Kęstutis Pempė, kolekcijos kodas VAM-3
Jis – Lietuvos architektas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Gimė 1949 m. birželio 3 d. Kaune. 1967 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dab. Kauno Santaros gimnazija) ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) Statybos fakulteto Architektūros katedrą. 1968–1972 m. studijavo ir baigė Vilniaus inžinerinį statybos instituto (VISI, dabar VGTU) Architektūros fakultetą. 1972–1992 m. dirbo Miesto statybos projektavimo institute (MSPI), architektas, vyresnysis architektas, grupės vadovas, projekto vyriausiasis architektas. 1992 m. įkūrė (su kolegomis) UAB Vilniaus architektūros studija, pirma dirbo direktoriumi, iki šiol yra architektas, projektų vadovas, bendrovės valdybos pirmininkas. 1992–2005 m. dirbo UAB Jungtinės architektų dirbtuvės architektu, iki šiol yra UAB JAD valdybos narys. 1997–1998 m. buvo Vilniaus miesto bendrojo plano projekto vadovas.
Kūrybinėje veikloje K. Pempė pasižymi platesniu konteksto (kultūrinio, socialinio ir kt.) matymu. Jo darbai – ir saviti, ir novatoriški. Anot paties architekto, jis nėra menininkas individualistas, savo išskirtine filosofija keičiantis pasaulį. Veikiau menininkas, įkūnijantis laiko dvasią – K. Pempė kuria jau virš 40 metų, tad jo kūrybinė biografija ne tik itin turtinga sukurtais darbais, bet ir fiksuoja skirtingus laikmečius, jo projektai atspindi kultūrinius, socialinius, estetinius šalies, pasaulio pokyčius. Architektui teko projektuoti sovietmečiu, permainų metais jis buvo pripažintas vienu geriausių Lietuvos architektų, o pastarąjį pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį įgyvendino daug stambių objektų, virtusių tikrais iššūkiais projektuotojui.
Išskirtinis visų jo projektų bruožas – konceptualumas. Pradedant „Strėvos“ poilsiaviete, baigiant neseniai laimėtu teritorijos ant Tauro kalno su visuomeniniu pastatu urbanistikos-architektūros konkurso darbu. Net objektuose, patraukiančiuose dėmesį gilia kūrėjo formos, erdvės, aplinkos ir medžiagos pajauta, visų pirma reikia ieškoti idėjos. Ji – raktas į Kęstučio Pempės projektų pasaulį. Pavyzdžiui, „Strėvos“ poilsiavietės idėja paperka paprastumu – tūriai dėlioti iš trikampių figūrų. Genialiai paprastas ir kartu itin įtaigus sprendimas. Tuo panašus ir Jūrų muziejaus rekonstrukcijos projektas: priestatas it pylimas apjuosia stovintį pastatą. Taisyklingas geometrinis tūris – elementarus, bet jį pasitelkus išsprendžiami sudėtingi uždaviniai, o svarbiausia, buvusios tvirtovės aplinkai grąžinamas pirmavaizdis.
Dar vienas išskirtinis Kęstučio Pempės kūrybos aspektas – kolegialus darbas. Tik dirbdamas kolektyve, jis jaučia projektavimo pilnatvę ir džiaugiasi tuo procesu. Žmonės, esantys šalia jo, kartais patys to nejausdami, atveria duris į architekto idėjų pasaulį, ir jos pasklinda naujuose K. Pempės darbuose. Būdamas su kolegomis, keliaudamas ar tiesiog diskutuodamas su jais, jis auga, randa ir siūlo naujų minčių, naujų idėjų. Ir nebūtinai susijusių tik su kūriniais – ne mažiau jam rūpi ir architektų cecho gyvenimas. iš esmės, Kęstutis Pempė yra permainingus nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių architektūros procesus simbolizuojanti figūra.
Akademinė veikla
1976–1986 m. Vilniaus inžineriniame statybos institute, Architektūros fakultete, dėstė architektūrinį projektavimą. Nuo 1999 m. iki dabar dėsto Vilniaus dailės akademijoje, Architektūros katedroje, docentas.
Visuomeninė veikla
Nuo 1996 m. iki 2005 m. buvo išrinktas ir dirbo LAS Vilniaus skyriaus pirmininku, LAS pirmininko pavaduotoju. Nuo 1996 m. renkamas LAS urbanistikos ir architektūros ekspertu. Nuo 2000 m. atstovauja Lietuvos architektų sąjungai Europos architektų Taryboje, EAT (Architects council of Europe, ACE). 2005–2008 m. vasario mėnesio – LAS pirmininkas. Nuo 2008 m. LAS vicepirmininkas, LAS tarybos narys, atsakingas už LAS užsienio politiką, veiklą tarptautinėse organizacijose, yra ilgametis LAS Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, 2005–2007 m. atstovavo LAS Lietuvos Kultūros ministerijos Nacionalinių ir kultūros premijų komitete. 2007 m. kaip Meno kūrėjų asociacijos valdybos narys išrinktas į KM meno ir kultūros komisiją. Nuo 2013 m. yra Lietuvos kultūros tarybos narys.
Apdovanojimai:
1981 m., 1984 m. ir 1986 m. TSRS geriausių architektūros objektų konkursų laureatas.
1986 m. apdovanotas TSRS valstybine Ministrų Tarybos premija.
1998 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
1999 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Darbai:
1974-1980 m. MSPI poilsio namai „Strėva“ Kazelkiškių k., Trakų r.
1976-1984 m. Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutas Baltupiuose
1978 m. Monumentas „Mokslui“, konkursinis projektas Charkove (su G. Baravyku, G. Ramuniu; skulpt. S. Šarapovu)
1981-1986 m. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas (Giraitės g. 3, Vilnius; su G. Ramuniu)
1975-1976 m. Šeškinės mikrorajono visuomeninis prekybinis centras (su G. Ramuniu, G. Baravyku)
1987 m. Tarptautinis visuomeninio – kultūrinio centro Erfurte konkursas (specialus prizas; su G. Ramuniu, G. Baravyku)
1988-1989 m. Kauno dramos teatro respublikinis konkursas (pirma vieta; su K. Kisieliumi, G. Ramuniu)
Paminklo Mindaugui Druskininkuose konkursinis projektas (skulpt. V. Kašuba; su K. Kisieliumi, G. Ramuniu)
1990 m. Alytaus Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia (pirma vieta; su K. Kisieliumi, G. Ramuniu)
1993-2003 m. Lietuvos kankinių bažnyčia Domeikavoje (kartu su K. Kisieliumi, G. Ramuniu, A. Asausku, R. Muloku)
1992-1995 m. „Hermio“ banko pastatas Jogailos g. 9, Vilnius (kartu su G. Ramuniu)
1995 m. Vilniaus kunigų seminarijos konkursinis projektas (antra vieta)
1996-1997 m. „Kredyt Bank SA“ rekonstrukcijos projektas Vilniuje (kartu su G. Ramuniu, D. Pauliukoniene, A. Grigaravičiumi)
1992-1997 m. verslo centras ir viešbutis „Centrum“, Vilnius (su G. Ramuniu, A. Asausku, K. Kisieliumi)
1997-1998 m. Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2005 m. (projekto vadovas, kartu su kolektyvu)
1991-1992 m. Vilniaus centro dešiniajame Neries krante suplanavimo projektas (kartu su A. Asausku, R. Kirduliu, K. Kisieliumi, G. Ramuniu, A. Nasvyčiu, R. Stasėnu)
1998-2000 m. gyvenamasis administracinis pastatas Kalinausko g., Vilnius (kartu su G. Ramuniu, V. Lukoševičiumi, A. Pliuču)
1998-1999 m. „Mitsubishi“ automobilių centras Vilniuje (kartu su V. Lukoševičiumi, A. Pliuču)
1998-2000 m. pastato rekonstrukcija į „Radisson SAS“ viešbutį Didžioji g. 33/2, Vilnius (kartu su A. Pliuču)
1990 m. Alytaus Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia (pirma vieta; su K. Kisieliumi, G. Ramuniu)
2000-2002 m. „Siguldos baldų“ salono rekonstrukcija Žirmūnuose, Vilnius (kartu su A. Pliuču)
2001 m. Dievo Gailestingumo koplyčia Santariškių respublikinės ligoninės komplekse (kartu su A. Pliuču)
2002-2003 m. individualus gyvenamasis namas Riešėje, Vilniuje (kartu su V. Lukoševičiumi)
1997-1999 m. TAMRO vaistų paskirstymo centras Kaune (kartu su A. Pliuču, G. Ramuniu)
2002-2003 m. „Lietuvos energijos“ pastato rekonstrukcija Žvejų g , Vilnius (kartu su A. Pliuču)
2003-2004 m. „Lietuvos energijos“ komplekso – pastatų fasadų ir teritorijos – rekonstrukcija Juozapavičiaus g. 13A, Vilnius (kartu su A. Pliuču)
2003-2004 m. gyvenamasis daugiabutis ir komercinis pastatai V. M. Putino g. 12/ M. Valančiaus g. 3 (kartu su A. Pliuču)
2005-2008 m. gyvenamasis daugiabutis namas V. M. Putino g. 12/ M. Valančiaus g. 3 (kartu su A. Pliuču)
2003-2004 m. gyvenamasis daugiabutis namas Čiurlionio g. 84, Vilnius (kartu su A. Pliuču)
2004-2007 m. Karaliaus Mindaugo apartamentų ir komercinis centras Olimpiečių g., Vilnius (kartu su R. Kirduliu, L. Jančyte; pirmas etapas)
2005-2006 m. Karaliaus Mindaugo apartamentų ir komercinis centras Olimpiečių g., Vilnius (kartu su R. Kirduliu, L. Jančyte; antras etapas)
2003-2004 m. pastato rekonstrukcija į Olandijos ambasadoriaus rezidenciją Radvilaitės g. 12, Vilnius (kartu su A. Pliuču)
2004-2007 m. svečių namai Vilniaus alėjoje, Druskininkuose
2004-2005 m. individualus gyvenamasis namas Laurų g., Vilnius
2007 m. „Megrame“ teritorijos išvystymo projektiniai pasiūlymai (autorių grupės vadovas)
2007 m. Administracinis komercinis pastatas Ozo g., Vilnius (kartu su A. Pliuču, E. Valevičiūte, V. Augustinavičiumi)
2007 m. Klaipėdos jūrų muziejaus rekonstrukcija (kartu su V. Lukoševičiumi, V. Griciumi)
2007 m. gyvenamojo- komercinio komplekso „Ganibu Dambis“, Ryga, projektas (kartu su belgų firma „Buro2“: su S. Bono, A. Pliuču, E. Watanabe, L. Jančyte, M. Nagele, G. Gečaite)
2007 m. Druskininkų savivaldybės ir miesto bendrasis planas (projekto vadovas)
2008 m. Lietuvos kino studijos rekonstrukcijos konkursas Nemenčinės pl. 4, Vilnius (antra vieta; su A. Pliuču, T. Noreika, E. Petkevičiumi, N. Baran, G. Gečaite, E. Valevičiūte)
2008 m. Tauro kalno teritorijos tarp Pamėnkalnio, Sierakausko, Čiurlionio ir Tauro gatvių urbanistinės plėtros konkursas (pirma vieta; (su A. Pliuču, L. Jančyte, G. Gečaite, J. Dageliu, N. Baran, V. Lukoševičiumi, D. Kisieliumi, V. Kutaite, I. Lukausku)
Šaltiniai:
Štelbienė, Aida. Architektas Kęstutis Pempė: laikas, žmonės, darbai. Vilnius: 2009.
Mačiulis, Algimantas. Kęstutis Pempė: architekto biografija. [In:] Archiforma, 1999, Nr. 2, p. 42-48.
http://www.architektura.vda.lt/index.php/pageid/609/articlepage/1/articleid/138
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kęstutis_Pempė
http://www.archmap.lt/objects/banko-hermis-pastatas/
http://www.archmap.lt/objects/daugiafunkcis-kompleksas-centrum-su-viesbuciu/
http://www.archmap.lt/objects/lietuvos-energija-administracinis-pastato-rekonstrukcija/
http://www.archmap.lt/objects/vandens-pramogu-parkas-ir-pirciu-kompleksas-druskininkuose/
http://www.archmap.lt/objects/karaliaus-mindaugo-komercinis-ir-apartamentu-centras-vilniuje/
