117 yra invariantinis kintam\u0173j\u0173 derinys <\u2026>. Reik\u0161m\u0117, susijusi su galimyb\u0117mis, pastebima pirmiau, negu bus suvokta med\u017eiaga ir pavir\u0161ius, spalva ir forma. Gibsonas teigia, kad galimybi\u0173 suvokimas nesuponuoja objekt\u0173 klasifikavimo.\u201c[25]<\/a><\/p>\n Architekt\u016brini\u0173 objekt\u0173 apra\u0161yme b\u016btina suartinti form\u0105 ir turin\u012f, nes tyrimai, gvildenantys vien formos, stiliaus, autori\u0173 asmenyb\u0117s niuansus, yra tik dalis\u00a0\u2013 tik parengiamoji, tik b\u016bties plotm\u0117je fig\u016bruojanti kult\u016bros tyrim\u0173 dalis; tai kult\u016bra siaur\u0105ja prasme. Kult\u016bra pla\u010di\u0105ja prasme rei\u0161kiasi tik ten, kur atskleid\u017eiami tapsmo ypatumai. Tai meno k\u016brinio \u012fprasminimas kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173 fone.<\/p>\n Susipa\u017ein\u0119 su pastar\u0173j\u0173 met\u0173 kult\u016bros paveldo vertinimo metodologin\u0117mis tendencijomis[26]<\/a>, galime teigti, kad tarp steb\u0117jimo ir vertinimo procese dalyvaujan\u010di\u0173 aktant\u0173 aplinkos ar joje esan\u010di\u0173 objekt\u0173 subjekti\u0161kumas vis dar nefig\u016bruoja, kad kult\u016brin\u0117s id\u0117jos suvokiamos ne tapsmo instrumentin\u0117je plotm\u0117je (kas nat\u016braliai sietina su archetipais, su kitais kolektyvin\u0117s psichologijos konstruktais), o tik konkre\u010dios u\u017eskl\u0119stos laike \u201eb\u016bties\u201c plotm\u0117je (apie to kli\u016btis vietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo respektavimui \u017er. kit\u0105 autoriaus straipsn\u012f[27]<\/a>). Genius loci<\/em> apib\u016bdinti rinkinio autoriai telkiasi individo psichologijos kategorijas, kurios suponuoja labai siaur\u0105 kognityvin\u0119 srit\u012f, tod\u0117l duomenys apie tai negali b\u016bti komunikuojami projektuotoj\u0173 bendrijai ar apipavidalinami teis\u0117s aktuose. Visa tai liudija apie gan\u0117tinas objektyvizmo, tiesiogiai sietino su kritikuotu klasikinio pasaul\u0117vaizd\u017eiu, aprai\u0161kas.<\/p>\n Kitas svarbus aspektas\u00a0\u2013 estetiniai i\u0161gyvenimai. Tam, kas \u017eino apie architekt\u016briniame k\u016brinyje \u012fk\u016bnytas kult\u016brines id\u0117jas (t. y. kurio kompetentingumas ir tezauras labiau i\u0161lavintas), bus daugiau peno estetiniams i\u0161gyvenimams. Tai susij\u0119 su estetin\u0117s patirties atvirumu, kai konotacijos su\u017eadina ikirefleksin\u012f\u00a0\u2013 daugiamat\u012f su objektu susijusi\u0173 vaizdini\u0173 strukt\u016bros suvokim\u0105 ir skatina estetikoje \u017einom\u0105 katars\u012f (apsivalym\u0105). Tai nat\u016braliai vyksta, kai stebintis objekt\u0105 subjektas jau i\u0161 anks\u010diau yra \u012fgij\u0119s papildom\u0173 \u017eini\u0173, kurios modifikuoja jo vertybi\u0173 model\u012f. Neturintiems toki\u0173 \u017eini\u0173, bet savo veikla galintiems tur\u0117ti \u012ftakos tvarkomo objekto element\u0173 i\u0161likimui ar j\u0173 transformacijai, o kartu ir kult\u016brini\u0173 id\u0117j\u0173, kurias \u012fk\u016bnija objektas, spektro modifikacijai, min\u0117tos \u017einios turi b\u016bti prieinamos ekspliciti\u0161kai\u00a0\u2013 i\u0161orinio teksto (apra\u0161o) pavidalu.<\/p>\n Teis\u0117s aktai apibr\u0117\u017eia santykius. Santykiai gali fig\u016bruoti ne tik kaip socialine-kult\u016brine atmintimi pa\u017eenklinti santykiai tarp subjekt\u0173 \u012fprastine prasme, bet ir santykiai su specifiniais subjektais, tokiais kaip vietov\u0117je ar architekt\u016briniame k\u016brinyje \u012fk\u016bnytas istori\u0161kai susiklost\u0119s subjekti\u0161kumas.<\/p>\n Vadinamasis apopsijos (kas i\u0161 kur turi arba neturi b\u016bti matoma) principas ir kiti antikos laikotarpiu Vidur\u017eemio j\u016bros regione susiformav\u0119 aplinkos formavimo principai, determinuojantys projektavim\u0105 vis\u0173 pirma atsi\u017evelgiant \u012f vietos ypatybes ir \u012fvertinant susiklos\u010diusi\u0105 vietov\u0117je bei sociokult\u016brini\u0173 veiksni\u0173 pagrindu perimtin\u0105 subjektini\u0173 santyki\u0173 strukt\u016br\u0105 (kaip subjektai fig\u016bruoja vieta, joje esantys objektai, dievyb\u0117s, globojan\u010dios vietas ir objektus, su tomis dievyb\u0117mis susij\u0119 simboliai), atsispind\u0117jo antikin\u0117je urbanistin\u0117je teis\u0117je[28]<\/a>.<\/p>\n Taigi teis\u0117s akt\u0173 analiz\u0117 liudija, kad paveldo objekt\u0173 vertinimo metodologija atribota nuo dinami\u0161ko, rekursinio objekt\u0173 vert\u0117s nustatymo ir prie\u0161tarauja \u0161iuolaikiniams metodologiniams principams[29]<\/a>.<\/p>\n Reglamento teiginius geriau gr\u012fsti paprastesne, ne psichologizuota logika\u00a0\u2013 tiesiog apibr\u0117\u017eiant reik\u0161mingus objekt\u0173 tipus ir visais aktualiais strukt\u016briniais masteliais (t. y. \u012fvertinant erdvi\u0173 \u012fvairov\u0119, j\u0173 dyd\u017eio skirtumus) apibr\u0117\u017eiant j\u0173 vaidmens respektavim\u0105, pozici\u0161kai \u012fvertinant darbines kiekvieno mastelio kategorij\u0173 ribas. Visais laikais buvo stengiamasi demonstruoti tai, kas reik\u0161mingiausia,\u00a0\u2013 visuomenei ir sve\u010diams buvo demonstruojami reik\u0161mingiausi objektai; jie tur\u0117jo vizualinio poveikio aplinkoje did\u017eiausias matomumo galimybes (buvo matomi didesnio \u017emoni\u0173 skai\u010diaus ir ilgesn\u012f laik\u0105). Tad reglamentas turi nurodyti objekt\u0173 tipus, kuriems tam tikrose situacijose turi b\u016bti u\u017etikrinamas apibr\u0117\u017etas matomumo laipsnis. Tokia logika bus suprantama bet kurio laikotarpio ir bet kurios kult\u016bros \u017emon\u0117ms. Taip pozici\u0161kai netiesiogiai paprastai u\u017ekoduojama informacija apie vertybes, taip gali b\u016bti pristatoma ir kompozicin\u0117 id\u0117ja. Taip tur\u0117t\u0173 b\u016bti demonstruojami ir genius loci <\/em>\u012ftvirtinantys simptomai.<\/p>\n Istorin\u0117 patirtis leid\u017eia teigti, kad vertyb\u0117s mieste (o jas metafori\u0161kai galime sieti su \u012fvairiausi\u0173 egzistenci\u0161kai svarbi\u0173 genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 puosel\u0117jimu; kur kokios aprai\u0161kos aktualu, nustatoma vietos semantiniais ir fenomenologiniais tyrimais) kaip miesto kompozicin\u0117s id\u0117jos komponentai netiesiogiai gali b\u016bti i\u0161reik\u0161tos situaci\u0161kai per fizi\u0161kai akceptuojamas reik\u0161mes, apra\u0161omas remiantis \u201eniekam nepriklausan\u010dia\u201c notifikacija. Pabr\u0117\u017eiame\u00a0\u2013 ne \u201evizualiai\u201c, nes vizualinis pradas \u010dia antstatinis. Jei projekte nebus perteikta tam tikra situacija, kur pozici\u0161kai (per erdvinius, temporalinius, temati\u0161kai apibr\u0117\u017etus konceptinius momentus) atsiranda galimyb\u0117 reik\u0161tis pamatin\u0119 kompozicin\u0119 id\u0117j\u0105 pristatan\u010dioms vertyb\u0117ms, nebus ir galimyb\u0117s vizualiai tai steb\u0117ti, stoti akistaton su visomis kontempliuojant netik\u0117tai i\u0161ry\u0161k\u0117jan\u010diomis teigiamyb\u0117mis ar neigiamyb\u0117mis.<\/p>\n Operavimas procesi\u0161kai neverifikuojamais teoriniais modeliais, kuriuose morfologin\u0117s savyb\u0117s pristatomos kategorijomis, priklausan\u010diomis tik tam tikros steb\u0117toj\u0173 grup\u0117s kognityvinei sri\u010diai, skatina dogmatinio pob\u016bd\u017eio sprendimus. Reikia siekti, kad miesto k\u016brimo procese b\u016bt\u0173 kuo daugiau socialin\u0117s atodairos ta\u0161k\u0173, kuriuose, gavus naujos aktualios informacijos, b\u016bt\u0173 \u012fmanomas lankstus rekursinis (kai \u201egr\u012f\u017etant\u201c atgal per\u017ei\u016brimos ne tik priemon\u0117s, bet net ir patys tikslai, jei laiku paai\u0161k\u0117ja, kad jie neatitinka netiesiogiai u\u017efiksuotos kompozicin\u0117s id\u0117jos) sumanymo perstrukt\u016bravimas. Kol kas toki\u0173 atodairos visapusi\u0161ko \u017eingsni\u0173 perm\u0105stymo visumos kontekste ta\u0161k\u0173 m\u016bs\u0173 teritorinio planavimo praktikoje n\u0117ra daug. Ir tos galimyb\u0117s da\u017enai tinkamai nei\u0161naudojamos d\u0117l informacinio apr\u016bpinimo nelankstumo. Tik\u0117tina, kad, Lietuvai tampant teisine valstybe, teritorinio planavimo srityje atsiras vis daugiau atodairos ta\u0161k\u0173 ir juos u\u017etikrinan\u010di\u0173 mechanizm\u0173.<\/p>\n \u0160iame kontekste kyla klausimas\u00a0\u2013 o k\u0105 gi apskritai turi fiksuoti teritorinio planavimo dokumentai? Juose reikia fiksuoti tik faktus (siekiant \u012fvertinti, ar jie atitinka kodus\u00a0\u2013 taisykles, norint matyti nuosavyb\u0117s subjektus) ir vietovei aktualius \u012fvairaus taksonominio radiuso potencialus. B\u016btina operuoti visa informacija apie vietov\u0119 lanks\u010diu \u201edaugiatikslio kadastro\u201c principu. Planai turi tarnauti \u201epotencialams pristatyti\u201c ir prireikus galim\u0173 sprendini\u0173 \u201evizualizacijai\u201c, o i\u0161 esm\u0117s\u00a0\u2013 atitikimo kodams rekursiniam tikrinimui. Kaip potencialai gali b\u016bti vaizduojamos ir apibr\u0117\u017eto tipo objekt\u0173 galim\u0173 statyb\u0173 zonos. Daugiatikslis skaitmeninis kadastras leid\u017eia vykdyti ir efektyv\u0173 monitoring\u0105 (bet ne vien \u016bkin\u012f, svarb\u0173 u\u017esakovams, o ir pasekmi\u0173\u00a0\u2013 svarb\u0173 bendruomenei). Kod\u0173, i\u0161rei\u0161kiam\u0173 potencialais, spektras tur\u0117t\u0173 b\u016bti platus\u00a0\u2013 nuo aktualizuojam\u0173 tam tikrais atvejais apsaugos ir kitoki\u0173 zon\u0173 iki bendruomenei reik\u0161ming\u0173 kosmin\u0117s harmonijos<\/em> reikalavim\u0173, netiesiogiai pristatan\u010di\u0173 ir miesto kompozicin\u0119 id\u0117j\u0105, pagr\u012fst\u0105 atitinkamomis vertyb\u0117mis. \u0160iuo metu teritorinis planavimas da\u017enai remiasi potencial\u0173 apibendrinimu, kada kai kurie reik\u0161mingi potencialai v\u0117liau nebefig\u016bruoja, jais nebegalima operuoti rekursi\u0161kai.<\/p>\n \u0160iuo metu urbanistinis reglamentavimas remiasi vidiniais<\/span> psichologizuotais procesi\u0161kai neverifikuojamais teoriniais modeliais, pagr\u012fstais direktyvine metakalba. Direktyvine metakalba i\u0161reik\u0161ta kompozicin\u0117 vizija neleid\u017eia u\u017etikrinti reikiamos atodairos laipsnio\u00a0\u2013 nei su naujai i\u0161ry\u0161k\u0117jusiomis aplinkyb\u0117mis, nei su istorine vietov\u0117s atmintimi, pasi\u017eymi dogmati\u0161kumu, nes yra nelanksti tapsmo plotm\u0117je, nepaj\u0117gi reaguoti \u012f projektavimo proceso aplinkybi\u0173 poky\u010dius. Vietov\u0117s tapatumas\u00a0\u2013 ir kartu genius loci<\/em> aprai\u0161kos\u00a0\u2013 tokioje metakalboje traktuojamas vienpusi\u0161kai\u00a0\u2013 tik dabarties subjekt\u0173 vizijos pagrindu.<\/p>\n D\u0117l tokios metakalbos u\u017edarumo \u017einios, kurios turi orientuoti veikl\u0105, negali b\u016bti orientyrais vietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo respektavimo plotm\u0117je, jos negali fig\u016bruoti kaip tapatumo, kaip genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 determinantai\u00a0\u2013 simptomai. Tikslinga orientuotis \u012f tokias \u017eini\u0173, reikaling\u0173 projektams rengti, reprezentavimo sistemas (teisinius dokumentus), kurios remiasi i\u0161oriniais apra\u0161ymo modeliais, susijusiais su viso vietos raidos proceso kontekstu, o ne su atskiru jo segmentu, ir kurie d\u0117l to i\u0161lieka atviri netik\u0117tos atodairos atvejui.<\/p>\n Orientuojanti kompozicin\u0117 id\u0117ja (kosmin\u0117s harmonijos id\u0117ja) turi b\u016bti apibr\u0117\u017eta u\u017e projekto rengimo erdv\u0117s, ir tai yra strategin\u0117 vizija, apibr\u0117\u017eta ne tiek vien\u0173 projektuotoj\u0173 ir j\u0173 u\u017esakov\u0173 (nes tai ne \u201e\u012fstatym\u0173 vykdymo\u201c, kodo aprai\u0161kos plotm\u0117), o kiek bendruomen\u0117s ir jos atstov\u0173 kompetencijos erdv\u0117je (nes tai \u012fstatym\u0173 leidimo, kodo plotm\u0117).<\/p>\n Tai kaip su tuo \u201ePaupiu\u201c?<\/strong><\/p>\n Apie \u201eSkaiteks\u201c gamyklos Vilniaus Paupio rajone teritorijos konversinio planavimo problemas ra\u0161iau 2013 met\u0173 prad\u017eioje[30]<\/a>. Ra\u0161iau, kad tai, jog miest\u0173 praeitis nesuvokiama kaip subjekti\u0161kumas, neretai matome steb\u0117dami \u0161iuolaikini\u0173 architekt\u0173 darbus. Jie negali pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f vietov\u0119 akimis t\u0173, kurie \u010dia gyveno, \u010dia stat\u0117. Kit\u0173 akimis gali pa\u017ei\u016br\u0117ti tik empati\u0161kas \u017emogus, gebantis \u012fsijausti \u012f kito pad\u0117t\u012f, \u012fvertinti tai, k\u0105 jis sako. Istorin\u0117 aplinka kaip specifinis subjekti\u0161kumas mums \u0161neka joje \u012fk\u016bnytomis kult\u016brin\u0117mis id\u0117jomis, kult\u016briniais archetipais. Pateikiau Vilniaus \u201eTeritorijos tarp Maironio, Auk\u0161tai\u010di\u0173, Paupio, Zaras\u0173 ir Polocko gatvi\u0173 T-4 kvartalo detaliojo plano\u201c (\u012fmon\u0117 \u201eVilniaus planas\u201c, 2012, proj. vad. A. Al\u016bzien\u0117, arch. M. Pakalnis) projekto vertinim\u0105. Akcentavau, kad \u0161is detalusis planas yra simptominis, jame atsispindi \u0161iuo metu m\u016bs\u0173 miestuose vykdomos urbanistin\u0117s renovacijos teorija ir praktika.<\/p>\n Pabr\u0117\u017eiau, kad detaliojo plano sprendini\u0173 reng\u0117jai operuoja bendriniais, universaliais teiginiais, kurie nedemonstruoja s\u0105saj\u0173 su tikriniais\u00a0\u2013 aktualiais tam tikrai vietai\u00a0\u2013 kult\u016briniais kodais ir kontekstais. Pasigilin\u0119s \u012f vietos genius loci<\/em> aprai\u0161kas, nurod\u017eiau, kad ir be nuodugnesn\u0117s analiz\u0117s ai\u0161k\u016bs kai kurie pagrindiniai su \u0161ia vieta susij\u0119 konceptai. Vietov\u0117je \u017eymios s\u0105sajos su \u201etransformavimu\u201c, \u201ek\u016brimu\u201c. \u0160i vietov\u0117 \u2013 tai riba, tai tarsi vartai tarp dviej\u0173 pasauli\u0173 (Vilniaus miesto ir \u201eu\u017emies\u010dio\u201c). Transformacinis gamybinis aspektas ry\u0161kus: \u201esrauni up\u0117\u201c, su ja susij\u0119 konceptai\u00a0\u2013 \u201e\u017euvies gaudymas\u201c, \u201e\u017euvies perdirbimas\u201c. Transformacijos susijusios ir su \u201eugdymu\u201c (amat\u0173 mokykla XX a.; prie\u0161 tai amatininkai\u00a0\u2013 \u201etransformuotojai\u201c, kuri\u0173 dirbtuv\u0117se yra vandens mal\u016bn\u0173 sukami mechanizmai, judinami kanalu atitekan\u010dio vandens). Su transformacijos tema sietinas ir dar\u017eininkyst\u0117s \u016bkis (sodinuk\u0173 auginimas).<\/p>\n Tad galime teigti, kad \u0161i vietov\u0117 tai tarpinis\u00a0\u2013 mediacinis Vilniaus lokusas. Transformaciniai ir mediaciniai aspektai lydi \u0161i\u0105 vietov\u0119 vis\u0105 istorin\u012f laikotarp\u012f. Vis\u0173 pirma, transformacinis aspektas susij\u0119s su Vilnel\u0117s upe, su jos vaidmeniu \u012fkuriant Vilniaus miest\u0105. Anot Vladimiro Toporovo, Vilnel\u0117 sietina su gyvat\u0117s mitologema. Vilnel\u0117\u00a0\u2013 gyvat\u0117 (pavojus, gr\u0117sm\u0117), po Perk\u016bno \u017eaib\u0173 apvaloma ir jau atstovauja nebe chtoniniam pradui, o tampa kult\u016bros elementu ir bendruomen\u0117s klest\u0117jimo garantu[31]<\/a>. \u0160i Vilnel\u0117s up\u0117s reik\u0161m\u0117 buvo labai svarbi Vilniaus kaip sostin\u0117s suk\u016brimui. Kita \u0161ios up\u0117s reik\u0161m\u0117\u00a0\u2013 kelias \u012f anapus, \u012f kit\u0105 pasaul\u012f. Tame irgi ry\u0161kus transformacinis momentas.<\/p>\n Su up\u0117s t\u0117kme ir srautu sietina elektros srov\u0117s semantika. \u010cia 1949\u20132003 m. veik\u0117 Vilniaus elektros skaitikli\u0173 gamykla. Skaitikliai\u00a0\u2013 transformacini\u0173 proces\u0173 poky\u010di\u0173 matavimo prietaisai.<\/p>\n I\u0161vardyt\u0173 vaizdini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 gal\u0117t\u0173 papildyti ir kiti, kurie atsirast\u0173 atlikus nuoseklesn\u0119 analiz\u0119, \u012fvertinus visos teritorijos, kurioje numatyta konversija, kult\u016brin\u012f mitologin\u012f potencial\u0105, nekalbant apie vis\u0105 Vilniaus senamiest\u012f, ar net vis\u0105 Vilni\u0173. Analiz\u0117s metu nustatyti vaizdiniai kaip konotacijos, atliekan\u010dios genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 simptom\u0173 paskirt\u012f, gal\u0117jo b\u016bti nurodytos planuojamos teritorijos reglamente ir priskirtos vienai ar kitai konkre\u010diai vietai.<\/p>\n Parengtame detaliajame plane vardijamos kvartalo ypatyb\u0117s yra trivialios (\u201eperimetriniam u\u017estatymui artimos u\u017estatymo strukt\u016bros\u201c, \u201esmulkesnis u\u017estatymas krantin\u0117je\u201c, \u201eai\u0161kiai skaitomos vie\u0161os erdv\u0117s\u00a0\u2013 gatv\u0117s aik\u0161t\u0117, krantin\u0117, skveras\u201c, \u201eu\u017edaros ir pusiau u\u017edaros kiem\u0173 erdv\u0117s\u201c, \u201eu\u017edari ir pusiau u\u017edari vidiniai kiemai\u201c, \u201esenamies\u010diui b\u016bding\u0173 kiem\u0173 strukt\u016bra\u201c, \u201eperimetrinis ir miesto vil\u0173 principai\u201c)\u00a0\u2013 jos tinka kone visiems europieti\u0161kiems miestams. Tai jokiu b\u016bdu negali b\u016bti siejama su \u201eSkaiteks\u201c gamyklos teritorijos genius loc<\/em>i.<\/p>\n Kai urbanistin\u0117s renovacijos planuose dominuoja bendrinio pob\u016bd\u017eio universal\u016bs teiginiai, jie \u012ftvirtina tiesiogin\u012f reglamentavim\u0105, blokuojant\u012f architektams galimyb\u0119 k\u016brybinio akto metu pasinaudoti asmeninio egzistencinio suvokimo privalumais ir sukurti k\u016brinius, kurie der\u0117t\u0173 su vietos genius loci<\/em> ir kartu b\u016bt\u0173 original\u016bs meniniu-estetiniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n Vietini\u0173 genius loci<\/em> aprai\u0161k\u0173 (\u201eSkaiteks\u201c pasaulio atveju tai b\u016bt\u0173 mediacinio, gamybinio, transformacinio aspekto respektavimas) ignoravimas neatitinka darnios pl\u0117tros princip\u0173. I\u0161 esm\u0117s darni pl\u0117tra\u00a0\u2013 tai \u012fvairi\u0173 subjekti\u0161kum\u0173 interes\u0173 suderinimas. O ankstesni\u0173 kart\u0173 subjekti\u0161kumo \u012fsik\u016bnijimas matomas genius loci<\/em> aprai\u0161kose\u00a0\u2013 tai, k\u0105 \u017emon\u0117s anks\u010diau, k\u016br\u0117, k\u0105 veik\u0117, kaip gyveno.<\/p>\n Tai, kad \u201eSkaiteks\u201c teritorijos projektas (\u201eProjektas Paupys 4\u201c), kaip ilgalaikio projekto \u201eArchitekt\u016bros parkas\u201c dalis, sulauk\u0117 straipsnio prad\u017eioje minim\u0173 pritarim\u0173, netur\u0117t\u0173 stebinti. \u0160iuo metu specialist\u0173 bendrijoje susiduriame su rimtomis kult\u016bros paveldo suvokimo problemomis.<\/p>\n Pasitelk\u0119 produktyvaus m\u0105stymo kult\u016bros kriterijus, kur proto lankstumas apibr\u0117\u017eiamas kaip vienas i\u0161 esmini\u0173 protingos veiklos komponent\u0173, galime daryti i\u0161vad\u0105, kad Nekilnojam\u0173j\u0173 kult\u016bros vertybi\u0173 vertinimo, atrankos ir reik\u0161mingumo lygmens nustatymo kriterij\u0173 apra\u0161as parengtas neprotingai<\/em>. Kitaip ir negali b\u016bti, jei operuojama absoliu\u010diais, beapeliaciniais teiginiais, jeigu n\u0117ra atodairos \u012f kult\u016brin\u012f kontekst\u0105, ne\u012fvertinama sociokult\u016brin\u0117 atmintis (su objektais susijusios kult\u016brin\u0117s id\u0117jos, konotacijos), o veikiama tik dabarties interes\u0173 lauke. Kartu pasigilin\u0119 \u012f reglamentuojantiems dokumentams rengti pasitelkiam\u0173 specialist\u0173 kompetentingumo laipsn\u012f, matome, kad tuos dokumentus rengia nekompetentingi specialistai, kurie taiko pavir\u0161utini\u0161kas apra\u0161ymo kategorijas, neatsi\u017evelgia \u012f tinklin\u012f \u017eini\u0173 pob\u016bd\u012f, j\u0173 si\u016blomos apra\u0161ymo schemos perd\u0117m teorin\u0117s, negilios, jie operuoja praktin\u0117ms problemoms spr\u0119sti netinkamomis klasifikacijomis, jie perd\u0117m iml\u016bs \u201einerti\u0161koms\u201c, o ne \u201es\u0105lygoms jautrioms\u201c \u017einioms[32]<\/a>.<\/p>\n Viena i\u0161 ypa\u010d opi\u0173 problem\u0173 yra edukacijos plotm\u0117. Architekt\u0173 \u0161vietimo sistemoje reikia atsisakyti klasikinio racionalumo princip\u0173, ugdant specialistus mokyti dirbti ne su \u201einerti\u0161komis \u017einiomis\u201c, o su \u201es\u0105lygoms jautriomis\u201c \u017einiomis. Taip pat ugdymo procese svarbu sustiprinti kompetentingum\u0105 veikti pagal produktyvios veiklos kriterijus, kur svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima refleksija, padedanti geriau suvokti duomen\u0173 reik\u0161m\u0119 \u012fvairiuose (tiek istoriniuose, tiek \u0161iandieniuose) sociokult\u016bri\u0161kai reik\u0161minguose kontekstuose. Specialist\u0173 bendruomenei tai leist\u0173 suvokti, kad reglamentuojan\u010dius teis\u0117s aktus b\u016btina rengti operuojant atodairos metakalba, taip pat suma\u017e\u0117t\u0173 ekspertavimo poreikis. Visa tai savo ruo\u017etu leist\u0173 architektams dirbti k\u016brybingiau, tinkamai naudojantis savo egzistencine patirtimi.<\/p>\n Gr\u012f\u017etant prie Paupio vizij\u0173, manau, mano 2013 m. pacituota M. Heideggerio ir F. Ny\u010d\u0117s mintis, kad \u201edykuma ple\u010diasi\u201c, lieka aktuali ir \u0161iandien\u2026<\/p>\n Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n I\u0161na\u0161os<\/strong><\/a><\/p>\n [1] Paupio projektas Vilniuje\u00a0\u2013 palaimintas, in: Made in Vilnius \u2013 Vilniaus naujien\u0173 dienora\u0161tis, gyvenimas, stilius, \u017emon\u0117s, renginiai<\/em> [interaktyvus], [paskelbta 2013-07-11], [\u017ei\u016br\u0117ta 2018-10-05], http:\/\/www.madeinvilnius.com\/lt\/naujienos\/paupio-projektas-vilniuje-palaimintas\/i\/<\/p>\n [2]<\/a> Konferencija \u201eArchitekt\u016bros kokyb\u0117: konteksto svarba\u201c, 2018 spalio 1 d.<\/p>\n [3]<\/a> Robert Josef Kozljanic, \u201eGenius loci and the numen of a place. A mytho-phenomenological approach to the archaic\u201c, in: Archaic: the past in the present<\/em>, Edited by Paul Bishop. New York: Routledge, 2011, p. 69\u201392 (\u010dia p. 69).<\/p>\n [4]<\/a> Ibid<\/em>., p. 70.<\/p>\n [5]<\/a> Ibid<\/em>., p. 77.<\/p>\n [6]<\/a> Ibid<\/em>., p. 79.<\/p>\n [7]<\/a> \u041c\u0438\u0445\u0430\u0438\u043b \u042f. \u0421\u044e\u0437\u044e\u043c\u043e\u0432, \u201e\u041e \u0442\u0440\u0430\u043a\u0442\u0430\u0442\u0435 \u042e\u043b\u0438\u0430\u043d\u0430 \u0410\u0441\u043a\u0430\u043b\u043e\u043d\u0438\u0442\u0430\u201c, in: \u0421\u044e\u0437\u044e\u043c\u043e\u0432, \u041c. \u042f. \u0412\u0438\u0437\u0430\u043d\u0442\u0438\u0439\u0441\u043a\u0438\u0435 \u044d\u0442\u044e\u0434\u044b. <\/em>\u0415\u043a\u0430\u0442\u0435\u0440\u0438\u043d\u0431\u0443\u0440\u0433: \u0418\u0437\u0434-\u0432\u043e \u0423\u0440\u0430\u043b\u044c\u0441\u043a\u043e\u0433\u043e \u0443\u043d\u0438\u0432\u0435\u0440\u0441\u0438\u0442\u0435\u0442\u0430, 2002, \u0441. 38\u201354.<\/p>\n [8]<\/a> \u0413\u0430\u043b\u0438 \u0412. \u0410\u043b\u0444\u0435\u0440\u043e\u0432\u0430, \u201e\u041a\u043e\u0440\u043c\u0447\u0430\u044f \u043a\u043d\u0438\u0433\u0430 \u043a\u0430\u043a \u0446\u0435\u043d\u043d\u0435\u0439\u0448\u0438\u0439 \u0438\u0441\u0442\u043e\u0447\u043d\u0438\u043a \u0434\u0440\u0435\u0432\u043d\u0435\u0440\u0443\u0441\u0441\u043a\u043e\u0433\u043e \u0433\u0440\u0430\u0434\u043e\u0441\u0442\u0440\u043e\u0438\u0442\u0435\u043b\u044c\u043d\u043e\u0433\u043e \u0437\u0430\u043a\u043e\u043d\u043e\u0434\u0430\u0442\u0435\u043b\u044c\u0441\u0442\u0432\u0430\u201c, in: \u0412\u0438\u0437\u0430\u043d\u0442\u0438\u0439\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0432\u0440\u0435\u043c\u0435\u043d\u043d\u0438\u043a<\/em> 35, 1973, \u0441. 195\u2013220.<\/p>\n [9]<\/a> Ibid<\/em>., \u0441. 197.<\/p>\n [10]<\/a> Kazimieras \u0160e\u0161elgis, Lietuvos urbanistikos istorijos bruo\u017eai<\/em>, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla, 1996, p. 31.<\/p>\n [11]<\/a> \u0415\u0432\u0433\u0435\u043d\u0438\u044f \u0418. \u041a\u0438\u0440\u0438\u0447\u0435\u043d\u043a\u043e, \u201e\u041f\u0440\u043e\u0441\u0442\u0440\u0430\u043d\u0441\u0442\u0432\u0435\u043d\u043d\u043e-\u0432\u0440\u0435\u043c\u0435\u043d\u043d\u044b\u0435 \u0445\u0430\u0440\u0430\u043a\u0442\u0435\u0440\u0438\u0441\u0442\u0438\u043a\u0438 \u0432 \u0440\u0443\u0441\u0441\u043a\u043e\u0439 \u0430\u0440\u0445\u0438\u0442\u0435\u043a\u0442\u0443\u0440\u0435 \u0441\u0435\u0440\u0435\u0434\u0438\u043d\u044b \u0438 \u0432\u0442\u043e\u0440\u043e\u0439 \u043f\u043e\u043b\u043e\u0432\u0438\u043d\u044b XIX \u0432.\u201c, in: \u0422\u0438\u043f\u043e\u043b\u043e\u0433\u0438\u044f \u0440\u0443\u0441\u0441\u043a\u043e\u0433\u043e \u0440\u0435\u0430\u043b\u0438\u0437\u043c\u0430 \u0432\u0442\u043e\u0440\u043e\u0439 \u043f\u043e\u043b\u043e\u0432\u0438\u043d\u044b XIX \u0432\u0435\u043a\u0430. <\/em>\u041c\u043e\u0441\u043a\u0432\u0430: \u041d\u0430\u0443\u043a\u0430, 1979, c. 286\u2013351.<\/p>\n [12]<\/a> Besim S. Hakim, \u201eMediterranean urban and building codes: origins, content, impact, and lessons\u201c, in: Urban design<\/em> 13, 2008, p. 21\u201340.<\/p>\n [13]<\/a> \u041c\u0435\u0440\u0430\u0431 \u041c\u0430\u043c\u0430\u0440\u0434\u0430\u0448\u0432\u0438\u043b\u0438, \u041a\u043b\u0430\u0441\u0441\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0438 \u043d\u0435\u043a\u043b\u0430\u0441\u0441\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0438\u0434\u0435\u0430\u043b\u044b \u0440\u0430\u0446\u0438\u043e\u043d\u0430\u043b\u044c\u043d\u043e\u0441\u0442\u0438<\/em>, \u041c\u043e\u0441\u043a\u0432\u0430: \u041b\u043e\u0433\u043e\u0441, 2004.<\/p>\n [14]<\/a> \u041c\u0435\u0440\u0430\u0431 \u041c\u0430\u0440\u0434\u0430\u0448\u0432\u0438\u043b\u0438, \u041b\u0435\u043a\u0446\u0438\u0438 \u043f\u043e \u0430\u043d\u0442\u0438\u0447\u043d\u043e\u0439 \u0444\u0438\u043b\u043e\u0441\u043e\u0444\u0438\u0438<\/em>, \u0421\u0430\u043d\u043a\u0442-\u041f\u0435\u0442\u0435\u0440\u0431\u0443\u0440\u0433: \u0410\u0437\u0431\u0443\u043a\u0430, \u0410\u0437\u0431\u0443\u043a\u0430-\u0410\u0442\u0442\u0438\u043a\u0443\u0441, 2012.<\/p>\n [15]<\/a> Vytautas Petru\u0161onis, \u201eVietov\u0117s kult\u016brinio tapatumo semantinio modelio strukt\u016bra\u201c, in: Urbanistika ir architekt\u016bra<\/em>, t. XXVII, Nr. 3. Vilnius: Technika, 2003, p. 99\u2013110.<\/p>\n [16]<\/a> Vidmantas T\u016btlys, Lina Kaminskien\u0117, Gintaras Pilei\u010dikas, Kompetencij\u0173 vertinimo u\u017eduo\u010di\u0173 sudarymo metodika<\/em>, Vilnius: Kvalifikacij\u0173 ir profesinio mokymo pl\u0117tros centras. 89 p. [interaktyvus], 2015, [\u017ei\u016br\u0117ta 2017-07-12]. Prieiga per internet\u0105: <http:\/\/www.kpmpc.lt\/kpmpc\/wp-content\/uploads\/akreditacija\/Kompetenciju_vertinimo_uzduociu_sudarymo_metodika.pdf >.<\/p>\n [17]<\/a> \u0414\u043c\u0438\u0442\u0440\u0438\u0439 \u041b\u0438\u0445\u0430\u0447\u0435\u0432, \u041a \u0441\u0435\u043c\u0430\u043d\u0442\u0438\u043a\u0435 \u0441\u0430\u0434\u043e\u0432\u043e-\u043f\u0430\u0440\u043a\u043e\u0432\u044b\u0445 \u0441\u0442\u0438\u043b\u0435\u0439: \u0421\u0430\u0434 \u043a\u0430\u043a \u0442\u0435\u043a\u0441\u0442<\/em>, \u041c\u043e\u0441\u043a\u0432\u0430: \u00ab\u0421\u043e\u0433\u043b\u0430\u0441\u0438\u0435\u00bb, \u041e\u0410\u041e \u0422\u0438\u043f\u043e\u0433\u0440\u0430\u0444\u0438\u044f \u00ab\u041d\u043e\u0432\u043e\u0441\u0442\u0438\u00bb, 1998.<\/p>\n [18]<\/a> \u041c\u0438\u0445\u0430\u0438\u043b \u0417\u043e\u0449\u0435\u043d\u043a\u043e, \u041f\u0440\u0435\u0441\u0442\u0443\u043f\u043b\u0435\u043d\u0438\u0435 \u0438 \u043d\u0430\u043a\u0430\u0437\u0430\u043d\u0438\u0435<\/em>, \u043a\u043e\u043c\u0435\u0434\u0438\u044f \u0432 \u043e\u0434\u043d\u043e\u043c \u0434\u0435\u0439\u0441\u0442\u0432\u0438\u0438, 1940.<\/p>\n [19]<\/a> \u041c\u0435\u0440\u0430\u0431 \u041c\u0430\u043c\u0430\u0440\u0434\u0430\u0448\u0432\u0438\u043b\u0438, \u041a\u043b\u0430\u0441\u0441\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0438 \u043d\u0435\u043a\u043b\u0430\u0441\u0441\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0438\u0434\u0435\u0430\u043b\u044b \u0440\u0430\u0446\u0438\u043e\u043d\u0430\u043b\u044c\u043d\u043e\u0441\u0442\u0438<\/em>, \u041c\u043e\u0441\u043a\u0432\u0430: \u041b\u043e\u0433\u043e\u0441, 2004.<\/p>\n [20]<\/a> Charles Jencks, \u201eThe Architectural Sign\u201c, in: Signs, Symbols, and\u00a0Architecture, Chichester, <\/em>New York, Brisbane, Toronto: John Wiley & Sons, 1980, p. 93 94\u201395 (\u010dia p. 93)<\/span>.<\/p>\n [21]<\/a> John O. Simonds, Landscape and architecture, Columbus: McGraw-Hill Education, 1961.<\/p>\n![\"1](\"https:\/\/archmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/1-pav1-300x147.jpg\")
<\/a><\/p>\n\n