R. Mickevičiūtės nuotr.
Lietuvos architektas, gimė 1962 m. Vilniuje. A. Ambrasas priklauso architektų kartai, išsilavinimą įgijusiai ir kūrybinį kelią pradėjusių dar vėlyvuoju sovietmečiu, kurių kūryba tačiau ryškiausiai skleidėsi (ir tebesiskleidžia) jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Studijas Vilniaus inžinerinio statybos instituto architektūros fakultete 1980-1985 m. galima pavadinti ankstyvos profesinės veiklos ir idėjinių darbų deriniu. Dar paskutiniais kursais prasidėjo pirmieji realūs darbai žinomo architekto ir pedagogo Vytauto Dičiaus kūrybinėje grupėje. Antra vertus, tai netrukdė tapti vienu studentų idėjų konkurso SIKON iniciatorių (kartu su G.Čaikausku, A.Karaliumi). Pirmajame SIKON konkurse „Mano namas“ A.Ambrasas buvo ne tik organizatorius, bet ir dalyvis, laimėjęs 3-jį komisijos ir 1-jį žiūrovų prizą.
Baigęs mokslus 1985 m. pradėjo dirbti Paminklų restauravimo institute, susiformavusioje kūrybinėje grupėje su A. Trimoniu ir G. Čaikausku. Tuo laikotarpiu kartu su kolegomis realizavo 2 ryškius postmodernizmo bruožų turinčius objektus Vilniaus senamiestyje. Abu objektai pasižymėjo šviežiu požiūriu į architektūrą istorinėje aplinkoje: smulkesniu masteliu, sudėtinga bendra kompozicija, istoristinių elementų taikymu, kinematografiškų mikroerdvių intejere kūrimu.
Po Nepriklausomybės įsteigė kūrybinę studiją ir pradėjo individualią architekto veiklą. Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, kaip ir daugumai jo kolegų, daug realizacijų neatnešė. Dideli ir ambicingi projektai taip ir liko projektiniais pasiūlymais, o didžiąją dalį realizacijų sudarė gyvenamieji namai, rekonstrukcijos, interjerai. Statybos darbai tęsdavosi ilgai (V. Kudirkos muziejus, namas Riešėje),
XXI a. pradžioje akseleruojanti šalies ekonomika atnešė nemažai įdomesnių, didesnių ir prestižinių projektų: biurų pastatų, prekybos centrų. Sutapusių verslo ir politikos ambicijų kulminacija tapo didžiulis „Europos“ komercinis – visuomeninis centras dešiniajame Neries krante. A.Ambraso grupė čia suprojektavo ne tik (buvusios) Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastatą, bet ir prekybos centrą, aukščiausią Lietuvos biurų pastatą bei viešąją erdvę – aikštę. Dešimtmečiui praėjus, galima reziumuoti, kad dėl didžiulio plėtros tempo nukentėjo labiau parinktos apdailos medžiagos nei bendra kompozicija, kuri suteikė toną vėlesnei naujojo miesto centro plėtrai.
Šiai plėtrai priklauso ir penkmečiu vėlesnė, ir atitinkamai, solidesnė Swedbank banko centrinė būstinė. Turbūt žinomiausias ir labiausiai apdovanotas architekto kūrinys pasižymi unikalia viešąją erdve – lauko panoramine terasa, medžio apdailos dominavimu, skaidria vidaus erdve (turbūt didžiausiu Lietuvoje atriumu).
Retrospektyviai žiūrint, architekto kūrybinė veikla gana sinchroniškai persidengia su Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio miestų ir architektūros plėtra bei pasiekimais: sudėtinga ir buksuojanti pradžia 1990-aisiais, 2000-jų pradžios pirmos didelės ambicijos ir spartūs plėtros tempai, 2000-jų pabaigos branda ir solidumas.
Nepaisant realizuotų stambių objektų ir „bankų architekto“ vardo, architektas, atrodytų, mielai imasi ir mažesnių objektų. Eilė gyvenamųjų namų (daugumai kurių pirmieji eskizai ir brėžiniai paruošti ranka) ir vienas paskutinių objektų, – sąlyginai nedidelis meno ir edukacijos centras „Rupert“, – rodo, kad autoriui nesvetimas ir smulkesnis mastelis. Pastarasis objektas – puikus komponavimo gamtoje, pasitelkiant „regionalistines“ apdailos medžiagas (termiškai apdorota pušis) pavyzdys.
Kalbant apie architekto raišką, reikia pastebėti, kad kaip ir didžioji dauguma savo kartos (tiek Lietuvos, tiek užsienio) architektų, pradėjęs profesinę karjerą nuo postmodernistinių eksperimentų, vėliau A.Ambrasas pasuko santūresnės modernistinės raiškos link. Tačiau visgi galima teigti, kad dalis postmodernistinio užtaiso išlieka, neabejotinai praturtinančio tradiciškai solidų „skandinavišką“ modernizmą tam tikru dekoratyvumu, kompozicijos sudėtingumu.
Neretai labai didelius projektuojamus objektus realizuoja stebėtinai nedidelis, bet kruopščiai subalansuotas bendraminčių architektų kolektyvas, išlaikydamas ne korporatyvinės įmonės, o labiau meninės pakraipos studijos charakterį.
M. Mankus
Svarbesni realizuoti objektai
1984-1987 m. Daugiabutis gyvenamasis namas (statytas kaip bendrabutis) Šv. Mikalojaus g. 15 / Žemaitijos g. 8A Vilniuje (su A. Trimoniu, G. Čaikausku).
1987-1990 m. Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras) Ašmenos g. 10 Vilniuje (su A. Trimoniu, G. Adliu).
1992-1993 m. V.Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje.
1990-1995 m. Individualus gyvenamas namas Riešėje, Vilniaus raj.
1992-1994 m. Pastato Gaono g. Vilniuje rekonstravimas įrengiant “Stiklių” viešbutį.
1993-1994 m. Individualus gyvenamas namas Nugalėtojų g. Vilniuje (su D. Juškevičiumi).
1994-1995 m. Banko “Snoras” operacijų salė Vilniuje.
2000 m. Verslo centras “Hanner 1” A. Goštauto g. 40 Vilniuje (su V. Adomonyte).
2000-2002 m. Verslo centras “Marenta 1”.
2001 m. Individualus gyvenamasis namas Pasakų g. 3 Vilniuje.
2001-2002 m. Verslo centras “Hanner 2” Geležinio vilko g. 18a Vilniuje (su R. Ambrasiene).
2002-2004 m. Administracinis – komercinis centras “Europa” Konstitucijos pr. Vilniuje (su V. Adomonyte, D. Malinausku, R. Ambrasiene, J. Petkuviene).
2003-2004 m. Prekybos centras BMS Eigulių g. Vilniuje (su R. Ambrasiene).
2005-2007 m. Gyvenamasis namas “Vila N” Laurų g. Vilniuje (su R. Ambrasiene).
2007-2009 m. Swedbank banko centrinė būstinė Konstitucijos pr. 20 Vilniuje (su V. Adomonyte, T. Eidukevičiumi, D. Malinausku).
2007-2010 m. DNB banko centrinė būstinė Skanstes g. 12 Rygoje (su M. Reklaičiu, M. Sriubaite).
2007-2014 m. Verslo centras “Baltic Hearts” Ukmergės g. 120 Vilniuje (su M.Reklaičiu, R.Ambrasiene, J.Motiejūnu, V.Pranaityte).
2007-2016 m. Daugiabutis gyvenamas namas Mickevičiaus g. 5 Vilniuje (su R. Ambrasiene, V. Adomonyte).
2010-2014 m. Gyvenamasis namas Mačiuliškėse Vilniaus raj. (su R.Ambrasiene).
2011-2014 m. Gyvenamasis namas “Vila G” Gulbinų g. Vilniuje (su V.Adomonyte).
2012-2013 m. Meno ir edukacijos centras “Rupert” Meškeriotojų g. 33 Vilniuje (su V.Adomonyte, M.Reklaičiu).
Pedagoginė veikla
2004-2012 m. Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros katedros docentas.
Visuomeninė veikla
2006-2011 m. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus valdybos narys.
2000-2014 m. Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys.
Nuo 2004 m. VšĮ “Architektūros fondas” steigėjas ir valdybos narys.
Nuo 2016 m. Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.
Apdovanojimai
1999 m. II-sios Archdizaino parodos “Detalė” diplomas.
2001 m. Lietuvos architektūros apdovanojimas “Metų architektas”, išrinktas laikraščio “Statybų pilotas” skaitytojų ir nepriklausomų ekspertų už projektus, realizacijas ir kitą architektūrinę veiklą 2001 m.
2001 m. Lietuvos architektų sąjungos parodos-konkurso “Geriausi projektai ir realizacijos Vilniaus mieste 2001” prizas už geriausią realizuotą tūrinį kūrinį individualiam gyvenamui namui “Lino namas”.
2001 m. Lietuvos architektų sąjungos parodos “Lietuvos architektūra 2001” diplomas už verslo centrą “Hanner 2”.
2001 m. Žurnalo “Archiforma” nominacija už verslo centrą “Hanner 2”.
2003 m. VI-sios Archdizaino parodos “Detalė” diplomas už nepriekaištingai realizuotą fasado detalę “Marentos” verslo centrui Vilniuje.
2005 m. Lietuvos architektūros parodos “Žvilgsnis į save 2003-2005” apdovanojimas METRAS 1/5 už Europos aikštės komplekso projekto realizaciją.
2005 m. Lietuvos architektūros parodos “Žvilgsnis į save 2003-2005” diplomas už prekybos centrą BMS.
2009 m. Žurnalo “Archiforma” apdovanojimas už “Swedbank” centrinės būstinės projekto realizaciją.
2009 m. LNTPA apdovanojimas “Už darnią plėtrą” komercinių pastatų kategorijoje už “Swedbank” centrinės būstinės projekto realizaciją.
2009 m. Lietuvos architektūros parodos “Žvilgsnis į save” apdovanojimas METRAS 1/5 už “Swedbank” centrinės būstinės projekto realizaciją.
2010 m. Architektūros ir dizaino muziejaus “Chicago atheneum” apdovanojimas už “Swedbank” centrinės būstinės projekto realizaciją.
2011 m. Metinis Rygos miesto architektūros apdovanojimas už geriausią realizuotą architektūros kūrinį – “DnB” banko administracinį pastatą Skanstes g.
2014 m. Lietuvos architektūros parodos “Žvilgsnis į save” apdovanojimas METRAS 1/5 už “Vila G” poilsio namo projekto realizaciją.
2014 m. Lietuvos architektūros parodos “Žvilgsnis į save” apdovanojimas METRAS 1/5 už “Rupert” menų ir edukacijos centro projekto realizaciją.
2014 m. Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas už aktyvumą Lietuvos architektų sąjungos veikloje, už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą ir ugdant jaunąją kartą.
2014 m. Vilniaus miesto apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle už šiuolaikinę architektūrą.
2014 m. Žurnalo “Archiforma” apdovanojimas už “Rupert” menų ir edukacijos centro projekto realizaciją.
2015 m. Aplinkos ministerijos apdovanojimas už verslo centro “Baltic Hearts” realizaciją.
Šaltiniai
Ambrasas, A. 2008. Apie 1991–2007 metų administracinių ir prekybos pastatų architektūrą Lietuvoje. Urbanistika ir architektūra, 32(3): 139–152
Garnytė- Sapranavičienė, I. „Baltic Hearts“ verslo centras, http://archmap.lt/lt/objektai/baltic-hearts-verslo-centras/ (žiūrėta 2016-11-05)
Garnytė- Sapranavičienė, I. BMS Megapolis kompiuterių parduotuvė, http://archmap.lt/lt/objektai/bms-megapolis-kompiuteriu-parduotuve/ (žiūrėta 2016-11-05)
Garnytė- Sapranavičienė, I. „Hanner“ administracinis pastatas, http://archmap.lt/lt/objektai/hanner-administracinis-pastatas/ (žiūrėta 2016-11-05)
Garnytė- Sapranavičienė, I. Komercinis pastatas Žvėryne, http://archmap.lt/lt/objektai/komercinis-pastatas-zveryne/ (žiūrėta 2016-11-05)
Garnytė- Sapranavičienė, I. RUPERT meno ir edukacijos centras, http://archmap.lt/lt/objektai/rupert-meno-ir-edukacijos-centras/ (žiūrėta 2016-11-05)
Garnytė- Sapranavičienė, I. Vila G, http://archmap.lt/lt/objektai/vila-g/ (žiūrėta 2016-11-05)
Kriščiūnaitė, D., sudarytoja. 2014. Ambraso architektų biuras. Vilnius: Lapas.
Lazdynas A. 1996. Audrius Ambrasas, Arkitektas Nr.1: 11-13.
Rudokas, K. Europos aikštė, http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1007 (žiūrėta 2016-11-05)
Rudokas, K. „Europos“ prekybos ir verslo centras, http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/998 (žiūrėta 2016-11-05)
Rudokas, K. „Hanner“ biurų pastatas, http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/996, (žiūrėta 2016-11-05)
Rudokas, K. „Swedbank“ centrinė būstinė, http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1293 (žiūrėta 2016-11-05)
