Biografijos

Vytautas Jurgis Dičius

Vytautas Jurgis Dičius, kolekcijos kodas VAM-1.

V. J. Dičius gimė 1930 m. balandžio 14 d. Vyžuonose, Utenos r. Jis yra žymus Lietuvos architektas, profesorius, visuomenės veikėjas.
1955 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1956–1971 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektu. Tai patys vaisingiausi jo kūrybos metai. Šiuo periodu išsigrynino jo stilistinis braižas, įkvėptas tokių architektūros korifėjų kaip Le Corbusier, Mieso van der Rohe, – funkcionalizmo dvasia persunktas modernizmas. Per nepilną dešimtmetį jis sukūrė Kauno politechnikos instituto (trump. KPI, dab. – Kauno technikos universiteto) studentų miestelį: KPI Statybos (įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 33441), KPI Radiotechnikos (įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą, unikalus kodas
33540), Cheminės technologijos (įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 33542) fakultetų pastatus, studentų valgyklą-kavinę „Kolegos“. Anot tyrėjo V. Petrulio, šį kompleksą galima laikyti „vienu vertingiausių ir geriausiai išlikusių sovietmečio laikotarpio lietuviškojo modernizmo pavyzdžių.“ [1] Beje, pradžia – Statybos fakultetas – oficialiai projektuotas kaip kartotinis projektas, kurį tik vietiniai architektai „pritaikė“ pagal situaciją. Iš tiesų, V. Dičius su rektoriaus palaiminimu jį kūrė nuo nulio.
Ne mažiau įdomūs ir jo projektuoti prekybos rūmai „Buitis“, stovintys sudėtingos konfigūracijos sklype, dėl architektui teko nemažai pasukti galvą) ar kartu su kolega A. Lėckumi kurtas prekybos centras „Girstupis“ su šalia stovinčiais taip pat kartu projektuotais Dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmais.
Lygiagrečiai V. Dičius kartu su kolegomis kūrė smulkesnius objektus, pavyzdžiui, kavinių interjerus, baldus.
Nuo 1971 m. jis tapo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytoju, 1990–1999 m. VISI architektūros fakulteto (pirmasis išrinktas, o nepaskirtas) dekanas, nuo 1993 m. profesorius. [2] Tuo metu architektas suprojektavo kitokio mastelio, kitokios stilistikos ir kitokios paskirties objektų nei iki tol, tarp jų – nemažai poilsio namų ir kt. Paminėtini LTSR mokslų akademijos poilsio namai Palangoje (su arch. L. P. Ziberku), išsiskiriantys kurorto architektūroje savo geometrizuotais žaismingais tūriais. Kaip ir su L. P. Ziberku kurta kavinė „Nendrė“ Trakuose – įmantresnių formų vėlyvojo sovietinės Lietuvos modernizmo pavyzdys.

Visuomeninė veikla: 1999-2005 m. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, 2007-2010 m. Lietuvos architektų rūmų pirmininkas. Žmona architektė Neringa Dičiuvienė, dukra Dalia Adomonienė.

Darbai:
1958-1962 m. LSD „Žalgirio“ sporto rūmai, Kaunas (su arch. A. Zeidotu)
1958-1961 m. sanatorija mokykla- internatas, Kulautuva (su arch. A. Sprindžiu)
1961-1964 m. kavinės „Tulpė“ rekonstrukcija (su arch. A. Mikėnu)
1960-1964 m. KPI (dab. KTU) Statybos fakulteto rūmai
1962-1963 m. konkursinis projektas KPI (dab. KTU) studentų miestelio gen. planui sukurti (šio ir kitų projektų pagrindu sukurtas galutinis gen. planas)
1962-1964 m. pensionato prie Sevano ežero interjeras, Sevanas (Armėnija) (su arch. A. Mikėnu)
1962 m. gamyklos „Kauno audiniai“ interjeras (su arch. A. Mikėnu)
1962-1964 m. skulptūros ir vitražo galerijos projektas, rekonstravus Soborą, Kaunas (su arch. A. Mikėnu)
1963-1964 m. valgyklos „Kauno svetainė“ rekonstrukcija, Kaunas (su arch. A. Mikėnu)
1964-1967 m. kavinės „Orbita“ rekonstrukcija, Kaunas (su arch. A. Mikėnu)
1966-1971 m. prekybos centras „Girstupis“, Kaunas (su arch. A. Lėcku)
1968-1975 m. Dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmai, Kaunas (su arch. A. Lėcku)
1963-1969 m. prekybos rūmai „Buitis“, Kaunas
1963-1969 m. KPI (dab. KTU) Radiotechnikos fakulteto rūmai, Kaunas
1965- 1970 m. KPI (dab. KTU) Cheminės technologijos fakulteto rūmai, Kaunas (su arch. K. Ziberku)
1966-1970 m. Agrochemijos laboratorija, kaunas
1969-1973 m. KPI (dab. KTU) studentų kavinė- valgykla „Kolegos“ (bendraautoris architektas R. Kemežys)
1969- 1980 m. Alytaus sporto rūmai (su arch. K. Kisieliumi)
1972 m. VISI (dab. VGTU) Mokslinės tarybos posėdžių salės baldai, Vilnius
1975 m. KPI (dab. KTU) poilsio namai, Palanga
1975-1976 m. VISI (dab. VGTU) darbo ir poilsio stovyklų bazė, Kirdeikiai
1974-1982 m. LTSR mokslų akademijos poilsio namai, Palanga (su arch. L. P. Ziberku)
1980-1981 m. dailininkų kooperatyvo „Alka“ dirbtuvės, Palanga
1978-1984 m. Vilniaus universiteto poilsio namai, Palanga
1975-1984 m. kavinė „Nendrė“, Trakai (su arch. L. P. Ziberku)
1981 m. (rekonstr.) 1990 m. Putliųjų verpalų fabriko klubas ir sporto salė, Marijampolė
1982 m. VISI (dab. VGTU) konferencijų salės interjeras.

Konkursai:
1984 m. VISI (dab. VGTU) rektoratas ir biblioteka, II premija (su arch. A. Ambrasu, G. Čaikausku, A. Trimoniu)
1985 m. Vilniaus namų statybos kombinato administracinis pastatas, II premija (su arch. R. Paleku)
1998 m. Tuskulėnų memorialas Vilniuje, II premija (su arch. G. Čaikausku, R. Paleku, J. Šnipu)

Apdovanojimai:

1971 m. TSRS Ministrų tarybos premija (su grupe architektų ir inžinierių);
1980 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto garbės vardas;
2000 m. Lietuvos architektų sąjungos įteiktas Architektūros riterio ordinas;
2006 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.

Šaltiniai:
1)Vaidas Petrulis. Vytautas Jurgis Dičius: kūryboje sustingęs laikas./ Archiforma, 2006(3). 36-43 psl.
2) Algimantas Mačiulis. Vytautas Jurgis Dičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 200 psl.
3) vikipedija:http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Jurgis_Dičius