M. ir J. Šlapelių namai (Pilies g. 40, Vilnius) 2015 m. lapkričio 13 d. 16 val. kviečia į architektūros istorikės Mortos Baužienės knygos „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ pristatymą. Renginio dalyviai: Morta Baužienė, Aldona Mikulionienė, Jolanta Paškevičienė, Juozas Bardauskas. Renginį ves Vida Girininkienė.
Pristatoma Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ yra 2012 m. išėjusio leidinio Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus tęsinys. Pirmojoje knygoje autorė vedžiojo skaitytoją po gynybine siena apsuptą Vilniaus senamiesčio dalį, truputį paekskursuojant Subačiaus gatvėje ir kelionę užbaigiant Lukiškių aikštėje.
Naujoji knyga „Pasižvalgymas anapus…“ yra skirta Vilniaus priemiesčiams. Vaikščiojimas po juos pradedamas Užupyje, nueinama iki Bernardinų kapinių, po to per Užupio gatvės 24-ojo namo kiemą nusileidžiama prie Vilnios ir per Sereikiškių parką išeinama į Antakalnį. Apsilankius Antakalnyje, užsukama į Tuskulėnus, apvaikštoma Neries pakrančių atkarpa tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų ir Kalvarijų gatve vykstama į Verkius. Pabuvojus jauniausiame Vilniaus priemiestyje – Žvėryne, pereinamas Liubarto tiltas ir Pamėnkalnio gatve patraukiama į buvusias evangelikų reformatų valdas. Iš Pylimo gatvės pro Vingrių šaltinius kylama į kalną J. Basanavičiaus gatve ir, pasisvečiavus čia esančiuose įdomiuose objektuose, vėl sugrįžtama į Pylimo gatvę, kad ji nuvestų į Šv. Stepono priemiestį. „Pasižvalgymą anapus…“ užbaigiame geležinkelio stotyje, turėjusioje lemiamos įtakos Šv. Stepono priemiesčio istorijai.
Kiekvieno priemiesčio istorija pradedama nuo jo gatvių tinklo formavimosi. Užupio, Polocko, Šv. Stepono, Kalvarijų (pastarosios pradžia) gatvės vystėsi kartu su pagrindinėmis miesto trasomis; Antakalnis, Žvėrynas kūrėsi, kaip poilsio zonos; Pamėnkalnio, Pylimo, J. Basanavičiaus gatvės – intensyvaus miesto urbanizavimo atstovės.
Visuose knygoje „Pasižvalgymas anapus…“ aprašytuose priemiesčiuose aptariami svarbiausi pastatai, ansambliai, kapinės, maldos namai, įvairiais laikais per Vilnios ir Neries upes nutiesti tiltai. Sustojama ne tik prie didžiųjų, išskirtinę architektūrinę-meninę vertę turinčių, ansamblių (Sluškų, Sapiegų, Petro Vileišio, Verkių rūmų, Kalvarijų, Trinapolio kompleksų, Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčių ir kitų), bet ir mažesnių, manytina skaitytojui įdomių objektų. Prie tokių priskirtini T. Kosciuškos gatvėje išlikę buvusios karinės tvirtovės pastatai, medinis Tivolio dvarelio namas Antakalnio gatvėje, vadinamosios Šnipiškių kolonijos daugiabučiai, Žvėryno medinukai. Kad nepamirštume savo miesto istorijos, apžvelgiami svarbūs sunaikinti paminklai: kapinės, koplyčios, miesto gynybinės sienos vartai, nebaigta statyti žymaus architekto (A. Vivulskio) projektuota bažnyčia.
Kadangi priemiesčiai intensyviai buvo užstatomi XIX–XX amžių sandūroje, knygoje rasime pasakojimus ne tik apie tuo laiku iškilusius daugiabučius nuomojamus ar valstybinių įstaigų pastatus, bet ir apie juos projektavusius architektus, keletas kurių buvo pasistatę namus Pylimo ir J. Basanavičiaus gatvėse. XIX–XX amžių sandūroje priemiesčiuose iškilo įvairių konfesijų maldos namų: cerkvių, sinagogų, karaimų kenesa, pradėta dviejų bažnyčių statyba. Dėl nevienodos šių pastatų architektūrinės-meninės vertės, skirtingų atsiradimo aplinkybių ir reikšmės miesto panoramoje knygoje jiems skirtas nevienodas dėmesys.
Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ turėtų būti įdomi miesto gidams, Lietuvos sostinę norinčiam pažinti jaunimui ir visiems, planuojantiems savarankiškai susipažinti su miesto, kuriame gyvena, istorija.
350 puslapių su iliustracijomis knygą išleido Savasties leidykla, dailininkas – Alvydas Ladyga, redaktorė – Inga Mauricienė.
Leidėjų infor.
