Algimantas Nasvytis, kolekcijos kodas VAM-6.1 (bendrų su broliu V. Nasvyčiu – VAM-6)
www.vilnijosvartai.lt nuotr.
Gimė 1928 m. balandžio 8 d. (84 metai) Kaune. A. Nasvytis – garsus Lietuvos architektas, visuomenės veikėjas, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
1946 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijoje), kur įgijo dailininko – architekto diplomą. Architekto karjerą pradėjo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse (nuo 1952 m.), Respublikinėse mokslinėse restauracinėse dirbtuvėse (nuo 1955-1959 m.), vėliau porą metų (1959-1961) Vilniaus m. vykdomojo komiteto Projektinėje techninėje kontoroje architektu. Nuo 1961 m. iki 1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1962 m. projektų vyr. architektas. Nuo 1993 m. dirba UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Greta projektuotojo veiklos, nuo 1978 m. dirba pedagoginį darbą dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, Urbanistikos katedroje (nuo 1993 m. profesorius). 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.
Architekto kūryboje gilų pėdsaką paliko studijų laikais dėstytojo Simono Ramunio diegtos „tautinės“ architektūros paieškos. Jos pėdsakai aptinkami jau pirmuosiuose architektų A. ir V. Nasvyčių dueto darbuose: 1952 m. Sąjunginės žemės ūkio parodos Maskvoje Lietuvos paviljono, LR kultūros paveldo registre esančiame viešbutyje „Neringa“ su kavine. Lygia greta V. Nasvytis su broliu siekė savo kūryboje atspindėti moderniosios architektūros tendencijas, taip nusigręždami nuo tuo metu vyravusios stalinistinės – soc. realizmo – architektūros. Jų architektūra drąsi, glaudi dailės ir architektūros sąsaja, dėmesys detalėms lemia jų projektuotų pastatų išbaigtumą, aukštą meninį lygį. Pagrindinis kūrybos bruožas – racionalus turinys pripildomas organinių ar geometrizuotų formų artefaktais. Lemiantis kūrybos instrumentas – šviesa, šviesotamsos pagalba paryškinanti grafiškų elementų ritmą, atskleidžia pastatų vidaus erdvių plastiškumą. Drąsiai galima pritarti A. Mačiulio nuomonei, kad V. ir A. Nasvyčių sukurti „Neringos“ ir „Lietuvos“ viešbučiai, Centrinis paštas, Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra mūsų šalies architektūros „aukso fondas“. [1]
Dėmesys kontekstui – nuolatinis architektų kūrybos palydovas. Brolių akylumas atsiskleidė jų pasiūlytoje urbanistinėje Vilniaus koncepcijos vizijoje – jie pirmieji iškėlė idėją dešiniajame Neries krante išauginti architektūrinę kalvą, sostinės centrą supančių žaliųjų kalvų reminiscenciją.
Vėliau, išsiskyrus brolių kūrybiniams keliams, A. Nasvytis išryškėjo kaip urbanistas, sukūręs ne vieną (įgyvendintą) teritorijų planą, urbanistinę strategiją, sudalyvavo urbanistiniuose konkursuose (pvz., Kernavės gatvės – Baltojo tilto trasos Vilniuje programa bei užstatymo pasiūlymai (su D. Rusecku ir kt.), už kuriuos kolektyvas buvo apdovanotas parodos „Vilniaus architektūra 2002“ diplomu).
A. Nasvyčio pilietiškumas, aktyvumas (1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, 1988-1990 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pirmojo seimo tarybos narys) neliko nepastebėtas – 1990-1992 m. paskirtas statybos ir urbanistikos ministru pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje.
Žymiausi darbai atlikti kartu su broliu dvyniu Vytautu Nasvyčiu.
1952–1954 m. Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, Maskva (A. Nasvytis, V. Nasvytis su arch. S. Ramuniu). (1955–1956 A. Nasvytis dirbo parodos vyriausiuoju dailininku);
1956 m. Ministrų Tarybos pirmininko priimamojo interjeras (A. Nasvytis, V. Nasvytis su arch. S. Ramuniu);
1955-1956 m. poeto A. Puškino paminklo Sereikiškių parke, Vilniuje, architektūrinė dalis (su A. Nasvyčiu, skulpt. B. Vyšniauskas)
1956-1959 m. kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius(su V. Nasvyčiu);
1959–1960 m. viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija. Vilnius (su V. Nasvyčiu);
Nuo 1965 m. iki 1990 m. apipavidalino Dainų šventes (su V. Nasvyčiu) – švenčių vyriausieji dailininkai;
1965 m. eksperimentinis stambiaplokštis gyvenamasis namas Žemaitės g., Vilniuje (dab. – V. Pietario g. 2; su E. Tamoševičiumi)
1966–1967 m. visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius. A. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku);
1965–1969 m. Centrinis paštas, Vilnius (rekonstrukcija) (A. Nasvytis, V. Nasvytis);
1970 m. rašytojos Žemaitės paminklo Gedimino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius (su V. Nasvyčiu, skulpt. P. Aleksandravičius);
1972–1973 m. Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas (V. E. Čekanauskas, A. Nasvytis (dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai));
1976 m. Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius (su A. Samukiene);
1966-1981 m. Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Vilnius (A. Nasvytis, V. Nasvytis);
1970-1981 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmai. Vilnius (su A. Nasvyčiu, R. Stasėnu);
1965-1983 m. viešbutis „Lietuva“. Vilnius (su V. Nasvyčiu)
1984 m. Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas. I premija. (statyba pradėta 1989, bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 projektas atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu.
1984 m. dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas. Vilnius;
1995 m. Baltasis tiltas su kavine, Vilnius (su J. Fišeriu);
1996 m. AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija. Vilnius (su A. Buču);
1999 m. Vilniaus m. centro Naujamiesčio raidos programa (kartu su R. Pakalniu ir R. Druskiene)
1999 m. Nacionalinio kultūros centro („Tautos namų“) ant Tauro kalno Vilniuje konceptualūs projektiniai siūlymai;
2002 m. Kernavės gatvės – Baltojo tilto trasos Vilniuje programa bei užstatymo pasiūlymai (su D. Rusecku ir kt.), apdovanoti parodos „Vilniaus architektūra 2002“ diplomu;
2003 m. Karaliaus Mindaugo paminklas. Vilnius (su R. Krištopavičiumi, I. Alistratovaite, skulpt. R. Midvikis);
2004 m. „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija – plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai. Vilnius;
2006 m. daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje. Vilnius (su J. Alistratovaite, O. Kiznyte);
2007 m. Seimo antrųjų ir trečiųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius (su V. Nasvyčiu, J. Balkevičiumi, A. Burba);
Daugelio paminklų, skulptūrų architektūrinės dalies autorius.
Apdovanojimai:
1965 m. nusipelnęs statybininkas;
1965 m. Lietuvos valstybinė premija už stambiaplokščių gyvenamųjų namų statybos plėtojimą (kartu su kitais)
1971 m. Lietuvos valstybinė premija už visuomeninių pastatų rekonstravimą;
1982 m. liaudies architekto vardas;
1969 ir 1977 m. SSSR Ministrų Tarybos premijos;
1982 m. suteiktas Lietuvos liaudies architekto vardas;
1983 m. SSSR valstybinė premija (už Lietuvos valstybinį akademinį dramos teatrą);
1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas;
1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas
1998 m. Architektūros Riterio ordinas;
2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis;
2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija;
2007 m. Šv. Kristoforo premija.
Šaltiniai:
Algimantas Mačiulis. Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Vilnius, 2007.
Algimantas Mačiulis. Vytautas Nasvytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Algimantas_Nasvytis
